Aptartas „Hunt“ laivų įsigijimo projektas

Ketvirtadienį Krašto apsaugos ministerijoje lankėsi Jungtinės Karalystės (JK) gynybos ministerijos Ginkluotės ir technikos pardavimo agentūros atstovai.

Krašto apsaugos ministerijos iniciatyva jie susitiko su Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariu Sauliumi Pečeliūnu ir Valstybės kontrolės atstovais. Susitikimų metu buvo pateikta informacija apie Lietuvos vykdomą dviejų „Hunt“ klasės kovos su minomis laivų įsigijimo iš JK projektą.

„Priimdami sprendimą tęsti anksčiau pradėtą laivų įsigijimo projektą, siekiame aiškumo ir skaidrumo. Todėl inicijavome šį JK gynybos ministerijos ekspertų susitikimą su Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto bei Valstybės kontrolės atstovais, kuriems sudarėme galimybę tiesiogiai iš projekto koordinatorių sužinoti apie jo sudarymo sąlygas ir eigą, - sakė krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė ir pabrėžė, kad „įsigijimų procesas jau pajudėjo - įmokėta 36 mln. litų. Atsižvelgdami į ekonominę Lietuvos situaciją, dabar turime ieškoti būdų kaip palengvinti ilgalaikių įsipareigojimų naštą, todėl sieksime tęsti konsultacijas su britais dėl lankstesnio apmokėjimo sąlygų“.

2008 m. Lietuvos krašto apsaugos ministerija ir JK gynybos ministerija pasirašė susitarimą, kuris numatė, kad Lietuva įsigys du JK karališkojo karo laivyno „Hunt“ klasės laivus. Kovos su minomis laivai įsigyjami nacionalinėms ir NATO kolektyvinėms užduotims įgyvendinti ir pakeis dabar naudojamus „Lindau“ klasės minų paieškos ir naikinimo laivus „Kuršis“ (M51) ir „Sūduvis“ (M52), kurių naudojimo resursas baigiasi 2011-2012 metais.

Sprendimas dėl laivų įsigijimo priimtas įvertinus kitų šalių patirtį ir pasiūlą

Prieš priimdama sprendimą dėl laivų įsigijimo iš JK ir prieš pasirašydama kontaktą su JK gynybos ministerija, KAM su Karinių jūrų pajėgų ekspertais išnagrinėjo naujų kovos su minomis laivų įsigijimo galimybes ir išanalizavo atitinkamų naudotų laivų rinką.

Atsižvelgiant į naujų laivų projektavimo ir pastatymo kainą, kuri tuomet galėjo siekti iki 500 mln. Lt už vieną laivą, buvo nuspręsta ieškoti galimybių įsigyti naudotus laivus. 2008 metų pradžioje tik dvi NATO valstybės - Latvija ir Jungtinė Karalystė - galėjo pasiūlyti perteklinius kovos su minomis laivus: Latvija galėjo pasiūlyti „Alkmaar“, JK - „Hunt“ klasės laivus.

Penki „Alkmaar“ klasės minų medžiojimo laivai, kurių amžiaus vidurkis - 26 metai ir kuriuos Latvijos gynybos ministerija įsigijo iš Nyderlandų, neturėjo minų medžiojimo įrangos ir valdymo sistemos, kuri atitiktų NATO reikalavimus. Be to, įsigijus „Alkmaar“ klasės laivus, po 2-3 metų reikėtų keisti ir remontuoti laivų pagrindines jėgaines ir kitą įrangą.

Maždaug 25 metų vieno Latvijos karo laivyno nemodernizuoto „Alkmaar“ klasės laivo kaina yra apie 40 mln. Lt.

Lietuva įsigyja visiškai modernizuotus laivus

Pagal sutartį, vieno Lietuvos įsigyjamo „Hunt“ klasės laivo kaina - 95,75 mln. Lt, kurią sudaro ne tik laivo įsigijimo kaina, bet ir laivo modernizavimo projekto parengimo ir įgyvendinimo priežiūros, modernizavimo paslaugų ir įgulų mokymų Didžiojoje Britanijoje išlaidos.

Didžioji dalis įrangos numatytuose pirkti „Hunt“ klasės laivuose - t. y. vadovavimo ir valdymo sistema, minų medžiojimo sistema, pagrindiniai varikliai, kitos pagalbinės sistemos - yra visiškai nauja. Tik laivų korpusai yra 25 metų. Dabar korpusai sertifikuoti eksploatuoti 20-čiai metų, vėliau sertifikatas gali būti pratęstas. Laivų korpusai yra pagaminti iš stiklo pluošto, kuris ne taip nusidėvi kaip metalinis korpusas.

Techniniai duomenys apie modernizavimo darbus

Įsigyjamuose „Hunt“ klasės laivuose bus įrengiami nauji „Caterpillar“ varikliai ir transmisija, kurių aptarnavimo išlaidos yra žymiai mažesnės už ,,Alkmaar“ klasės laivuose įrengtų senesnio tipo nemagnetinių dyzelinių variklių ir turbinų eksploatavimo išlaidas. Lietuvos įsigyjamuose laivuose bus sumontuotos naujos kartos variklių ir mechanizmų valdymo bei išmagnetinimo sistemos.

„Hunt“ klasės laivų modernizavimo projektas numato naujausios vadovavimo ir valdymo sistemos diegimą.

„Hunt“ klasės laivuose bus įrengta viena pažangiausių sonaro sistemų S2193, kuri yra daug efektyvesnė ieškant ir klasifikuojant minas, negu ,,Alkmaar“ klasės laivuose esantis senesnės kartos DUBM-21A sonaras.

„Hunt“ klasės laivuose bus įrengta ir integruota šiuolaikiška minų paieškos ir naikinimo sistema, pilnai atitinkanti NATO keliamus reikalavimus.

Atnaujinti „Hunt“ laivai nereikalaus modernizacijos 15-20 metų. Įsigyjamiems„Hunt“ klasės laivams ir jų įrangai suteikiama garantija. Naujo laivo su analogiškomis galimybėmis kaina gali siekti iki 500 mln. Lt.

Lietuva gaus pilnai modernizuotus laivus, atitinkančius NATO reikalavimus, įsigaliosiančius po 2011 m.

Laivai įsigyjami nacionalinėms ir NATO kolektyvinėms užduotims įgyvendinti

Baltijos jūra yra labai užteršta nuo Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų išlikusiais sprogmenimis ir amunicija, ypač chemine. Užtikrindami laivybos, žvejybos, techninių ir inžinierinių darbų jūroje (pvz., elektros tinklų tiesimo jūros dugnu) saugumą, Lietuvos karinių jūrų pajėgų laivai reguliariai ieško ir naikina jūroje likusias minas ir kitus sprogmenis. Kasmet Baltijos jūroje organizuojamos tarptautinės minų paieškos ir išminavimo operacijos.

Lietuva kaip NATO narė dalyvauja NATO pajėgų planavimo procese ir kartu su kitomis Baltijos valstybėmis specializuojasi išminavimo srityje, t. y. plėtoja pajėgumus, kurie būtų NATO išminavimo pajėgų dalis. Naujieji laivai bus priskirti NATO greitojo reagavimo pajėgų nuolatinės parengties kovos su minomis junginiui ir pakaitomis bei rotuodamiesi su kitų NATO šalių laivais dalyvaus šio junginio minų paieškos ir išminavimo operacijose.

Krizės atveju, kovos su minomis laivai užtikrins švarias uostų prieigas ir teritorinius vandenis, saugų ir atvirą jūrų kelią sąjungininkų pastiprinimui.

Lietuva kartu su Estija ir Latvija taip pat jau dešimtmetį plėtoja bendro kovos su miniomis junginio BALTRON projektą, kuriame dalyvauja kovos su minomis laivai.

Nauji laivai iš karto bus integruojami į NATO greitojo reagavimo pajėgas ir vykdys nacionalines užduotis.

Apie „Hunt“ klasės laivus

Pagal sutartį, Lietuva iš JK pirks du Karališkojo karo laivyno „Hunt“ klasės laivus - „HMS Cottesmore“ ir „HMS Dulverton“ Abu laivai buvo pastatyti Karališkojo karo laivyno užsakymu JK Vosper Tornycroft laivų statykloje. „Cottesmore“ pradėtas eksploatuoti 1982 m., o „Dulverton“ - 1983 m. JK gynybos studija numato, kad JK karališkasis karo laivynas toliau eksploatuos „Hunt“ klasės laivus, atlikus panašų laivų modernizavimą.

JK 1980 m pradėjus statyti „Hunt“ klasės minų medžiojimo laivus, vieno naujo laivo kaina buvo apie 51 mln. JK svarų.


Šiame straipsnyje: hunt laivaiminininkai

NAUJAUSI KOMENTARAI

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Nuo žindymo kartais atbaido ir netikę komentarai
    Nuo žindymo kartais atbaido ir netikę komentarai

    „Greičiausiai kiltų daug mažiau bėdų su žindymu, jei sveiko kūdikio susilaukusi šeima atsidurtų idiliškoje saloje, kur gyventų saulės ir kūdikio ritmu“, - juokauja gydytoja dietologė, konsultuojanti jaunas mamas dėl žind...

  • L. Laurinavičienės spalvų labirintai
    L. Laurinavičienės spalvų labirintai

    Daugiau nei tris dešimtmečius tapyti vaikus mokanti Klaipėdos karalienės Luizės jaunimo centro dailės studijos mokytoja Loreta Laurinavičienė turi kuo didžiuotis. Jos mokiniai ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautinėje arenoje skina prestižinių k...

  • Šimtmečio plaukimas su sena „Lietuva“
    Šimtmečio plaukimas su sena „Lietuva“

    Iškyla klausimas, ar jachta „Lietuva“ bus pradėta remontuoti šiais metais, ir beveik tiksliai aišku, kad remontas šiais metais nesibaigs. ...

    1
  • Elektroninis moksleivio pažymėjimas – aklagatvyje?
    Elektroninis moksleivio pažymėjimas – aklagatvyje?

    Klaipėdos savivaldybė vis dar bando gelbėti sutartį su įsipareigojimų dėl elektroninio moksleivio pažymėjimo iki galo neįvykdžiusiu Nacionaliniu švietimo centru. Tačiau, teisės konsultantų teigimu, perkančioji organizacija turi teisę vie...

    3
  • Klaipėdos miesto biudžetas – subalansuotas
    Klaipėdos miesto biudžetas – subalansuotas

    166,9 mln. eurų – tokio dydžio Klaipėdos miesto biudžetą šiandien, vasario 21 d. posėdyje, patvirtino uostamiesčio savivaldybės taryba. Lėšos paskirstytos įvairiems projektams įgyvendinti, švietimo sistemai išlaikyt...

    2
  • Dėl greičio ribojimų – aistros
    Dėl greičio ribojimų – aistros

    Vieni saugumo siekia draudimais ir bausmėmis, kiti tuo pačiu tikslu siūlo visiškai priešingus sprendimus – didinti mieste maksimalų greitį. Kai kurie klaipėdiečiai yra įsitikinę, kad tam tikrose vietose galiojantys greičio suvar...

    14
  • Vairuotoją įsiutino automobilio draudimo kaina
    Vairuotoją įsiutino automobilio draudimo kaina

    Privalomojo civilinės atsakomybės draudimo kainos stebina šią paslaugą teikiančių įmonių klientus. Jaunam klaipėdiečiui automobilio draudimas tapo tikra mįsle, kai draudimo specialistė jam pasiūlė didesnę kainą nei nurodo internetinė sk...

    9
  • Šilutėje – novatoriškos robotikos dirbtuvės
    Šilutėje – novatoriškos robotikos dirbtuvės

    Vakarų Lietuvos regiono jaunimui atsiveria daugiau galimybių įgyti elektronikos, programavimo ir inžinerijos kompetencijų. Auginti susidomėjimą moderniomis technologijomis nuo šiol Šilutėje padės nauja robotų gamybos laboratorija, vasar...

    1
  • Pamaryje – pirmosios žąsys
    Pamaryje – pirmosios žąsys

    Pamaryje užfiksuotos pirmosios parskrendančios žąsys. Nors kai kurie sparnuočiai jau suka lizdus, ornitologai tikina, jog jie dar nėra tikrieji pavasario šaukliai. ...

  • Ateitis – energiškai taupūs kvartalai
    Ateitis – energiškai taupūs kvartalai

    Daugiabučių namų renovacijai įgavus pagreitį, specialistai atkreipia dėmesį, kad atnaujinti pavienius pastatus – neprasminga. Savivaldybės raginamos imtis didesnių iššūkių – didinti kvartalų energinį efektyvumą. ...

    5
Daugiau straipsnių