Varžosi dėl Metų knygos titulų

  • Teksto dydis:

Dėl populiariausios ir gražiausios Klaipėdos metų knygos titulų varžosi 10 leidėjų 15 leidinių, pernai pasirodžiusių pajūryje.

Konkursas įpusėjo

Nuo sausio 17 d. iki vasario 19 d. vykstančiame konkurse skaitytojai balsuodami išrinks populiariausią Klaipėdos metų knygą, o specialiai suburta komisija – gražiausią 2017-ųjų leidinį.

Konkurse „Klaipėdos knyga – 2017“ dalyvauja Klaipėdos universiteto leidykla, spaustuvė „Druka“, leidyklos „Eglė“ ir „Libra Memelensis“, taip pat Lietuvos fotomenininkų sąjungos Klaipėdos skyrius, VšĮ „Aido švyturiai“, VšĮ „Klaipėdos jūrininkų ligoninė“, VšĮ „Kūrybos litorina“, VšĮ Palangos kūrybinė grupė „Mostas“ ir VšĮ „Verslas ar menas“.

Konkurso iniciatorė ir organizatorė – Klaipėdos miesto savivaldybės viešoji biblioteka, finansinis rėmėjas – UAB „Mūsų laikas“, informacinis rėmėjas – dienraštis „Klaipėda“.

Leidinių pristatymai

Miesto bibliotekos Meno skyriuje (J.Janonio g. 9) šiandien 17.30 val. visuomenei bus pristatyti du konkurso dalyviai: fotoalbumas „Tarp vėjų ir vandenų“ ir knyga „Raganų kalno pasakos: apie medžio skulptūrų ansamblį Juodkrantėje“. Dalyvaus leidėjas Antanas Stanevičius („Eglės“ leidykla) bei knygų autoriai – Vigantas Giedraitis ir Aldona Balsevičienė.

Ten pat vasario 6 d. 17 val. Klaipėdos metų knygos rinkimuose dalyvaujantį dailės darbų katalogą „Ars vitae“ pristatys jo leidėjai – Klaipėdos jūrininkų ligoninė ir Lietuvos dailininkų sąjungos (LDS) Klaipėdos skyrius, o vasario 7 d. 17.30 val. vyks susitikimas su dar vieno nominanto – Palangos kūrybinės grupės „Mostas“ išleisto grafikos, tapybos ir skulptūros albumo „Klodai“ autore dailininke Gražina Oškinyte-Eimanavičiene bei kitais jo rengėjais ir sudarytojais.

Dvitomis meno albumas

Pratęskime pažintį su konkurse dalyvaujančiomis knygomis.

Tarp jų – Klaipėdos jūrininkų ligoninės išleistas dvitomis meno kūrinių albumas-katalogas „Ars vitae I, II“, kuriame publikuojami LDS Klaipėdos skyriaus dailininkų darbai, 1996–2006 m. ir 2007–2017 m. meno akcijų metu padovanoti šiai gydymo įstaigai. Kad netrūktų grožio akims, peno mintims ir atgaivos sielai, ligoninės skyrius, palatas, kabinetus, fojė papuošė 580 tapybos, grafikos, skulptūros darbų, kuriuos sukūrė 120 menininkų.

Pirmąjį ligoninės ir menininkų draugystės dešimtmetį 2007 m. vainikavo meno albumas „Ars vitae“. Per antrąjį dešimtmetį sukaupta dar didesnė meno darbų kolekcija, kuri įamžinta antrajame leidinyje. 2017-aisiais išleista antroji albumo „Ars vitae“ dalis bei pakartotas pirmosios dalies leidimas. Sudarytoja – akcijų iniciatorė dailininkė Sofija Kanaverskytė, spausdino „Druka“.

Fotoparodos katalogas

Lietuvos fotomenininkų sąjungos (LFS) Klaipėdos skyrius konkursui pateikė Gintaro Zinkevičiau ir Agnės Narušytės parodos „Plakatai“, vykusios Klaipėdos kultūrų komunikacijos centre 2017-ųjų balandį, katalogą.

1982–1996 m. G.Zinkevičius gana nuosekliai fotografavo stendus, kuriuose būdavo klijuojami plakatai, iš pradžių – brežnevinės propagandos, paskui – perestroikos, dar vėliau – atgimimo ir nepriklausomybės pradžios, kol galiausiai iš jų liko tik nuoplaišos – storas dešimtmečio sluoksnis. Pirmasis fotografo dėmesį patraukęs plakatas skelbė apie XIX Komjaunimo suvažiavimą ir priminė popmeno stilistiką. Dada ir Rauschenbergas to meto Lietuvos avangardistams buvo pasipriešinimo oficialiajam menui herojai. Fotografą suintrigavo akivaizdus neatitikimas – popartas, nepriimtinas Vakarų meno reiškinys, buvo naudojamas sovietinėms idėjoms reikšti. Ironija – neišvengiama.

Per dešimtmetį pasikeitė ne tik plakatų turinys, bet ir vizualinė išraiška: popartą išstūmė ekspresyvi stilizacija, ją – karikatūros, kurias pakeitė fotografija. Kartu iro plakatų kabinimo tvarka. Taigi stenduose, lyg sustabdytuose kino kadruose, pasakojama politinių lūžių, populiariosios kultūros, socialinės krizės, absurdo ir teatrališkų deklaracijų istorija.

Šį iki šiol nerodytą G.Zinkevičiaus fotografijų ciklą parodoje lydėjo menotyrininkės A.Narušytės tekstai, savotiškas „radijo komentaras“.

Projekto vadovas – Darius Vaičekauskas, spausdino spaustuvė „Petro ofsetas“.

Dvaro raida – archeologo akimis

Konkurse dalyvaujančioje Klaipėdos universiteto leidyklos knygoje „Joniškio krašto dvarai. Didžioji ir Mažoji Daunoravos, Bertaučiai, Satkūnai“ archeologas Ernestas Vasiliauskas pristato kadaise Šiaulių paviete, karališkosios ekonomijos valdų apsuptyje, buvusio didžiausio privataus Daunoravos dvaro raidą – nuo seniausio paminėjimo 1557 m. iki mūsų dienų.

Šis dvaras ne kartą keitė savininkus, nuo XVII a. valdytas Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystės įtakingų vokiečių šeimų, galiausiai – grafų Keyserlingkų. XIX a. viduryje iškilusio komplekso fragmentai – didelis medinis ponų namas, mediniai, mūriniai, moliniai ūkiniai pastatai fachverko konstrukcijų frontonais, statyti nagingų meistrų (būdingesni gretimo Kuršo tradicinei architektūrai), parkas suteikė žaismingumo monotoniškam Žiemgalos lygumų kraštovaizdžiui. Vietinių gyventojų atmintyje dvaras įsirėžė kaip baudžiavos simbolis. Sodyba lankytojus tebevilioja iki šiol – yra mėgstama kraštotyros ekspedicijų, plenerų, stovyklų, talkų, švenčių vieta, grafų Keyserlingkų palikuonių, gyvenančių Vokietijoje, tebelankoma ir dabar. Dvaras be nuostolių išgyveno abu pasaulinius karus, tačiau nuo 1940 m., nacionalizavus dvaro sodybą, prasidėjo komplekso nykimas. Su dvaru taip pat susijęs didelės latvių evangelikų liuteronų bendruomenės – dundurniekų (nuo dvaro latviško pavadinimo Dundurmuiža) – susiformavimas.

Monografija apie disleksiją

Klaipėdos universiteto leidyklos išleistoje Redos Gedutienės monografijoje „Disleksijos archipelagas“ nagrinėjami sutrikusios skaitymo ir rašymo raidos tyrinėjimo iš biopsichosocialinės perspektyvos rezultatai: apibrėžiama disleksijos sąvoka, formuluojama šiuolaikinė disleksijos samprata, analizuojami disleksijos psichologiniai mechanizmai.

Sakoma, kad galėtum padėti, pirmiausia turi suprasti. Disleksija yra sudėtingas, daugiaplanis sutrikusio mokymosi skaityti ir rašyti raidos atvejis, kuriam suprasti reikia ne vienos srities susistemintų mokslinių žinių. Disleksija nėra iš pirmo žvilgsnio akivaizdžiai matomi skaitymo ir rašymo sunkumai. Dėl žinių apie disleksijos riziką ir prevenciją ikimokykliniame amžiuje stokos dažniausiai sunkumai išmokti skaityti ir rašyti pastebimi tik vaikui pradėjus lankyti mokyklą. Toks vaikas sulaukia nemažai kritikos iš mokytojų bei tėvų, o užaugęs sunkiai prisitaiko raštingoje visuomenėje.

Lietuvoje disleksija yra vis dar neištyrinėta mokslininkų žemė. Todėl ši knyga yra lyg orientyras nežinomoje teritorijoje tiems, kurie ieško atsakymų į klausimus, kodėl kai kuriems asmenims sunku išmokti taisyklingai ir sklandžiai perskaityti bei užrašyti žodžius, kaip atpažinti vaikus, paauglius ir suaugusiuosius, turinčius disleksiją, kokių sunkumų jie patiria ir kaip prisitaiko raštingumą vertinančioje visuomenėje, kokie jų stiprybės šaltiniai ir kas padeda jiems pasiekti sėkmės.

Abi pastarąsias knygas spausdino „Petro ofsetas“.

Kur balsuoti

Už skaitomiausią Klaipėdos 2017 metų knygą galima balsuoti iki vasario 19 d. internetu www.biblioteka.lt ir šešiuose didžiuosiuose Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos padaliniuose: Meno skyriuje (J.Janonio g. 9), Suaugusiųjų aptarnavimo ir informacijos skyriuje (Turgaus g. 8), Jaunimo skyriuje (Tilžės g. 9), Kalnupės bibliotekoje (Kalnupės g. 13), Pempininkų bibliotekoje (Taikos pr. 81A) ir „Kauno atžalyno“ bibliotekoje (Kauno g. 49).



NAUJAUSI KOMENTARAI

siulyciau

siulyciau portretas
D.Dambrausko /Gyvenimo akimirkos/2d. kur autorius akivaizdziai apraso kancias kurias jis praejo sovietlageriuose pradedant nuo Kauno ir neveltui bibliotekos buvo isimta ir padeta laisvam paemimui /gerai kad nesunaikintai/ nes matosi socklerku nurodymu ir isimta nes ten yra minimos pavardes asmenu bendradarbiavusiu suokupantais ir ko gero palikuonims sedintiems /siltose sockedese/ nepatiko si knyga kuri parodo anu ir siu laiku veidmainiskuma ir beribi gobsuma. Si knyga privalo buti atspausdinta ir vel itraukta i bibliotekos sarasus ir patvirtinta bendram naudojimui kaip pamokanti knyga kovojanti su blogiu ir tai reikia jaunimui ir turbut zinoma ne tam kurio tevai buvo strybais ir pateikti ja visos Lietuvos mastu nes Kaune ji isimta is apyvartos /o ji dar nauja/tai kaip minejau vien del politines priezasties........
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių