Aistros dėl parko priešais uostą

Užkertama būsima plėtra

Parkas planuojamas Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje tarp Audros, Kopų, Nėgių, Molo, Vėtros gatvių  ir Baltijos jūros paplūdimių. Šiuo metu vyksta konkursas dėl šio parko techninio projekto rengimo.

Parką planuojama įrengti 9 hektarų teritorijoje. Savivaldybė parko įrengimo būtinybę aiškina tuo, kad pajūrio teritorijoje šalia kurios yra gyvenamieji namai, pušynai žaliosios erdvės yra apleistos, neprižiūrimos, kaupiamos šiukšlės, yra nesaugu. Teritorija esanti žmonių traukos vieta, bet joje neįrengti takai, nėra šiukšlių dėžių. Tuo pat metu po teritoriją vaikštantys žmonės palieka šiukšles, stiklo duženas, todėl teritoriją būtina tvarkyti ir formuoti.

Į parko teritoriją pakliūtų ir Melnragės paplūdimio zona, kur audros išplovė ant kopagūbrio buvusius karinius įtvirtinimus.

Noras tvarkyti miesto teritoriją yra suprantamas. Tačiau dalis žmonių, ypač susijusių su Klaipėdos uosto veikla, mano, kad siekis imtis netoli šiaurinio molo paversti parku yra labiau susijęs su galimais planais ateityje užkirsti kelią jūroje prie Melnragės statyti išorinį uostą.

Pagal schemą matyti, kad būsimojo Melnragės parko ribos atsidurtų prie pat dabartinio uosto ribos.

Įrengiant parką planuojama panaudoti ir dalį ES fondų lėšų. Jei jame esančios teritorijos būtų reikalingos išorinio uosto plėtrai, ką nors keisti, paimti visuomenės poreikiams būtų sudėtinga, o gal net neįmanoma.

Galės gėrėtis saulėlydžiais

Kaip tik šiuo metu pradėta apsispręsti, kaip ateityje turėtų vystytis Klaipėdos uostas. Jo taryba jau priėmė sprendimą, kad uostas ateityje turėtų vystytis pagal maksimalios plėtros scenarijų. Jis numato ne tik dabartinio uosto išgilinimą iki 17 metrų, bet ir pietinio uosto suformavimą bei naujo išorinio uosto statybą jūroje ties Melnrage.

Tokio uosto vystymo scenarijui dar turi pritarti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtojimo taryba. Kaip tik šiomis dienomis suformuota nauja uosto plėtojimo taryba. Joje yra 23 nariai. Taryboje 12 vietų skirta valstybės valdymo institucijų, ministerijų, departamentų atstovams, 6 - su uostu susietam verslui, 4 vietos yra skirtos Klaipėdos miesto savivaldos atstovams – merui, administracijos direktoriui, Urbanistinės plėtros departamento direktoriui ir vienam miesto tarybos nariui, 1 – Klaipėdos universitetui.

Šioje taryboje ir turėtų įvykti diskusija, ar bus ties Melnrage išorinis uostas. Ir jei toks uostas bus, kokią naudą iš jo gaus Klaipėdos miestas. Galbūt paaiškės, kad parko įrengimas Melnragėje priešais būsimąjį uostą yra kaip tik sveikintinas dalykas. Mat pagal kažkada dar rengtą vadinamąją japonų studiją dabartiniame pajūryje ties Melnrage buvo planuojamas poilsio rojus su jachtklubais, kavinėmis, promenada. Tik už jo tolyn į jūrą buvo planuojama sala, kurioje vyktų krova. Laivybos akvatoriją jūroje įrėmintų dideli molai, kuriais galėtų vaikščioti žmonės ir gėrėtis jūros saulėlydžiais.

Tokia vizija pateikiama ir tuomet, kai dabartiniai projektuotojai pristato būsimąjį išorinį uostą. Bent jau „Sweco Lietuva“ atstovų pristatyme nuskambėjo, kad išorinio uosto jūroje molai turėtų tapti klaipėdiečių ir miesto svečių traukos vieta. Gal ir visai nieko būtų, jei iš Melnragės parko galima būtų išeiti į pajūrį, kur pėsčiųjų tiltelis vestų prie jūroje suformuotos išorinio uosto salos link to uosto molų.

Išreiškė nuogąstavimą

Klaipėdoje kyla problema, kad uostas ir miestas ne visada derina tarpusavyje kartais, galbūt, ir gerus ketinimus bei planus.

„Apie savivaldybės planus dėl Melnragės parko pirmą kartą išgirdome pernai gruodį Melnragės bendruomenės surinkime. Prašėme atkreipti dėmesį, kad uosto plėtros planuose, kurie ne kartą pristatyti visuomenei, savivaldybei, yra ir išorinio uosto atsiradimo galimybė. Tad šiame etape įrenginėjimas Melnragės parko gali virsti nuostoliais valstybei“, - prisiminė l.e. Uosto direkcijos infrastruktūros direktoriaus pareigas Vidmantas Paukštė.

Anot jo, tuomet dalis susirinkime dalyvavusių melnragiškių taip pat sakė, kad jų požiūriu, investuoti į parką uosto pašonėje būtų neracionalu ir netikslinga, siūlė ieškoti kitų, patrauklesnių vietų.

Po šio susirinkimo Uosto direkcija kreipėsi raštu į Klaipėdos miesto savivaldybę, išreiškė savo nuogąstavimą, prašėme susilaikyti nuo tolimesnių veiksmų, susijusių su šio parko įrengimu arba parinkti kitą teritoriją, atitinkančią ES finansavimo reikalavimus.

„Ši teritorija yra šalia „Klaipėdos naftos” ir, Uosto direkcijos nuomone, kaip rodo 26 metų praktika, ji nėra patraukli gyventojams. Manome, kad reikėtų kurti kitas vietas, kur esanti pramonė nedarytų įtakos gyvenimo kokybei. Džiaugiamės, kad gyventojai suprato, kad ši vieta nelabai tinkama gyventi. Susitikimuose gyventojai klausė, kodėl miestas nekuria parkų patraukliose vietose Giruliuose ar Smiltynėje“, - prisiminė V.Paukštė.

Jo teigimu, uostas kol kas neturi nei konkrečių planuojamojo parko teritorijų ribų, nei būsimojo išorinio uosto komunikacijų plano. Tačiau pagal tai, ką viešai pateikė Klaipėdos miesto savivaldybė aišku, kad kelias ir geležinkelis į būsimąjį išorinį uostą eitų greta parko arba su jo teritorija ribotųsi.