Parodų rūmuose – vernisažų lavina

  • Teksto dydis:

Šiandien Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) Parodų rūmuose bus atidarytos trys naujos ekspozicijos: 17 val. – apžvalginė paroda „Klaipėdos architektūra 2017“, 17.30 val. – Eglės Vertelkaitės fotoparoda „Moiros“ (Klaipėdos fotografijos galerijoje), 18 val. – Eglės Ridikaitės tapybos paroda „Atėjai, pamatei, išėjai: kultūringos grindys“.

Klaipėdos architektūra 2017-aisiais

Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija (LASKAO) septintąjį kartą organizuoja mėnesio trukmės architektūros renginių ciklą „Klaipėdos architektūra“, skirtą architektūrą kuriantiems bei ja besidomintiems klaipėdiečiams ir miesto svečiams. Be kita ko, jo metu bus pristatyti LASKAO „ErgoLAIN“ stipendijos konkurso darbai ir kasmetis leidinys „Klaipėdos architektūra 2017”.

Viena iš šio ciklo dalių – KKKC Parodų rūmuose įkurdinta tradicinė paroda „Klaipėdos architektūra 2017”, leidžianti apžvelgti architektų praėjusių metų darbo rezultatus mieste bei klaipėdiečių architektų sėkmingiausius darbus svetur, kartu pateikiant alternatyvų požiūrį į uostamiesčio architektūrą.

Pagrindinė parodos dalis – architektų metinės produkcijos apžvalga. Jos temos – architektūros konkursai, projektai, jų realizacija, akademiniai darbai. Eksponuojami Klaipėdai parengti ir įgyvendinti projektai, taip pat uostamiesčio architektų darbai kituose Lietuvos miestuose, tapę respublikinių architektūrinių konkursų laureatais.

Atskira parodos dalis – „Aktuali architektūra. Klaipėda“ – skirta pastaraisiais metais intensyviai diskutuotų Lietuvos uostamiesčio urbanistinių situacijų ir objektų temai. Aktualių miesto vietų architektūriniai sprendimo būdai iliustruojami Vilniaus dailės akademijos (VDA) Klaipėdos fakulteto architektūros studentų baigiamųjų darbų ekspozicija.

E.Vertelkaitės „Moiros“

KKKC Parodų rūmuose įsikūrusioje Klaipėdos fotografijos galerijoje bus eksponuojama naujausia žinomos menininkės, VDA dėstytojos E.Vertelkaitės paroda „Moiros“. Ji gerokai keičia ligšiolinius stereotipus apie autorės kūrybą.

Nors visada mėgo eksperimentuoti, E.Vertelkaitė tikriausiai iš inercijos dažnai vis dar vadinama grafike, tarsi konstatuojant formalų jos „priklausymą“ tradicinei dailės šakai. O šioje parodoje matyti, jog savo potyrius ir neramų, intelektualų kūrybinį ego menininkė dabar perteikia fotografinėmis, skaitmeninėmis manipuliacijomis, vis rečiau imasi įprastų giliaspaudės grafikos įrankių. Taip yra todėl, kad pasakojimui apie moiras jai reikėjo rasti mediją, labiausiai tinkančią tikroviškam vaizdui išgauti, nes metalo raižinyje įkūnytos formos visada lieka kiek sąlygiškos. E.Vertelkaitė laikosi nuostatos, jog svarbiausia kūryboje – minties raiška, nesvarbu, kokią techniką bepasitelktum.

Šioje parodoje menininkė išvystė turtingą, makabriškai ironišką kaukės ikonografiją. Viena vertus, kaukės fenomenas E.Vertelkaitei rūpi kaip psichoanalitinio mąstymo objektas. Kartu ji parodo, kaip populiariojoje kultūroje, reklaminių vaizdų uzurpuotoje kosmetikos karalystėje tirštos konsistencijos masė, užtepama ant veido, padeda apgauti laiką, o gal net likimą. Be to, tai slaptų moteriškų ritualų dalis. Taigi – ir tam tikra raganavimo forma...

Baugokoje E.Vertelkaitės kaukių misterijoje tvyro įtampa ir grėsmė, sumišusi su nostalgija, kartais – ir su buitiniais, trivialiais pastebėjimais. Tai efemeriškas šešėlių teatras, kur vaizdai kruopščiai užkonservuoti. Jie uždaromi po blizgiais šelako sluoksniais ir lieka įklimpę gelsvame paviršiaus ūke tarsi inkliuzai gintare. Lyg to nebūtų gana, menininkė juos nuo žiūrovų akių dar kartą atitveria stiklu, kuris „gaudo“ aplinkos atspindžius ir, slėpdamas įrėmintus vaizdus, pats tampa paveikslu, ekranu. Tai ne tik estetinis kūrinio apipavidalinimo sprendimas, bet ir parodos koncepcijos dalis, papildanti pasakojimą apie likimą, laiką, kaukę (dvilypumą), mirtį ir kasdienį buvimą.

E.Vertelkaitės paroda „Moiros” yra fotografijos parodų ir edukacinių užsiėmimų ciklo „(Ne)būtos istorijos“ dalis. Projektą organizuoja Lietuvos fotomenininkų sąjungos Klaipėdos skyrius. Projektą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba. Kuratorius – Darius Vaičekauskas.

E.Ridikaitės „Kultūringos grindys“

Šiuolaikinės tapybos paroda „Atėjai, pamatei, išėjai: kultūringos grindys“ atskleidžia tapytojos E.Ridikaitės meilę grožiui ir Vilniui, kviesdama pamatyti ir išsaugoti tai, ką paveldėjome. Pernai ji buvo pristatyta sostinėje. Į pajūrį paroda atkeliavo papildyta naujais kūriniais, vienas jų skirtas Klaipėdos gatvei.

Ciklas pradėtas kurti menininkei klaidžiojant po Vilnių, po senųjų pastatų laiptines, kur jos akys pastebėjo nepelnytai užmirštą dekorą – keramines grindų kompozicijas. Pamačiusi daugelio nepastebimą ir nevertinamą tose grindyse atsispindinčią XIX a. pab. ir XX a. pr. urbanistinę estetiką, E.Ridikaitė dekoratyvines grindų kompozicijas perkėlė į savo tapybą. Taip ji įamžino tai, kas nepastebėta, ir kartu prisidėjo prie paveldo išsaugojimo. Tapybos darbuose užfiksuotas natūralus kompozicijų dydis, tikrieji siluetai ir spalvos. Menininkės vaizduotės pakeltos nuo žemės, tos kompozicijos atsiskleidžia visa savo didybe, jose įžvelgiami senųjų gyventojų pėdsakai pasakoja jų istorijas, gaivina mūsų atmintį.

„Eksponuodama savo „grindis“ vertikaliai, menininkė suardo įprastą suvokimo logiką, bet tik tokiu būdu jų grožis iš dulkėtos tamsos pakylėjamas į susižavėjimo, atminimo ir pagarbos praeičiai avansceną“, – sakė menotyrininkė Rasa Andriušytė-Žukienė.

E.Ridikaitė naudoja sudėtingą, išskirtinę pačios susikurtą techniką: pridengusi drobę iš anksto paruoštais rankų darbo trafaretais, ji ne tapo, o keliais sluoksniais purškia aerozolinius dažus, kol išgauna tinkamus atspalvius ir faktūrą. Pasak R.Andriušytės-Žukienės, taip kurdama, „ši šiuolaikinė tapytoja nei teptuku, nei rankomis nesiliečia prie drobės. Išpurkšti dažai tarsi dulkelės sugula drobės paviršiuje. Taip sustiprinamas vaizdo savaimingumo, efemeriškumo įspūdis“.

Paroda „Atėjai, pamatei, išėjai: kultūringos grindys“ skirta ne tik pamatyti tą grožį, menininkės pastangomis nuo žemės pakeltą į mūsų akių lygį. Ji skirta ir pamąstymui apie tai, ką mes paveldėjome, ką paliekame po savęs ir ką išsinešame su savimi išeidami.

Per savo kūrybinę karjerą surengusi 13 autorinių ir dalyvavusi daugiau nei 80-yje jungtinių parodų, už kūrinių ciklą „Kultūringos grindys“, kurtą daugiau nei ketverius metus, šiemet E.Ridikaitė buvo apdovanota Vyriausybės kultūros ir meno premija bei Vilniaus miesto mero premija.

Parodos organizatorė – galerija „Contour Art Gallery“ (Vilnius), kuratorė – menotyrininkė Vilma Mačianskaitė. Parodą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

Visos trys parodos veiks iki liepos 29 d. KKKC Parodų rūmų (Didžioji Vandens g. 2) darbo laikas: trečiadienį–sekmadienį 11–19 val. (valstybinių švenčių dienomis nedirba).



NAUJAUSI KOMENTARAI

Tam ne ir menui

Tam ne ir menui portretas
Na taip, ne gulbės ir net ne saulėlydžiai... Sunku gyventi, kai nesupranti - telieka tik piktintis... Bet galima nueiti į turgų ar tautodailės saloną - gal ten bus suprantamiau?

Na ir menas!

Na ir menas! portretas
Budulistano genijai-net kvapą užima..:D).Na pasakykite kas gali įsileisti į namus tokias nesamones ar naudoti arxitektūrą?Mūsų Klaipėdos Parodų rūmai pavirto į šlamšto krūvų demonstravimo vietą
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių