Antrasis „Nord Stream“ vamzdis nutiestas greičiau nei planuota

Nutiesta paskutinė 1224 km ilgio jūros vamzdyno sekcija - ja dujos turėtų pradėti tekėti jau šių metų pabaigoje.

Šiandien žengtas dar vienas didelis žingsnis įgyvendinant Baltijos jūros dujotiekio projektą „Nord Stream“ – anksčiau nei planuota pabaigta tiesti antroji 1224 km ilgio vamzdyno linija. Po šios linijos patikrinimo jau nuo šių pabaigos ja turėtų pradėti tekėti dujos. Abiem visiškai automatizuoto vamzdyno linijomis bent 50 metų iš Rusijos į Europos Sąjungą bus galima kasmet transportuoti po 55 mlrd. kubinių metrų dujų.

Paskutinis 99 953-iasis antrosios linijos plieninis vamzdis savo kelionę pradėjo Vokietijoje, gamykloje „Europipe“. Iš jos jis keliavo į EUPEC gamyklą Mukrane, kurioje buvo padengtas betonu. Tuomet jis nugabentas į Švedijos Gotlando saloje, Slite įsikūrusį logistikos centrą, o iš šio vamzdžių tiekimo barža pristatytas į „Saipem“ kompanijos tiesimo laivą „Castoro Sei“. Galiausiai 2012 m. balandžio 18 dieną šis paskutinis vamzdis buvo privirintas prie vamzdyno ir nuleistas į Baltijos jūros dugną. Šis veiksmas taip pat buvo paskutinė „Nord Stream“ projekto logistikos operacija.

Dvi lygiagrečias dujotiekio linijas sudaro 199 755 plieniniai vamzdžiai. Kiekvienas jų yra 12 metrų ilgio, padengtas betonu ir sveria apie 24 tonas. Vamzdynas jūroje paklotas į kruopščiai parinktą ir suderintą vietą, o jį tiesė trys laivai – „Saipem“ kompanijos laivai „Castoro Sei“ ir „Castoro Dieci“ bei „Allseas“ laivas „Solitaire“. Laivas „Castoro Sei“ 138 850 siūlėmis suvirino ir tarpusavyje sujungė vientisą dujotiekį sudarančius vamzdžius. Šis laivas „Nord Stream“ projekte darbavosi nuo 2010 balandžio mėnesio.

„Nord Stream“ Tiesimo darbų departamento direktoriaus pavaduotojas Ruurdas Hoekstra sakė: „Castoro Sei“ puikiai atliko savo darbą. Šis laivas su 330 žmonių įgula dvejus metus dirbo po 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę su vos vieno mėnesio pertrauka 2011 m. gegužę, kai buvo atliekamas įprastas laivo patikrinimas. Šio laivo ir jo įgulos darbo tempas buvo spartesnis nei prognozavome, vamzdžių sujungimų kokybė – aukšto lygio, užtikrinant visišką saugumą. Džiaugiamės, kad antrąją liniją baigėme tiesti žymiai anksčiau, nei planavome. Tai svarbus žingsnis įgyvendinant „Nord Stream“ projektą“.

„Kelerius metus kruopščiai planavę projektą sugebėjome užtikrinti sklandų jo įgyvendinimą – dujotiekio tiesimui pasitelkėme tris laivus, kurie vienu metu dirbo ir vamzdyną tiesė skirtingose jūros vietose. Mūsų darbuotojų kompetencijos ir partnerių, vykdžiusių techninius, logistikos, saugumo, aplinkosaugos ir operacinius darbus, patirtis leido užtikrinti, kad įgyvendintume visus aplinkosaugos ir saugumo reikalavimus“, – pridūrė R. Hoekstra.

Vienu metu skirtingose jūros vietose prie „Nord Stream“ projekto dirbo ne mažiau nei 12 laivų. Tinkamai sudarytas statybos darbų grafikas leido užtikrinti, kad darbai būtų pabaigti laiku nepaisant to, kad tam tikrais laikotarpiais dėl ekstremalių oro sąlygų darbai turėjo būti pristabdyti.

Abi vamzdyno linijos buvo tiesiamos atskiromis trimis atkarpomis. „Nord Stream“ dujotiekis yra suprojektuotas be jokių tarpinių kompresorinių stočių. Patys vamzdžiai yra trijų skirtingų storių – pritaikyti skirtingam dujų tekėjimo slėgiui, kuris krenta palaipsniui dujoms keliaujant iš Rusijos pakrantės iki Vokietijos.

Antrosios dujotiekio linijos patikrinimo procedūros jau pradėtos. Kiekviena iš trijų atkarpų bus užpildytos jūros vandeniu, išvalytos, įvertintos ir kruopščiai patikrinamas jų atsparumas slėgiui. Vėliau, gegužės-birželio mėnesiais, visos atkarpos bus sujungtos po vandeniu netoli Suomijos ir Švedijos krantų. Atkarpos bus sujungiamos tose vietose, kur dujų slėgis kris nuo 220 iki 200 barų ir nuo 200 iki 177,5 barų.

Pašalinus iš antrosios vamzdyno linijos vandenį ir ją išdžiovinus, vamzdis bus prijungtas prie infrastruktūros Rusijos ir Vokietijos pakrantėse. Iki metų pabaigos antrasis visiškai automatizuoto „Nord Stream“ dujotiekio vamzdis bus pradėtas eksploatuoti. Pirmąja „Nord Stream“ linija dujos tiekiamos jau nuo 2011 m. lapkričio.

„Nord Stream“ yra dujų vamzdyno projektas, sujungiantis Rusiją su Europos Sąjunga (ES) per Baltijos jūrą. 2009 metais ES gamtinių dujų importas siekė apie 312 mlrd. kubinių metrų, o 2030 m. numatoma, kad importo kiekis turėtų augti iki daugiau nei 523 mlrd. kubinių metrų. Tai reiškia, kad iki 2030 m. ES metinis importuojamų dujų poreikis paaugs apie 211 mlrd. kubinių metrų per metus (Šaltinis: IEA, 2011). „Nord Stream“ projektas, sujungiantis Europos dujotiekių tinklą su didžiausiais pasauliniais gamtinių dujų ištekliais, galės tenkinti daugiau nei ketvirtadalį šio Europai trūkstamo dujų importo. Ilgalaikėje perspektyvoje projektas didins Europos apsirūpinimo dujomis saugumą ir bus pavyzdys tolimesniam ES ir Rusijos bendradarbiavimui energetikos srityje.

Pirmoji iš dviejų lygiagrečių „Nord Stream” linijų pradėta eksploatuoti 2011 m. lapkritį. Abi vamzdyno linijos bus po 1220 km ilgio ir kasmet galės pergabenti 27,5 mlrd. kubinių metrų dujų. Antroji vamzdyno linija jau taip pat nutiesta. 2012 m. pradėjus eksploatuoti abi vamzdyno linijas, „Nord Stream“ dujotiekiu kasmet bus galima transportuoti 55 mlrd. kub. m. dujų. Tokio kiekio pakanka dujomis aprūpinti 26 mln. namų ūkių Europoje.

„Nord Stream AG“ yra tarptautinė bendrovė, įkurta suplanuoti, nutiesti ir eksploatuoti šį naują dujotiekį Baltijos jūroje. Rusijos „OAO Gazprom“ priklauso 51 proc. „Nord Stream” akcijų, Vokietijos kompanijos „BASF/Wintershall Holding AG“ ir „E.ON Ruhrgas AG“ turi po 15,5 proc. akcijų, o Olandijos dujotiekių infrastruktūros bendrovė „N.V. Nederlandse Gasunie“ ir Prancūzijos „GDF SUEZ S.A.“ – po 9 proc. akcijų.

„Nord Stream“ yra įtrauktas į ES Transeuropinių energetikos tinklų gaires (TEN-E). 2006 metais Europos Komisija, Europos Parlamentas ir ES Taryba paskelbė, kad šis projektas “atitinka Europos interesus“. „Nord Stream“ yra pripažįstamas kaip svarbus projektas siekiant patenkinti Europos energetinės infrastruktūros poreikius.

„Nord Stream“ dujotiekio tiesimo darbai buvo pradėti 2010 m. balandžio mėnesį, dujotiekio maršrute atlikus išsamius aplinkos tyrimus, užbaigus planavimo ir Poveikio aplinkai vertinimo (PAV) etapus. Dujotiekio statybai naudoti trys tiesimo laivai: didžiąją dalį vamzdyno nutiesė laivas „Castoro Sei“. Vokietijos vandenyse tiesimo darbai buvo vykdomi „Castoro Dieci“ laivu, kuriuo pakrantėje sumontuotos abi vamzdyno linijos. Suomijos vandenyse buvo naudojamas bendrovės „Saipem“ subrangovui „Allseas“ priklausantis laivas „Solitaire“, kuris tiesimo darbus užbaigė 2011 m. rugpjūtį. Pirmoji „Nord Stream“ vamzdyno linija pradėta eksploatuoti 2011 m. lapkritį, o antrąją numatoma eksploatuoti 2012 metais.

Be tarpinių kompresorinių stočių: „Nord Stream“ jūros dujotiekis yra suprojektuotas be tarpinių kompresorinių stočių. Atsižvelgiant į tai, kad dujoms keliaujant iš Rusijos į Vokietiją slėgis vamzdyne palaipsniui mažės, trys dujotiekio atkarpos pritaikytos skirtingam slėgiui ir yra sukonstruotos iš skirtingo storio vamzdžių. Jos buvo sujungtos po vandeniu dviejose vietose, kur slėgis nuo 220 barų sumažėja iki 200, ir nuo 200 – iki 177,5. Suomijos įlankoje esanti dujotiekio atkarpa buvo sujungta su centrine sekcija – ši procedūra buvo vykdoma jūroje maždaug 80 metrų gylyje. Centrinė ir pietrytinė atkarpos buvo sujungtos greta Gotlando, Švedijoje taip pat po vandeniu – maždaug 110 metrų gylyje. Visos trys antrosios linijos atkarpos gegužės ir birželio mėnesiais bus sujungtos tarpusavyje po vandeniu.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Užgesęs šviesoforas ir piktino, ir džiugino
    Užgesęs šviesoforas ir piktino, ir džiugino

    Sugedęs šviesoforas Liepojos gatvėje sukėlė dvejopų emocijų. Vieni svarstė, ar ne dėl to šioje arterijoje sumažėjo rytinė spūstis, kiti liejo apmaudą, kad neturėjo galimybių išsukti iš šalutinės gatvės. ...

  • Ieškojo priešnuodžių transporto spūstims
    Ieškojo priešnuodžių transporto spūstims

    Transporto spūstys mieste ir jo prieigose jau tapo kasdienybe. Uostamiesčio valdžios ir įvairių tarnybų atstovai ieškojo būdų, kaip jas sumažinti ir palengvinti gyvenimą miestiečiams. Susitikimo metu susitarta dėl remonto darbų organizavimo...

    17
  • Kurortas neteko iškilaus muziejininko
    Kurortas neteko iškilaus muziejininko

    Sekmadienio rytą, išėjęs pasivaikščioti, netikėtai mirė Palangos kurorto muziejaus direktorius Jūratis Viktoras Liachovičius. Jo netektis prislėgė artimuosius, kurorto muziejaus darbuotojus, Klaipėdos universiteto bendruomenę, bičiul...

  • Remontuos Mokyklos gatvės dalį
    Remontuos Mokyklos gatvės dalį

    Trečiadienį pradėtas asfalto dangos remontas Mokyklos gatvės dalyje nuo Aguonų gatvės iki Šilutės plento ir Tilžės gatvės žiedinės sankryžos. ...

    5
  • Dovana miestui – atkurti istoriją menantys pastatai
    Dovana miestui – atkurti istoriją menantys pastatai

    Naujam gyvenimui atgimė ant Dangės upės kranto, šalia miesto simbolio – burlaivio „Meridianas“ esantys istoriniai sandėliai. Jie buvo restauruoti-rekonstruoti, išsaugant jų svarbiausias autentiškas savybes ir pritaik...

    7
  • Po cirko gastrolių – mėšlynas
    Po cirko gastrolių – mėšlynas

    "Cirkui prie Žvejų rūmų – ne vieta, čia jų daugiau niekada nebus", – įsitikinę Klaipėdos savivaldybės atstovai, davę leidimą artistų pasirodymams šioje teritorijoje, kuri po gastrolių tapo panaši į apsileidusi...

    12
  • Pirmą kartą atlikta SGD perkrova į autodujovežį
    Pirmą kartą atlikta SGD perkrova į autodujovežį

    Klaipėdos uoste, KN („Klaipėdos nafta“) valdomoje suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) paskirstymo stotyje vykdant stoties paleidimo-derinimo darbus pirmą kartą SGD perkrautos į autodujovežį. ...

    1
  • Ministerijų vadovai nerado sutarimo dėl neteisėtų statinių Kuršių nerijoje
    Ministerijų vadovai nerado sutarimo dėl neteisėtų statinių Kuršių nerijoje

    Aplinkos ir Kultūros ministerijų vadovai, antradienį susitikę tartis dėl neteisėtų statinių Kuršių nerijoje, išsiskyrė be rezultatų. ...

    2
  • Kas gali tapti kriviu?
    Kas gali tapti kriviu?

    Klaipėdietis profesorius įrodė, kad Lietuvoje galima tapti bet kuo. Ramūnas Povilanskas yra vienintelis Lietuvoje individualiosios įmonės savininkas, savo pareigas įregistravęs kaip krivio. Tokį savotišką pokštą iškrėsti leido ...

  • Klaipėdos savivaldybei – apdovanojimas už kultūros puoselėjimą
    Klaipėdos savivaldybei – apdovanojimas už kultūros puoselėjimą

    Šiemetiniai "Auksinės krivūlės" apdovanojimai klaipėdiečiams buvo ypač sėkmingi. Miesto tarybos nariui Vytautui Čepui už ypatingus nuopelnus Lietuvos savivaldai, jos plėtrai ir stiprinimui įteiktas "Auksinės krivūlės riterio...

    3
Daugiau straipsnių