Teatro novatorius, svajojęs dirbti Klaipėdoje

 „Norėčiau dirbti Klaipėdoje“ – taip pavadintas straipsnis, prieš 35 metus išspausdintas šio miesto laikraštyje, citavo Giedrių Mackevičių, vieną garsiausių XX a. režisierių, su savo teatru gastroliavusį Klaipėdoje. Rugsėjo 12–14 dienomis uostamiestyje vyks renginiai, įprasminantys teatro novatoriaus G.Mackevičiaus (1945–2008) gyvenimą, kūrybą, jo ryšį su Klaipėda.

Lietuvis, mažai žinomas Lietuvoje

Vyresnės kartos teatralai atsimena G.Mackevičiaus, Maskvoje įkūrusio plastinės dramos teatrą, anšlagus visur, kur tik jie vaidino. Bene taikliausiai G.Mackevičių apibūdino teatro istorikas dr. Anatolijus Prochorovas, teigdamas, kad tai „ne Lietuvos, ne Rusijos, net ne europinio lygio menininkas. Tai – pasaulinio lygmens XX a. režisierius. Jo kūryba – avangardinis proveržis į teatro ateitį“.

G.Mackevičius gimė Grybėnų kaime (Ignalinos raj.). „Raudonu“ diplomu baigė biochemijos studijas Vilniaus universitete, pradėjo mokslininko karjerą. Tačiau 1966-aisiais režisierė Aurelija Ragauskaitė pakvietė universiteto liaudies ansamblio šokėją į tuo metu Jaunimo teatre suburtą Modrio Tenisono pantomimos trupę. Perspektyvus mokslininkas tapo pirmosios Lietuvoje pantomimos trupės mimu... 1967-aisias Vilniuje parodytas pirmasis spektaklis „Ecce Homo“, o po pusmečio festivalyje Rygoje G.Mackevičius pelnė geriausio Baltijos šalių mimo apdovanojimą... M.Tenisono trupę perkėlė į Kauno dramos, vėliau – Kauno muzikinį teatrus. Ten sukurti garsieji pantomimos spektakliai – „Sapnų sapnai“, „Saugokit peteliškę!“, „XX amžiaus capriccio“, „Koliažas“. Bet 1972-aisiais, iškart po Romo Kalantos žūties, trupė, savo spektakliais kėlusi sovietinių funkcionierių nepasitenkinimą, buvo išvaikyta. G.Mackevičius išvyko į Maskvą, įstojo į Valstybinį teatro meno institutą (GITIS), mokėsi legendinės K.Stanislavskio ir M.Čechovo mokinės Marijos Knebel kurse. Dar studijų metais lietuvis ėmė vadovauti saviveikliniam pantomimos kolektyvui, vėliau tapusiam unikaliu naujo žanro plastinės dramos teatru. Teatras gyvavo 16 metų, į pasaulio teatro istoriją įėjo garsieji jo šedevrai: „Nugalėjimas“ (1975), „Choakino Murjetos žvaigždė ir mirtis“ (1976), „Pūga“(1977) bei kiti. Tarp geriausių – ir „Sodas“ (1985), sukurtas pagal Antano Rekašiaus muziką ir Stasio Krasausko graviūras... Vėliau G.Mackevičius įkūrė teatrą „Oktaedras“, kuriame pastatė baletų, režisavo kituose Rusijos miestuose, užsienyje. Iš viso G.Mackevičius sukūrė 93 įvairaus žanro scenos pastatymus. Mirė Maskvoje, palaidotas gimtųjų Grybėnų kapinaitėse...

Sugrįžimai į uostamiestį

„Labai dažnai mintyse sugrįžtu į Klaipėdą. Tvirtai galiu pasakyti: jeigu atvažiuočiau dirbti į Lietuvą, norėčiau dirbti tik čia. Labai patinka aplinka, miestas, – visa atmosfera padeda kūrybai“, – minėtame straipsnyje atviravo režisierius. Klaipėdos dramos teatre G.Mackevičius pastatė pirmuosius savo spektaklius profesionalioje scenoje. Tai 1976 m. sukurtas kursinis darbas – Michailo Roščino „Vyras ir žmona ieško buto“, kuriame vadino Nijolė Sabulytė ir Rimantas Nedzveckas. O po metų su aktoriais N.Sabulyte, Irena Simonaityte, Boleslovu Barausku, R.Nedzvecku, Vytautu Paukšte, Gediminu Pranckūnu bei kitais jis pastatė ir savo diplominį spektaklį – Luigi Pirandello „Henrikas IV“.

G.Mackevičius ne tik pats grįžo į Klaipėdą, bet ir kurso draugą Michailą Ali-Huseiną atsivežė. Čia 1977-aisiais bendramokslis pastatė savo diplominį spektaklį pagal Aleksandro Remezo pjesę „Vietinai“.

„Labai branginu išskirtinį Giedriaus bruožą – dėmesį kiekvienam žmogui, pagarbą asmenybei, – sakė M.Ali-Huseinas, Maskvos teatro „Sovremenik“ režisierius. – Tai Giedrius prieš 40 metų mane pakvietė atvažiuoti į Klaipėdą. Per jį pažinau miestą, puikius teatro žmones. Tarp jų visų pirma – režisierius Povilas Gaidys, kuriam ir dabar dažnai paskambinu... Nuoširdi draugystė sieja ir su violončelininke Danguole Belazaraite, Giedriaus seserimi, mokslų daktare Gražina Mackevičiūte-Rėgaliene, kitais žmonėmis, kurių dėka pamilau ir Lietuvą.“

Pamoka, paroda ir kūrybos vakaras

Rugsėjo 12 d. 10 val. Klaipėdos dramos teatro Veidrodžių salėje vyks atvira scenos judesio meistriškumo pamoka „G.Mackevičiaus plastinės dramos teatro ekspresyvioji plastika“. Vertinga, kad pamoką ves G.Mackevičiaus teatro aktorius, režisierius, pedagogas, prestižinio Rusijos teatro apdovanojimo „Auksinė kaukė“ laureatas Sergejus Lobankovas, aktyviai propaguojantis G.Mackevičiaus kūrybos metodą Europoje ir kitur.

Rugsėjo 12 d. 19 val. Klaipėdos dramos teatro antrojo aukšto fojė bus atidaryta Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus parengta tarptautinė paroda „Giedrius Mackevičius (1945–2008) ir jo Teatras“; po parodos atidarymo Mažojoje salėje vyks G.Mackevičiaus kūrybos vakaras. Parodoje – unikalios fotografijos, dokumentai, atspindintys XX a. antros pusės Lietuvos realijas, G.Mackevičiaus gyvenimą ir kūrybą. Daug įspūdžių žada kūrybos vakaras, kuriame kalbės G.Mackevičiūtė-Rėgalienė, režisieriai P.Gaidys, M.Ali-Huseinas, aktorės Virginija Kochanskytė, N.Sabulytė, Vera Smolianickaja (Maskva) ir kiti.

Į šiuos renginius įėjimas – laisvas.

Skambės M.Cvetajevos poezija

Rugsėjo 13 d. 17 val. Klaipėdos apskrities viešosios I.Simonaitytės bibliotekos Gerlacho palėpėje vyks vakaras „Sąžinės šviesoje...“, skirtas Marinos Cvetajevos 125-osioms gimimo metinėms. Skambės poetės eilės, proza, laiškai. Programą parengė žinoma M.Cvetajevos kūrybos skaitovė, aktorė V.Smolianickaja. Renginys vyks rusų kalba, įėjimas – laisvas.

Rugsėjo 14 d. 19 val. Klaipėdos dramos teatro Mažojoje salėje bus rodomas kamerinis spektaklis „Tik sodas...“ („Пошли мне сад...“), sukurtas pagal M.Cvetajevos kūrybą. Tai paskutinis G.Mackevičiaus spektaklis, kurį jis pastatė 2006 m., jau sunkiai sirgdamas. Pasak aktorės V.Smolianickajos, repeticijos vyko režisieriaus namuose, ligoninėse. G.Mackevičius buvo taip pasinėręs į darbą, kad dažnai užsimiršdavo, kur esąs, – net gydytojams griežtai paliepdavo išeiti iš palatos, nes „vyksta repeticija!“...

Spektaklis kurį laiką nebuvo vaidinamas. Tik šiemet, prieš gastroles Lietuvoje, pastatymą atnaujino M.Ali-Huseinas. „Man didžiulė garbė ir atsakomybė sugrąžinti Giedriaus spektaklį į sceną, – sakė režisierius. – Ėmiausi šio nelengvo darbo, nes M.Cvetajeva – didi, tragiško likimo poetė, patyrusi XX a. pradžios istorijos kataklizmus. Labai nenorėčiau, kad tie baisumai pasikartotų.“ Spektaklyje kartu su V.Smolianickaja, perteikiančia poetės išgyvenimus, vaidina S.Lobankovas. „Mano personažas – juodasis žmogus. Tai nereali būtybė, demonas, apie kurį rašė M.Cvetajeva. Jis nebylus palydovas, stebintis, kaip poetė ryžtasi nutraukti gyvybės siūlą...“, – pasakojo jis.

Spektaklis vyks rusų kalba, įėjimas – su bilietais.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Rusas

Rusas portretas
Na taip, sūnus ERNESTAS MACKEVIČIUS turbūt nedalyvaus renginiuose - kažkodėl parsidavė Putinui ir tapo Lietuvios priešu...

Hhh

Hhh portretas
Klaipedoje suedamas ne vienas talentingas, ponios virsininkes turi gerus apetitus.

tvarkosi

tvarkosi portretas
o sūnus tapo ištikimu putinistu. Va kokia tragedija. geriau jau būtų dirbęs Lietuvoje.
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių