Žvejo šventė vilioja į Juodkrantę (programa)

  • Teksto dydis:

Penktadienį Juodkrantėje prasideda tradicinė Pamario krašto žvejo šventė, šeštadienį šurmuliuosianti iki nakties. Ją rengia Liudviko Rėzos kultūros centras kartu su Neringos savivaldybe.

Gyvenimo ratu prie marių

Šimtmečiais Kuršių marių pakrantėje gyvenimo ratas riedėjo žvejų kaimelių, žvejų šeimų likimais. Žvejyba buvo jų gyvenimo prasmė ir pagrindas, sunkus, dažnai nuviliantis kasdienis triūsas ir retos, kaip saulės blyksnis pro debesis šventės. Tai buvo ypatingas, su įnoringomis mariomis ir jūra susijęs gyvenimo būdas, su savomis tradicijomis, tikėjimais ir prietarais, keistokais papročiais, net ypatingu maistu šioje, anot keliautojų, Dievo pamirštoje Kuršmarių pakrantėje. Deja, bet Antrojo pasaulinio karo audra ir modernaus gyvenimo vėjai iššlavė šį ypatingą, amžiais klostytą pasaulį. Tačiau kol tyvuliuoja marios ir yra jose žuvų – tol bus jų pakrantėse žvejų.

Kinta gyvenimo būdas, kuriamos naujos tradicijos, prisimenamos senosios, žvejai jau ir žvejoja kitaip, kitokias dainas dainuoja, kitaip, gerokai linksmiau ir plačiau švenčia. Gimsta ir skleidžiasi naujasis Kuršių marių pakrančių pasaulis, pakrantės puriena skleidžiasi bangų pakraštyje Neringa, Rusnė, Kintai ar Dreverna, tarsi senųjų kurėnų įgulos, žiūrėdamos viltingai į dangų, vėją, debesis ir visada viltingai į marias maitintojas, o kartais ir baudėjas…

Neseni istoriniai šaltiniai byloja, kad Pamario žvejų šventė gimė 1958 m. vykstant antrajam žvejų kolūkių festivaliui. Dažniausiai ši viena iš seniausių Lietuvoje marinistinių švenčių vyko ir tradiciškai vyksta Juodkrantėje, kuri tvirtai, lyg laivo burę laiko jos vėliavą. Kito šventimo būdai, nes kito ir pats gyvenimas Juodkrantės krantinėje. Ten esantis akmens skulptūrų parkas „Žemė ir vanduo“ tarsi įprasmina dviejų pasaulių susidūrimą, kuriame tarpsta, vystosi, jungiasi senos ir naujos tradicijos, koreguojamos laikmečio iššūkių.

Visi čia ras, ką veikti

Šiemet liepos 9-ąją vėl šurmuliuos Juodkrantės krantinėje Pamario žvejo šventė. Ras joje ką veikti ir garbūs senoliai, puikiai praleis laiką šeimos ir giminės, gviešis įspūdžių poilsiautojai ir turistai. Ir, svarbiausia, visi pagerbs ir padėkos priekrantės žvejams ir jų šeimoms, tik jų dėka pamaryje gyvuoja ir žvejyba, ir žvejo šventė.

Sulauks Juodkrantė ir kultūrinio desanto iš kito kranto. Stiprindama svečiavimosi tradiciją, ji nori kasmet pristatyti tradicinį ir naująjį Kuršmarių gyvenviečių pasaulį, kuris be žvejo tinklo neįsivaizduojamas ir kurį kasmet, tikimasi, skleis vis kita gyvenvietė. Šiais metais tradiciją pradės garbingieji svečiai iš Rusnės salos.

Visų aktyvių žmonių, nesvarbu kokio amžiaus, šventėje lauks mugė, koncertai, pasirodymai, parodos, pranešimai, varžytuvės, lazerių šou ir fejerverkas. Visas atrakcijas gaubs žvejiškų darbų, pramogų ir pakvailiojimų aura. Sunku pajusti žvejo šventės atmosferą vien stebint kitus, todėl rengėjai kviečia burtis jaunus ir pagyvenusius, draugus ir šiaip susitikusius į komandas, varžytis ar bent palaikyti šauniausius ir neramiausius šventės dalyvius.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Deja

Deja portretas
Labai silpnai 'viliojo' siemet. Taip silpnai, kad pirma karta per 5 metus nekilo noras atvykti. 1. Kazkodel pakeite tradicija, ir is 3 liepos savaitgalio padare pirma 2. programa sumazino iki tiek, kad neliko del ko vaziuoti. Kai jau pernai sumazino nuo 2 dienu iki 1 (realiai), siemet rado dar ka labiau sumazinti - neliko nei rungciu. Pasiteisinimo kolekcijos kurimas sventes nepadidina, o isduria ne kiekviena :)
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių