Už marių – netikėtas akcentas

Nedaug kam žinomas Adalberto Bezzenbergerio vardas gali padėti išgarsinti Juodkrantę už Lietuvos ribų ir privilioti į kurortą dar daugiau turistų. Tuo įsitikinęs verslininkas Viktoras Valceris savo lėšomis ėmėsi įamžinti baltistikos pradininko atminimą. Paminklą ketinama atidengti jau rugsėjo 16-ąją.

Tyrė mūsų protėvių kultūrą

Nelietuviškai skambanti A.Bezzenberger pavardė yra pažįstama tik nedidelei saujelei mūsų šalies žmonių.

Lituanistai žino, kad tai buvo baltistikos pradininkas. Archeologams jo tyrinėjimai tebėra puiki nuoroda ieškant dar netyrinėtų kapinynų bei piliakalnių.

A.Bezzenbergeris (1851–1922) buvo filosofijos daktaras, profesorius, Lietuvių mokslo draugijos garbės narys, Lietuvos universiteto garbės profesorius, dėstė Getingeno bei Karaliaučiaus universitetuose.

Pastarajame tris kartus buvo renkamas rektoriumi.

Jis organizavo Prūsijos ir Mažosios Lietuvos archeologinių paminklų tyrinėjimus, su kitais tyrinėtojais dalyvavo per 120 archeologinių ekspedicijų.

A.Bezzenbergeris paskelbė tyrimų ataskaitų, kurios iki šiol neprarado svarbos, nes dauguma archeologinių paminklų sunaikinta.

Mokslininkas tyrimų duomenis derino su etnografijos, tautosakos ir kalbotyros duomenimis.

Su Juodkrante šią iškilią asmenybę sieja tai, kad apie 20 metų jis šiltąjį metų laiką leisdavo šiame kurorte, kur buvo įsigijęs vilą.

Šio pastato, kuris stovėjo dabartinėje Miško gatvėje, nebėra, jo vietą juosia nedidelė medinė tvorelė.

Greta yra poilsio namai "Kuršių kiemas". Jų savininkui V.Valceriui priklauso ir sklypas, kuriame yra stovėjusi mokslininko vila.

Anūkė neslėpė pasipiktinimo

Iki šiol A.Bezzenbergerio atminimas nei Juodkrantėje, nei visoje Kuršių nerijoje nėra įamžintas.

Vietos gyventojai prisimena, kad 1993 m. miesto taryba norėjo vieną gatvę pavadinti jo vardu, bet tada to padaryti nesiryžta.

"Kai pradėjome čia darbuotis, rinkome istorinę medžiagą ir sužinojome, kad šalia dabartinio "Kuršių kiemo" buvo dar vienas namas", – prisiminė verslininkas.

Prieš dešimtmetį buvo atvykusi A.Bezzenbergerio anūkė. Pradžioje pamačiusi aukštą žolę buvusios vilos vietoje ji pasipiktino, manė, kad šeimai priklausęs namas nugriautas neseniai.

Tačiau sužinojusi, kad statinio nebėra jau keli dešimtmečiai, moteris atlyžo ir maloniai bendravo su V.Valceriu.

Mokslininko vaikaitė paliko nuotraukų, kuriose buvo matyti pastatas, aprašė, kas ir kaip name buvo išdėstyta, kokia buvo šeimos buitis poilsiaujant Juodkrantėje.

Ji pasakojo, kad vasaroti atvykdavusi šeima atsiveždavo net savo vištas. Pasirodo, taip elgtis buvo įprasta.

Apsilankymo metu jau buvusi garbaus amžiaus moteris tikino, kad jos palikuonims nei Juodkrantė, nei jos senelio atminimas nėra įdomus.

Tikisi atkurti ir vilą

"Tada aš pats pradėjau domėtis, koks tai buvo žmogus. Sužinojau, kad tai beveik tokio pat lygio asmenybė, kaip Thomas Mannas. Man pačiam buvo naujiena, kad jis buvo Kauno Vytauto Didžiojo universiteto garbės daktaras, po mirties palikęs šiam universitetui visą savo biblioteką. Be to, jis buvo Karaliaučiaus universiteto rektorius. Todėl į paminklo atidengimo iškilmes kviesime ir šių universitetų atstovus", – kalbėjo V.Valceris.

Verslininkas sakė norėjęs atstatyti ir vilą. Toks planas nėra visiškai palaidotas.

Jau ir projektas buvo beveik parengtas, bet, kai Kuršių nerijoje buvo naikinami detalieji planai, šis ketinimas liko negimęs.

Dabartiniame bendrajame plane, pasak V.Valcerio, numatyta, kad vila čia stovės.

Kaip ir priklauso tokiais atvejais, buvo atlikti archeologiniai tyrimai, matavimai.

A.Bezzenbergerio namas turėtų būti panašus į pernai atkurtą "Villa Maria", kuri kažkada priklausė kurorto įkūrėjui Eduardui Stellmacheriui.

Archeologas, Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius Jonas Genys minėjo, kad A.Bezzenbergeris palaikė ryšius ir su to meto Lietuvos archeologais.

"Jis nebuvo užsiangažavęs kokiose nors interpretacijose, kokių randame darbuose kitų to laiko tyrinėtojų, kurie neretai politikavo. Mano galva, A.Bezzenbergeris buvo "švarus" tyrinėtojas, todėl nuoširdžiai palaikau idėją įamžinti jo atminimą. Jis fundamentaliai "sukalė" paveldo registrą. Tada į jį buvo įkelta tiek paveldo objektų, kad vėliau, 1928 m., Petras Tarasenka, išleidęs archeologinį atlasą, naudojosi ankstyvųjų tyrinėtojų duomenimis. Naujų kapinynų ar piliakalnių šiame dokumente ne tiek jau daug ir atsirado. Labai gražu – šalia Liudviko Rėzos, taip pat Karaliaučiaus universiteto profesoriaus, paminklas A.Bezzenbergeriui bus kaip dviejų tautybių interesų suderinamumo pavyzdys", – dėstė J.Genys.

Iškalė akmeninį krikštą

Mintis pastatyti paminklą pėdsaką Juodkrantėje palikusiam A.Bezzenbergeriui kilo ilgų pokalbių metu su istoriku Vytautu Musteikiu.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Tori

Tori portretas
Seklys-- komentaras, atskleidzia kokie gi lietuviai pagiezingi, pikti, pavydus, nedraugiski. Fui, slykstu. Gal SEKLYS galetu pasigirt ka pats Lietuvai, ar bent savo kiemui, gero padare? Ar tai tas pats asmuo, kuriam anoji vonia labiau buvo reikalinga, ir negaves jos purvais apdrabste niekuo deta zmogu? Pavydas nera geras bruozas...

megstantis vandens maudytis

megstantis vandens maudytis portretas
kokia dar cia vonia,apie gerbiamieji rasote negirdejau kad vonia vogtu.netikiu juk praejo 27 metai Lietuvos nepriklausomybes,demokratija ir laisve tai apie kokia vonia rasote gerbiamieji

Memellander

Memellander portretas
Šaunuolis Valcer , žmogus mylintis Memelio krašto istoriją .Ne tik paminklą pastatykite , bet ir Bezzenbergerio pastatą būtinai atstatykite .
VISI KOMENTARAI 4
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių