Ar įmanomas akademinis sąžiningumas?

Kaip ir kiekvienas besimokantysis, nesvarbu moksleivis ar studentas, susiduria su akademinio sąžiningumo klausimu. Jau nuo pat pirmųjų dienų suole yra skiepijama sąžiningumo svarba, kuri teigia: „nenusirašinėk“, „nesukčiauk“ ir, aišku,  mokytojos nuolatiniai žodžiai – „ką išmoksi, to ant pečių nenešiosi“. Vis tik reikia pripažinti, kad turbūt nėra nei vieno asmens, kuris  nė karto nebūtų bandęs nusirašyti ar būti nesąžiningu. Natūralu, jog  gyvenime kyla pagunda gudrauti, veikiausiai, tiek moksleiviui, tiek studentui, kartais vogčiomis kyla noras žvilgtelėti į draugo užrašus „pasitikrinti“  teisingo atsakymo. Tačiau ar tai išties geriausias sprendimas ir kokios priemonės padėtų su tuo susidoroti?

Iškalbingi skaičiai

Pagal neseniai gautus statistinius duomenis buvo išaiškinta, kad 80 proc. mokyklinio amžiaus žmonių  prisipažino nusirašinėjantys, todėl gauna labai gerus įvertinimus, o 95 proc.  jų niekada nebuvo sučiupti. Deja, likusiems penkiems procentams nepasisekė, tikriausiai dar neišsiugdė nusirašinėjimo įgūdžių. Matant esamą akademinio sąžiningumo lygio stoką darosi keista ir netgi apmaudu, kaip sparčiai pildosi nesąžiningo jaunimo gretos. Atrodytų, jog XXI a. yra labai aktualus skaidrumas ne tik politikoje, ekonomikoje, versle, bet lygiai tiek pat ir akademiniuose reikaluose. Visgi iš esamų rodiklių galima spręsti, kad pedagogų ar dėstytojų įspėjimai bei paburnojimai duoda itin mažai naudos.

Nesąžiningumo priežastys

Dažnai kyla klausimas, kodėl mokyklose, kolegijose ir net universitetuose esančiam akademiniam jaunimui kyla nuolatinis noras nusirašinėti. Atsakymo veikiausiai ilgai neteks ieškoti – svarbiausia priežastis – menkas pasiruošimas. Daugelis mano esantys silpnai pasirengę kontroliniui ar egzaminui, todėl didžiausia baime tampa žemas įvertinimas o kur dar tėvų ir artimųjų spaudimas, kai iš tavęs reikalaujama maksimumo. Tokiu atveju atrodo, kad sukčiavimas anokia čia bėda, save bandai įtikinti, jog ateityje nebus reikalingi „sausi“ faktai, kurių realiame gyvenime  neprireiks. Tačiau dera prisiminti, kad tu  mokymo įstaigoje, kurios pagrindinis tikslas parengti kokybišką ir įvairiapusiškai žinias pritaikantį konkurencingos darbo rinkos dalyvį, todėl viena iš esminių taisyklių – akademinio sąžiningumo principo laikymasis, užtikrinantis „švarų“ ateities darbuotojo parengimą.

Kova su vėjo malūnais?

Nepaslaptis, kad esti įvairių kovos priemonių su nesąžiningu akademiniu jaunimu. Vienos švietimo įstaigos taiko griežtas nuobaudas: šalinimą iš kolegijos, mokyklos ar universiteto, kitos, liberalesnes – papeikimą ar pinigines nuobaudas. Tačiau ne visada sulaukiama tokių rezultatų, kokių tikimasi, tad reikia ieškoti kitų alternatyvų. Vienas iš būdų, kurį pabandė ir sėkmingai įvykdė Klaipėdos Valstybinės Kolegijos Studentų Atstovybės (KVK SA) nariai bei visa akademinė bendruomenė – akademinio sąžiningumo deklaracijos pasirašymas. Visi neabejingi akademiniam sąžiningumui, galėjo pasirašyti ir savo parašu prisidėti prie savotiškos antikorupcinės akcijos puoselėjimo. Džiugu, kad bent dalis suvokė šio įvykio svarbą, todėl tikėtina, jog ant fakultetų sienų kabančios deklaracijos paskatins dar daugiau jaunimo susimąstyti apie skaidrų mokymąsi ir sąžiningą gerų rezultatų siekimą.

Kiekvienas, bent dalimi prisidėjęs prie šios akademiškai svarbios idėjos, gali didžiuotis ir save vadinti istorijos dalimi, kadangi Klaipėdos Valstybinė Kolegija inicijavo tokio pobūdžio deklaracijos pasirašymą, suvokdama, kad atgyvenusios kovos priemonės su nesąžiningumu jau yra nebeveiksmingos, todėl reikia orientuotis į studento moralę, priverčiant suprasti ne  nusirašinėjimo galimas pasekmes, bet, apskritai, proceso žalą. Vien statistiniai duomenys rodo, kad beveik šimtas procentų akademinio jaunimo yra bandę nusirašinėti, todėl reikia tikėtis, jog sąžiningumo deklaracijos pasirašymas pristabdys bent tuos, kurie savo parašu pasižadėjo naudotis tik turimomis žiniomis ir uoliu mokymusi.