V. Orvido atminimui skirti renginiai veda Salantų link

Gargždelės kaime, greta Salantų, gyvenusiam ir iš lauko akmenų, medžių bei skulptūrų įstabų filosofinį kūrinį-sodybą sukūrusiam Viliui Orvidui (1952–1992) šiemet būtų sukakę 65 metai, o nuo jo mirties praėjo jau 25-eri.

Dievo dovana

Apie tai primena Kretingos muziejaus parodų salėse iki rugsėjo veikianti Lietuvos ir užsienio dailininkų darbų paroda, skirta V.Orvido atminimui. Muziejaus direktorės Vidos Kanapkienės žodžiais, tai buvo krašto šviesulys. V.Orvidas mąstė ir kūrė nestandartiškai, atidarė dvasingumo vartus, ir žmonės, pajutę gaivą, plūdo į jo sodybą, ir Vilius visus priėmė. Išties gaila, kad Jono Meko siūlymas Orvidų sodybą įtraukti į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą liko neišgirstas.

Parodos ir Orvidų sodyboje kasmet vykstančių dailininkų plenerų kuratoriaus, klaipėdiečio tapytojo Boriso Jokubauskio teigimu, V.Orvidas savo gyvenimu parodė, kad bet kokiu laikotarpiu, jeigu žmogus tik nori, gali būti laisvas. „Vilius netelpa į jokius rėmus – jis nei menininkas, nei dvasininkas. Jis buvo asmenybė, skleidžianti meilę. Ir ta jo meilė buvo nesibaigianti. Jis žmones „ėmė“ paprastumu. Važiuoti į šią sodybą traukė ne jo sukurta aplinka, o jis pats, Vilius. Dabar yra daug visokių pagalbos ir paramos centrų, Vilius buvo pirmas, priėmęs visus žmones, kurie niekur nepritapdavo. Sodyboje kiekvieną vakarą buvo kalbamas rožančius. Niekas to daryti nekviesdavo, kiekvienas pats ateidavo. Kad Kretinga turi tokią sodybą – Dievo dovana“, – sakė B.Jokubauskis.

Prisideda kūryba

Prie V.Orvido atminimo išsaugojimo menininkai prisideda savo kūryba. Sodyboje rengiami plenerai, kurių tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į V.Orvido kūrybinį paveldą ir jo sodyboje įsteigtą muziejų, kuris gausiai lankomas. „Norėtųsi, kad sodyba gyvuotų, kad ją lankytų žmonės. Kiek buvo norinčių sodybą sužlugdyti, išgriauti, nes tai, kas buvo sukurta iš akmenų, medžio ir žmogaus organinio ryšio su Dievu, piktino ir erzino ne vieną to meto nomenklatūrininką. Tačiau Dievo apvaizda sergėjo šią vietą, ilgainiui po Viliaus mirties palikdama ją formuotis natūraliai. Labai gaila, bet paveldas sparčiai nyksta. Pranašiški Viliaus žodžiai – „Sodybą palieku Dievui ir gamtai formuoti“ – tampa realybe“, – teigė B.Jokubauskis.

Orvidų sodyba 1985 m. buvo įtraukta į lankytinų Žemaitijos vietų sąrašą, vėliau – į Lietuvos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. 2009 m. sodyba-muziejus pripažinta Lietuvos nacionaline vertybe nominacijoje „Reiškinys, garsinantis Lietuvą“.

Parodoje Kretingos muziejuje eksponuojama 20 paveikslų, dailininkų iš Lietuvos, Suomijos, Latvijos ir kitur nutapytų sodyboje vykusių plenerų metu.

Rengia minėjimą

Šiemet dailininkų pleneras, kurį Orvidų sodyboje B.Jokubauskis organizuoja kartu su Klaipėdos dailės klubo „Guboja“ direktore Regina Donbrauskaite-Plotnikova, vyksta nuo liepos 30-osios iki rugpjūčio 5 d. Jame kuria menininkai Martynas Jankus, Fikratas Salimovas, Antanas Virgilijus Krištopaitis, Rolandas Repšys, Violeta Jokubauskienė.

Penktadienį ir šeštadienį Orvidų sodyboje-muziejuje rengiamas V.Orvido 25-ųjų mirties metinių minėjimas.

Penktadienį 19 val. už V.Orvidą bus giedami Žemaičių Kalvarijos  kalnai.

Šeštadienį 11 val. prie Orvidų sodybos altoriaus vyks Šv. mišios už Orvidus. Konferencija „Vilius Orvidas mūsų širdyse“ prasidės 13 val. sodybos mažajame amfiteatre. Atsiminimais apie Vilių Orvydą, jo kūrybą  ir išgyvenimus dalysis kunigas Sigitas Jurčys, dailininkas Vaidotas Žukas ir kiti Viliaus draugai. 15 val. – skulptūros „Vyzdys“, simbolizuojančios Šventąją Trejybę, pristatymas parke „Dievo Apvaizdos akis“. 15.30 val. – suneštiniai pietūs prie laužo, 16.30 val. – augalų V.Orvido atminimui sodinimas parke. 17 val. – dailininkų  darbų parodos pristatymas galerijoje prie tvenkinio. 17.30 val. – Sauliaus Petreikio  ir V.Orvido draugų  koncertas sodybos didžiajame amfiteatre. 19.30 val. svečių salėje bus galima apžiūrėti fotografijų  parodą „Orvidus prisimenant“, atsigerti arbatos, vyks filmų apie V.Orvidą peržiūra.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Juozas Valiušaitis

Juozas Valiušaitis portretas
Ačiū už gražų aprašymą su nuoširdžiųjų Viliaus bičiulių rengiamo paminėjimo. Tai tikrai didelio užmojo ir pagarbos renginys. Prieš 15 metų teko dalyvauti 10 metų po jo mirties ir 50 nuo jo gimimo minėjime, 2 parodų – „Gyvenimas Apvaizdos Vyzdy“ su 18 autorių fotografijomis bei fotoužuopminų su Piene – Pranciškonybės simboliu – sukūrime. Taip pat 2005-2007 metais teko dalyvauti kuriant rež. Oleksandro Dirdovskio iš Ukrajinos filmo „Allusion“ („Užuomina“) apie jo dvasinį režisieriaus mokytoją Vilių, kurį tris metus filmuodami per Lietuvą nuvažiavome 7000 km. Filmas pasižiūrėjimui internete yra įkeltas Oleksandro (Александр Дирдовский) kūrybos puslapyje. Negalėdamas šiemet dalyvauti svarbiame renginyje, tenka atstu grožėtis bičiulių sąskrydžiu, kuriame būtų norėjęs dalyvauti ir pirmojo filmo apie Vilių "Viensėdis“ („Хутор“, 1982) režisierius iš Maskvos Leonidas Bažanovas, kurio dėka jau Atgimimo metais į sodybą sustabdęs jos griovimą M.Gorbačiovas.
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių