Uostamiestyje vieši Vilniaus dokumentinių filmų festivalis

Šiemet „Sacrum et profanum“ temą pasirinkę festivalio organizatoriai kviečia apmąstyti kiekviename filme juntamas šventumo ir žemiškumo, dvasingumo ir vulgarumo jungtis.

Klaipėdos gyventojus pasieks keturi filmai iš pagrindinės festivalio programos.

Vienas jų – nepaprasto kompozitoriaus ir pianisto Olego Karavaičiuko portretas „Olegas ir keistieji menai“ (spalio 7 d.). Ekscentriškas menininkas vaikystėje buvo pristatytas Stalinui kaip vunderkindas, mokėsi groti iš paties Dmitrijaus Šostakovičiaus. Rusijos publika jo klausydavosi sulaikiusi kvėpavimą, tačiau užsienio klausytojams jis taip ir liko nežinomas.

Šveicarų filmas „Kalabrija“ (spalio 8 d.) įsirėš į atmintį ne tik kalnų peizažais. Tai metafizinis kelio filmas apie klajones po pasaulį, gyvenimą ir mirtį. Laidojimo biure dirbantys emigrantai leidžiasi į nelengvą kelionę – jie lydi Šveicarijoje gyvenusio italo palaikus į gimtąją Kalabriją. Kelionės metu pokalbis natūraliai krypsta į tai, kas svarbiausia, – gyvenimą, meilę, šeimą, savo šaknis.

Gerokai intensyvesnį ritmą siūlo detektyvą primenantis amerikiečio Alexo Gibney filmas „Nulinės dienos“ (spalio 6 d.). „Oskaro“ laureatas ironišku tonu pasakoja tai, apie ką iki šiol nenoriai kalba valstybinių institucijų atstovai. Pasakojimo centre – tyrimas apie vieną sudėtingiausių šių laikų kompiuterinių užkratų, kuris buvo nukreiptas į branduolinius reaktorius Irane.

Tikroviškumu stebinantis pasakojimas „Gelbėk mus nuo pikto“ (spalio 7 d.) – apie egzorcizmą Italijoje. Filmo kūrybinei komandai pavyko ne tik užfiksuoti egzorcistų dvasininkų praktikas, bet ir užčiuopti „apsėstųjų“ mintis, atskleisti jų būsenas per atvirus pokalbius, kuriančius iškalbingą kontekstą.

Klaipėdiečiai taip pat kviečiami į filmą „Derekas“ (spalio 6 d.) iš specialiosios šių metų festivalio programos „Pasimatymai su Tilda“. Jame atskleidžiamas turtingas ir maištingas dviejų talentingų asmenybių – aktorės Tildos Swinton ir septintojo dešimtmečio britų nepriklausomo kino lyderio Dereko Jarmano – pasaulis, kultūrinės britų sąmonės kismas.

Bene šviesiausias festivalio filmas „Diksilendas“ (spalio 8 d.) nukels į Ukrainos pietuose įsikūrusį Chersoną. Ten per visas šventes skamba vaikų pučiamųjų orkestras „Diksilendas“. Jam vadovauja nenuilstantis Semionas Nikolajevičius, – grįžęs po karo jis surinko vaikus iš gatvės ir įskiepijo jiems meilę muzikai.