Parodoje snigo popierinėmis snaigėmis

Čia penktadienio vakarą atidaryta klaipėdietės medicinos darbuotojos Kristinos Stasės Mažukaitienės karpinių paroda.

Tautodailininkės pasveikinti susirinko gausus būrys jos meno gerbėjų ir bičiulių, nes tai – jubiliejinė jos parodą. Pasauliniuose kataloguose eksponuojanti savo darbus, moteris pirmuosius savo karpinius viešai parodė lygiai prieš 30 metų.

Paklausta, kodėl susidomėjo būtent snaigėmis, moteris pajuokavo, gal dėl to, kad ji pati gimė žiemą, paskutiniąją metų dieną, kai viskas buvo nuklota balta sniego danga.

Snaigės, pasak tautodailininkės, tai grožio stebuklas, gamtos – didžiosios menų magistrės sutvertas kūrinys. Tik tas grožis labai netvarus. Vos tik snaigė sušyla, iškart pranyksta.

Moksliškai kalbant – snaigės ledo kristaliukai, susiformavę aukštesniuose atmosferos sluoksniuose. Jų formos priklauso nuo drėgmės kiekio ir oro temperatūros. Pirmąją snaigę gamtoje lygiai prieš 130 metų nufotografavo amerikietis Wilsonas Alwynas Bentley‘us. Per visą savo gyvenimą jis įamžino apie 5 tūkst. snaigių prie mikroskopo pritaisęs fotoaparatą.

Savo karpinių knygos įžangoje „Snaigių fantazija“ K.S.Mažukaitienė citavo W.A.Bentley‘ų: „Žvelgdamas pro mikroskopą, pamačiau, kad snaigės – tai grožio stebuklai, ledo gėlės ir būtų neteisinga, jei šito grožio niekas nepamatytų ir neįvertintų. Kiekvienas kristalas yra nepakartojamas dizaino šedevras, susidarantis gamtoje. Kai snaigė ištirpsta, jos unikalus raštas ir grožis išnyksta amžinai ir nepalieka jokių pėdsakų po savęs“.

„Visos snaigės gamtoje yra šešiakampės ir visos skirtingos. Jos būna tarsi adatėlės, būna plokščios tarsi monetos, bet visos šešiakampės. Pačios gražiausios snaigės yra dendritai – jos išsišakojusios ir primena gėles. Įdomu tai, kad dauguma mano iškirptų snaigių identiškos toms, kurios egzistuoja gamtoje. Svarbu teisingai sulankstyti popierių. Tada reikia piešti ornamentą“, – pasakojo K.S.Mažukaitienė.