Prasidėjo 12-asis Klaipėdos metų knygos konkursas

Biblioteka kviečia balsuoti

Iki vasario 19-osios skaitytojai balsuodami išrinks skaitomiausią Klaipėdos knygą, o specialiai suburta komisija – gražiausią 2017-ųjų leidinį.

Balsuoti galima internetu www.biblioteka.lt ir šešiuose didžiuosiuose Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos padaliniuose: Meno skyriuje (J.Janonio g. 9), Suaugusiųjų aptarnavimo ir informacijos skyriuje (Turgaus g. 8), Jaunimo skyriuje (Tilžės g. 9), Kalnupės bibliotekoje (Kalnupės g. 13), Pempininkų bibliotekoje (Taikos pr. 81A) ir „Kauno atžalyno“ bibliotekoje (Kauno g. 49).

Konkurse „Klaipėdos knyga – 2017“ dalyvauja 10 leidėjų: leidykla „Libra Memelensis“, „Eglės“ leidykla, spaustuvė „Druka“, Klaipėdos universiteto leidykla, VšĮ „Klaipėdos jūrininkų ligoninė“, VšĮ „Kūrybos litorina“, Lietuvos fotomenininkų sąjungos Klaipėdos skyrius, VšĮ „Aido švyturiai“, VšĮ Palangos kūrybinė grupė „Mostas“ ir VšĮ „Verslas ar menas“.

Konkurso finansinis rėmėjas – UAB „Mūsų laikas“, informacinis rėmėjas – dienraštis „Klaipėda“.

Tarp vėjų ir vandenų

Miesto bibliotekoje jau prasidėjo konkursinių knygų pristatymai.

Ketvirtadienį 17 val. Klaipėdos miesto savivaldybės viešojoje bibliotekoje (Turgaus g. 8)  vyks susitikimas su „Drukos“ spaustuvės išleistos Jovitos Saulėnienės knygos „Jos didenybė Prūsijos karalienė Luizė Mėmelyje“ kūrėjais ir rėmėjais.

Penktadienį 18 val. Liudviko Rėzos kultūros centre Juodkrantėje (L. Rėzos g. 8B) – Viganto Giedraičio fotoalbumo „Tarp vėjų ir vandenų“ pristatymas bei autoriaus fotografijų parodos atidarymas, muzikuos moterų vokalinis ansamblis „Neringa“. Paroda veiks iki vasario 14 d. O vasario 2 d. 17.30 val. šis „Eglės“ leidyklos išleistas fotoalbumas bus pristatytas Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Meno skyriuje (J.Janonio g. 9). Dalyvaus leidėjas Antanas Stanevičius ir albumo autorius V.Giedraitis.

Ilgamečio Neringos savivaldybės mero pavaduotojo, šiuo metu – savivaldybės tarybos nario V.Giedraičio knyga „Tarp vėjų ir vandenų“ kviečia įvairiais metų laikais pažinti įstabiąją Kuršių neriją bei pakeliauti po gražiausią Baltijos pajūrio kurortą – Neringą. „Į šį kraštą žvelgsite ne praeivio, o žmogaus, kuriam Neringa – gražiausi jaunystės prisiminimai, gimtieji jo vaikų namai bei daugelį metų lydėta atsakomybė – saugoti, auginti ir ugdyti, garsinti akimis“, – taip fotoalbumą pristatė Neringos meras Darius Jasaitis.

„Tikiu, kad šis fotografijų albumas jį sklaidančiajam taps įkvėpimu kitokiai kasdienybei, o gal ir savai kūrybai. Juk tokia ir yra nuotraukose užfiksuota Kuršių nerija – atimanti žadą ir kviečianti pokalbiui apie akimirkos trapumą, gamtos ir žmogaus kūrybiškumą“, – sakė fotoalbumo autorius V.Giedraitis.

Jo žodžiais,  Kuršių nerija – unikali žemė. Tai labiausiai į Vakarus nutolęs Lietuvos taškas. Niekur kitur nerasime tokios vietos, kur saulė rytą pakyla iš vandens Kuršių mariose, o vakare nusileidžia irgi į vandenį – Baltijos jūrą. Niekur nerasime tiek daug saulės, vandens, smėlio ir vėjų, tiek daug meilės ir džiaugsmo, tiek daug laukimo ir netekties ašarų...

V.Giedraitis 40  metų čia gyvena. Tiek pat metų fotografuoja pusiasalio gamtos siautulį, jėgą, trapumą, tylą, šviesą ir spalvas. Tiek pat metų kasdien iš naujo stebisi jos gyvastimi. Jo profesija – geografas, jį itin domina šio krašto istorija, sandara, formavimasis, kaita, ypatybės. „Kai esi čia kasdien – matai daugiau. Supranti kitaip. Mokaisi priimti. Pripranti. Gal net numanai, ko tikėtis, – dalijosi mintimis fotoalbumo autorius. –  Turiu tik kelias akimirkas, kai ankstyvo rudens rūkas pakyla virš marių arba kai visas molas subaltuoja žuvėdromis. Mėgstu fotografuoti ryto dangaus spalvas, kurios neįtikėtinai ryškios mūsų kraštui. Kai bičiuliai žiūri į mano darytas nuotraukas, net neabejoja, kad tai saulėlydžiai. Bet tai – Nidos saulėtekiai.    Eidamas pasivaikščioti ar vykdamas į kelionę, imu fotoaparatą. Vienas mygtuko spustelėjimas, ir nuotraukoje lieka įamžintas momentas, kuris daugiau niekada nepasikartos. Tai gali būti prisiminimas, kuris svarbus visą gyvenimą. Kartais pavyksta perduoti tik vaizdą, o kai labiau pasiseka – ir jausmą.“

Raganų kalno pasakos

Vasario 2 d. 17.30 val. Klaipėdos meno bibliotekoje bus pristatyta taip pat „Eglės“ leidyklos išleista Aldonos Balsevičienės knyga „Raganų kalno pasakos: apie medžio skulptūrų ansamblį Juodkrantėje“. Su skaitytojais susitiks autorė ir leidėjas A.Stanevičius.

Pedagogė A.Kazlauskaitė-Balsevičienė, nuo pokario gyvenanti ir dirbanti Juodkrantėje, aktyviai rūpinosi Neringos kultūra, o visus darbus bei įvykius fiksavo gausiai nuotraukomis iliustruojamuose metraščiuose. Juose kruopščiai atspindėtas daugelį metų vykęs Raganų kalno skulptūrų ansamblio kūrimas. Būtent tie metraščiai autorei labai pasitarnavo rašant šią knygą, kuri yra ir išsamiausia studija, ir vaizdingas pasakojimas.

Raganų kalnas – lankomiausia Neringos vieta. Joje susikaupė lietuvių liaudies pasakos, padavimai, legendos ir susiliejo su medžio meistrų, kalvių kūriniais bei jų aiškinimais. Knyga „Raganų kalno pasakos“, anot jos leidėjo A.Stanevičiaus, skirta ir mažam, ir dideliam, ji kiekvieno kelionę po gražųjį kalną pavers dar turiningesne, įdomesne.

Grafikės kūrybos klodai

Vasario 7 d. 17.30 val. Klaipėdos meno bibliotekoje bus pristatytas Palangos kūrybinės grupės „Mostas“ išleistas Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus narės, grafikės Gražinos Oškinytės-Eimanavičienės kūrybos albumas „Klodai“, skirtas dailininkės 75-mečiui. Dalyvaus autorė bei knygos rengėjai ir sudarytojai.

Albume publikuojama G.Oškinytės-Eimanavičienės kūryba: grafikos, tapybos, skulptūros darbai, autorės kūrybinį kelią analizuoja dailėtyrininkė Kristina Jokubavičienė.

Šis albumas – bendras šeimos darbas: dukra Gražina Eimanavičiūtė sukūrė knygos dizainą ir maketą, fotografijos – kitos dukros Miglės Jonaitienės šeimos vyrų – Emilio ir Stanislovo Jonaičių, profesionalus įžanginio straipsnio vertimas į prancūzų kalbą – Manot Jonaičio.

Kuriant albumą talkino fotografai Petras Šmitas, Adas Sendrauskas, Paulius Makauskas ir vertėjai – Regina Makauskienė, Livija Grajauskienė, Simona Žaranskytė.

Ši knyga yra jau trečias UAB „Druka“ spaustuvės puikiai išleistas dailininkės albumas.

Su žinomos grafikės, Palangos miesto garbės pilietės G.Oškinytės-Eimanavičienės kūriniais galima susipažinti ir gyvai. Naujojoje Klaipėdos galerijoje centrinėje uostamiesčio gatvėje (Herkaus Manto g. 22) nuo sausio 18-osios iki vasario 13-osios veiks jos grafikos ir tapybos kūrinių paroda „Klodai”, kuri kaip ir albumas, skirta autorės 75-mečiui.

Apie tai, kas neturi išnykti

Konstantino Bružo knygoje „Apie tai, kas neturi išnykti“, išleistoje Klaipėdos universiteto leidykloje, sudėta XIX a. pabaigos – XX a. 8-ojo dešimtmečio etnografinė Žemaitijos apylinkių medžiaga. Knygą parengė, sudarė, pastabas ir įvadinį straipsnį parašė prof. dr. Rimantas Balsys, kuris ją ir pristatys Pempininkų bibliotekoje (Taikos pr. 81A) sausio 24 d. 17 val.

Leidėjų teigimu, ši knyga – galimybė etnologijos, folkloristikos, istorijos, archeologijos, kalbotyros specialistams ir visiems, šiais mokslais besidomintiems, susipažinti su K.Bružo darbais (tiksliau – nedidele jų dalimi). Tai padėka, donis Žemaitijos šviesuoliui, visą savo gyvenimą be jokio atlyginimo kaupusiam gimtosios žemės dvasios turtus. Tuo tikslu vienas iš knygos skyrių paskirtas atsiminimams apie K.Bružą. Trys pagrindinės šios knygos dalys parengtos remiantis K.Bružo 1969, 1970 ir 1971–1972 m. sudarytais aplankais, saugomais Žemaičių muziejuje „Alka“ bei turinčiais vieną ir tą patį pavadinimą – „Apie tai, kas neturi išnykti“. Knygoje stengiamasi paaiškinti visus žodžius (ir skolinius, ir tarmybes), kurie šiandien bemaž nebevartojami, o jaunesniems skaitytojams jau ir negirdėti. Be šių paaiškinimų, leidinyje apstu ir kitokių. Taip stengiamasi skaitytojus supažindinti su platesne aprašomojo reiškinio, įvykio, asmens, papročio charakteristika; parodyti, kuo ypatinga, vertinga, kitoniška K.Bružo užfiksuota medžiaga.