- Ieva Liškevičiūtė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Klaipėdos dramos teatro meno vadovas Povilas Gaidys – mylimas studentų ir visos Lietuvos. Daug metų jis dėsto universitete, baigusieji jo kursą – garsios teatro žvaigždės. Šiuo metu sunkiai žmonos aktorės Elenos Gaigalaitės netektį išgyvenantis kūrėjas stengiasi nepasiduoti niūrioms mintims. Keliasdešimt vaidmenų kine ir daugybę spektaklių sukūręs režisierius yra teatro rekordininkas – uostamiestyje režisuoja daugiau kaip pusę amžiaus. Jis įsitikinęs, kad teatre kūrėjui būti angeliuku nereikia. "Svarbiausia – tikra meilė ir atsidavimas savo profesijai", – šypsojosi P.Gaidys.
Vizitinė kortelė – pavardė
– Kokių aplinkinių replikų sulaukdavote dėl savo išskirtinės pavardės? Turbūt neretai jas girdite?
– Žinote, vaikystėje įvairius bendraamžių komentarus priimdavau gana skaudžiai. Atrodė, kitų tokios gražios pavardės, o manoji kažkokia keista. Tik vėliau supratau, kad čia ir yra pats grožis. Vaikai yra žiaurūs, būdavo ir patyčių, ir pasišaipymų. Ir dabar dar kartais gatvėje koks nors gimnazistas, eidamas pro šalį, atpažinęs mane sugieda "kakarieku". Tai tik pralinksmina. Juk normali pavardė, labai tinkama režisieriui.
– Ne tik režisavote, bet ir pats įkūnijote nemažai charakteringų vaidmenų. Esate nusifilmavęs ne vienoje lietuviškoje kino juostoje.
– Teko šiek tiek pavaidinti. Esu įgijęs dvi specialybes: baigiau aktorinį ir režisūrą. Kadangi teatre daug nevaidinau, pasireiškiau kine. Tai buvo įdomi patirtis.
– Kokius savo personažus smagiausia prisiminti?
– Itin įsiminė 1976-aisiais Maskvos televizijos užsakymu Lietuvos kino studijoje nufilmuotas serialas "Komisaras. Seklio Kalio nuotykiai", jį režisavo Arūnas Žebriūnas. Vaidinau policijos komisarą, buvo smagu pakvailioti, pažaisti, įlįsti į pasakišką švedų rašytojos Astrid Lindgren pasaulį.
– Teigiami ar vis dėlto neigiami vaidmenys dažniau jums tekdavo?
– Žinote, kaip bebūtų keista, turbūt teigiami. Tėvo Brauno pagrindinis vaidmuo detektyviniame filme "Veidas taikinyje", paremtame Gilberto Keitho Chestertono novelių ciklo "Tėvas Braunas" motyvais. Taip pat buvau pirmininkas Trakymas "Perskeltame danguje". Visokių jų būta. Bet kinui aš daug dėmesio neskiriu.
– Teatras – jūsų didžioji aistra?
– O taip, čia praėjo visas mano gyvenimas ir kūrybinis polėkis, vėliau ryžausi net ir pats pavaidinti, pastačiau netoli 90 spektaklių.
Pirmasis darbas – Marijampolėje
– Klaipėda nėra jūsų gimtasis kraštas?
– Subačius – nedidelis miestelis, kur gimiau, kažkur vieškelių kryžkelėje, nuskurusi ir mirštanti vietovė. Ten baigiau keturias klases, vėliau persikėliau į Vilnių ir ten pradėjau lankyti vidurinę. Vaikystės atsiminimuose išliko karo ir dar baisesni – pokario epizodai. Per Lietuvą ėjo keli frontai, tačiau būnant vaiku tai atrodė savotiškas žaidimas. Įsivaizduokite, žingsniuoja kareiviai, palikdami konservų skardines, randi kokį užsilikusį šovinį. Puiki kasdienybė berniukui.
– Tėvai nebuvo menininkai, kaip pamilote teatrą?
– Turbūt turėčiau dėkoti savo lietuvių ir rusų literatūros mokytojams. Mus, vaikus, vesdavosi į operos, dramos teatrus. Tada Vilniuje jų nebuvo tiek daug. Liepdavo mintinai mokytis tekstų ištraukas, eilėraščius, pradedant A.Puškinu ir baigiant P.Cvirka bei S.Nėrimi. Deklamuodavome išsijuosę. Paskui įstojau į konservatoriją. Mūsų diplominius spektaklius žiūrėjęs ir vertinęs režisierius pakvietė atvykti į Klaipėdą dirbti aktoriumi. Bet tąkart atsisakiau ir penkeriems metams išvažiavau į Maskvą mokytis režisūros. Kai reikėjo pastatyti priešdiplominį spektaklį, mums leido išsirinkti vietą. Tad grįžau į Lietuvą ir savo pirmąjį darbą sukūriau Marijampolės teatre. Sulig tuo spektakliu jį uždarė, buvo sunkūs laikai kultūrinėms įstaigoms. Taigi 1963-iaisiais atsikėliau į uostamiestį ir tapau Klaipėdos dramos teatro režisieriumi. Čia likau visam.
– Nekilo pagundų išvykti?
– Buvo minčių išvažiuoti, ypač sunkiais gyvenime ir kūrybos momentais. Sulaukiau patrauklių ir rimtų pasiūlymų, tiesa, kalbu apie Lietuvą. Bet aš esu truputį namisėda, nemėgstu daug trankytis. Nesusiviliojau tais pasiūlymais ir gerai padariau. Čia būta ir gerų dalykų, ir nesėkmių. Bet tai normalu, nes teatras – sudėtingas organizmas.
– Ar savo anūkams patartumėt rinktis teatralo duoną?
– Matyt, ne. Mano sūnus Žilvinas anksčiau norėjo pasekti tėvų pėdomis, juk jis visą laiką trynėsi teatre. Ir iki pat dabar mūsų su žmonos spektaklius beveik visus mintinai žino. Bet aš jį atkalbėjau. Pasirinko muziką ir tapo mokytoju, dėsto vaikams fortepijono muziką.
Pasmerktas vienatvei?
– Jūsų žmona Elena Gaigalaitė – žinoma Klaipėdos dramos teatro aktorė. Jos netektis skaudi visai teatralų bendruomenei.
– Vis dar jaučiuosi priblokštas. Viskas susidėjo į krūvą – praėjusiais metais įvykusi žmonos netektis ir išsikraustymas iš teatro, kuriame praleista per 50 metų. Tiek energijos jam atiduota, bet staiga lieki nuošalyje ir esi pasmerktas vienatvei, moraliniam ir netgi materialiniam skurdui. Likome dviese su sūnumi. Jis viengungis, taip ir nevedė. Kiek galėsiu, dar dėstysiu Klaipėdos universitete. Reikia atiduoti duoklę studentams, kad ir koks kartais nedėkingas darbas tai būtų, ypač kai pajauti šiokį tokį abejingumą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Apie tautinių instrumentų puoselėtojus – knyga2
Lietuviški tautiniai instrumentai yra tarsi mūsų tautos autentiškumo ir išskirtinumo simbolis. Klaipėdiečiai turės progą susipažinti su pirmojo Lietuvoje enciklopedinio žinyno „Lietuvos tautinių instrumentų puoselėtojai&ld...
-
Klaipėdos menininkams – prestižiniai apdovanojimai
Švenčiant Tarptautinę teatro dieną, Klaipėdos dramos teatre Lietuvos menininkai buvo apdovanoti „Auksiniais scenos kryžiais“ už 2023 metų kūrybinius pasiekimus. Tarp jų apdovanojimus gavo net šeši Klaipėdoje kūrę ...
-
„Auksiniai svogūnai“ grįžo: suskaičiuoti ir apdainuoti ryškiausi politikos herojai ir nusidėjėliai6
Pandemijos pristabdyti, bet dar labiau subrendę, legendiniai, fantastiški, ryškiausiomis žvaigždėmis ir sąmoju spindintys, politikos nusidėjėliams akis graužiantys Lietuvos humoro apdovanojimai „Auksiniai svogūnai“ sugrįžo....
-
Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre įteikti kūrėjų apdovanojimai „Pagauk bangą“
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras jau šeštą kartą Teatro dienos proga įteikė apdovanojimus „Pagauk bangą“, kurie skirti 2023 m. ambicingiausius kūrybinius iššūkius įveikusiems kūrėjams ir aukščia...
-
„Auksiniai scenos kryžiai“ – dizainerei S. Straukaitei, scenografei L. Liepaitei2
Minint Tarptautinę teatro dieną, trečiadienio vakarą Klaipėdos dramos teatre įteikti prestižiniai teatro apdovanojimai „Auksiniai scenos kryžiai“. ...
-
Klaipėdoje teatralams bus įteikti Auksiniai scenos kryžiai1
Klaipėdos dramos teatre trečiadienį vyks Auksinių scenos kryžių apdovanojimų ceremonija. ...
-
Klaipėdos teatralams bus įteikti „Padėkos kaukės“ apdovanojimai
Klaipėdoje kuriantiems teatralams už reikšmingiausius 2023 metų teatro darbus ir nuopelnus pirmadienį bus įteikti „Padėkos kaukės“ apdovanojimai. ...
-
KVMT istorinę praeitį ir ambicingą ateitį sujungs V. Karčiausko sukurtos skulptūrinės miniatiūros6
„Prie senojo muzikinio teatro buvęs akmuo primena samaninį agatą, kuris net vandeniu pjaunant svaido žiežirbas, nes tvirtas ir savitas, kaip ir pati Klaipėdos krašto bei čia kūrusių žmonių istorija“, – sako žinomas skulptor...
-
Tarptautinei teatro dienai – premjera ir žiūrovų pamėgti spektakliai Žvejų rūmuose
Pasitinkant tarptautinę teatro dieną Klaipėdos Žvejų rūmuose kovas buvo paskelbtas teatro mėnesiu. ...
-
Žvejų rūmuose – „Labai asmeniškos dainos“
Kovo 28-ąją 18.30 val. Klaipėdos Žvejų rūmai kvies praleisti vakarą su Neda Malūnavičiūte ir Richardu Baniu. Koncertinei programai „Labai asmeniškos dainos“ jie kruopščiai atrinko per 30-ies N. Malūnavičiūtės kūrybin...