Aplinkosaugininkai – prieš tiltą į Kuršių neriją

Tilto į Kuršių neriją gali prireikti greičiau nei dabar manoma.

Jau kitais metais dėl pradėsiančio veikti “Klaipėdos Smeltės” konteinerių paskirstymo centro, Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalo, laivyba intensyvės ir taps kliūtimi II Smiltynės perkėlos veiklai. Ypač kirsis Smiltynės perkėlos ir Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalo veikla, nes vietinių keltų laivybos kanale suksis atplaukę jūriniai keltai, kurie turės pirmenybę.

Labiausiai Smiltynės perkėlos veiklai įtakos turės nuo 2015 metų pradėsiantis veikti suskystintųjų gamtinių dujų terminalas.

"Jei per metus, kaip planuojama, bus kraunami trys milijardai kubinių metrų suskystintųjų gamtinių dujų, dujovežis į Klaipėdą atplauks ne rečiau, kaip du kartus per savaitę. Kol jis maždaug dvi valandas plauks per Klaipėdos uostą, laivyba bus uždaryta. Prie "Smiltynės perkėlos" ypač vasarą susidarys ilgos automobilių eilės, kurios išsilies į Klaipėdos miesto gatves", – svarstė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

Jis ir yra pagrindinis iniciatorius, siekiantis, kad nuo Kairių gatvės, kuri jau baigiama rekonstruoti Uosto direkcijos lėšomis, automobilių srautas į Kuršių neriją judėtų per tiltą.

Per metus į neriją vidutiniškai juda apie 500–600 tūkst. automobilių. Pastačius tiltą, jie aplenktų Klaipėdos gatves ir judėtų netgi ne Jūrininkų prospektu, o planuojamu statyti pietiniu aplinkkeliu.

A.Vaitkaus vertinimu, į Kuršių neriją būtų pastatytas lengvos konstrukcijos maždaug 1,3 tūkst. metrų ilgio tiltas. Ties farvateriu į Kuršių marias jis pakiltų maždaug į 50 metrų aukštį, kad pro jį pralįstų jachtos. Kuršių nerijoje tiltas nusidriektų ties Alksnyne. Juo važiuojantis transporto srautas lengvai įsilietų į Klaipėdos–Nidos kelią. Preliminariais vertinimais, tilto į Kuršių neriją statyba kainuotų apie 50 mln. litų.

Iki šiol apie tilto į Kuršių neriją statybą daugiausiai kalbėjo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas A.Vaitkus. Dar dirbdamas Susisiekimo ministerijos sekretoriumi, jis maždaug prieš dešimtmetį analizavo tokio tilto statybos variantus. Jų buvo net keturi, įskaitant ir tunelio po Kuršių mariomis galimybę. Tačiau tiek tuomet, tiek dabar realiausias tilto variantas atrodo už Kiaulės Nugaros, kaip Kairių gatvės tąsa.

Tuomet tilto statybai labiausiai priešinosi aplinkosaugininkai. Ir dabar, kai tokia idėja buvo svarstoma Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtojimo tarybos posėdyje prieš tilto statybą iš esmės pasisakė vienintelis aplinkos viceministras Almantas Petkus. Jo teigimu, saugodama Kuršių neriją Aplinkos ministerija siekia priešingų nei transporto pralaidumas tikslų – norima mažinti mašinų, ypač tranzitinių, srautą.

A.Vaitkaus nuomone, tiltas bus mokamas, ir automobilių srautai juo galės būti reguliuojami taip pat sėkmingai, kaip dabar tai daro “Smiltynės perkėla”.

Vis daugiau aukšto rango asmenų pasisako už tilto į Kuršių neriją statybą. Tam pritartų ir Neringos bei Klaipėdos savivaldybės. Neringiškiai įgytų palankesnį susisiekimą, o Klaipėdoje būtų sprendžiamos automobilių srauto per miestą problemos.

Manoma, kad tiltas ateityje paskatintų Kopgalio ir Smiltynės, kaip Klaipėdos traukos centro vystymą.

Tilto į Kuršių neriją statybos problematikai analizuoti planuojama suburti aukšto lygio įvairių suinteresuotų žinybų grupę. Organizacinės funkcijos imtųsi Susisiekimo ministerija. Šios ministerijos viceministras Saulius Girdauskas mano, kad tilto statyba į Kuršių neriją yra dar tolima ateitis, tačiau analizuoti tokio tilto statybos perspektyvas būtina jau dabar.