- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Susiklosčius nepalankiai demografinei situacijai, dėl emigracijos vis mažėjant jaunų žmonių, Lietuvoje vyksta kova dėl studentų, mokymo programų. Iš Klaipėdos gali būti „iškrapštomos“ netgi jūrinės specialybės.
Atsiras jūrų akademija
„Jau įprasta, kad Lietuvoje, kai tik ateina nauja valdžia, prasideda švietimo sistemos reformos“, - pastebėjo Lietuvos jūrų kapitonų asociacijos pirmininkas Juozas Liepuonius.
Naujos valdžios švietimo reforma pirmiausia grasinasi sunaikinti regionines mokymo įstaigas, tarp jų ir Klaipėdos universitetą.
„Vilniuje ir Kaune yra 12 universitetų ir dauguma dar turi fakultetus kituose Lietuvos miestuose. Vilnius ir Kaunas į jūrinio mokymo sritį neturėtų eiti, nors jie nori turėti mokymo programas ir šiose grynai klaipėdietiškose srityse“, - mano Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos direktorius Viktoras Senčila.
Daromi žygiai, kad ši aukštoji mokykla taptų Lietuvos jūrų akademija. Tam ji turi visas sąlygas. Mokykloje sukurta tarptautinius reikalavimus atitinkanti mokymo bazė su treniruoklių komplektais, kurie apima pilną laivo valdymą ir darbą, įskaitant navigaciją, ryšius, mašinų skyriaus, elektros jėgainės valdymą. Taip pat šioje mokykloje sukurti įvairūs uosto valdymo ir krovos operacijų vykdymo treniruokliai.
Šiais metais Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje mokosi 1384 studentai. Studentų skaičius palyginti su praeitais metais sumažėjo apie 15 proc. Jei vertintume, kad 1993 metais buvo tik 282 studentai, tai dabartinis jų kiekis yra didžiulis pasiekimas.
Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje yra šešios mokymo programos – trys susietos su uosto veikla ir trys su laivyba. Trys programos yra valstybės reguliuojamos. Jų vykdymą nuolat prižiūri tiek Lietuvos, tiek Europos saugios laivybos administracijos.
Išskirtinė šios mokyklos ypatybė, kad joje studentai įgyja ir karinį parengimą. Jiems suteikiamas leitenanto laipsnis su pasirinkimo teise eiti tarnauti į Lietuvos kariuomenės jūrines pajėgas ar dirbti civiliniuose laivuose.
Lietuvos mokslo studijų analizės centro duomenimis, Vilniaus kolegija ir Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla yra tos mokymo įstaigos, kurias baigę studentai lengviausiai įsidarbina.
Raginama nedaryti klaidų
Dėl jūrinio mokymo sudėtingesnėje situacijoje yra atsidūręs Klaipėdos universitetas. Jame ne tik kelis kartus mažėjo studentų, bet ir neliko kai kurių jūrinių specialybių.
„Jei vertintume, kad Klaipėdos universitete turi būti tik jūriniai reikalai jį iš karto reikėtų uždaryti. Šis universitetas turi išlikti kaip daugiakryptė regiono mokymo įstaigą“, - nuomonę pateikė V.Senčila.
„Šiandien Klaipėdos universiteto situacija yra ne labai aiški. Realiai gali atsitikti, kad universitetas bus išskaidytas į dalis, kurios priklausys kitoms priklausys kitoms auštosioms mokykloms. Grįžtame į 1990 metus. Griauti yra lengva, bet kai sugriauni atstatyti sudėtinga. Klaida jau yra padaryta, nes sunaikintos kai kurios Klaipėdos universiteto jūrinės specialybės“, - svarstė profesorius Vytautas Paulauskas.
Jis, nuolat seka pasaulio laivybos tendencijas, mano, kad naujovės, tame tarpe ir į laivybą, ateina žymiai greičiau nei yra galvojama. Pasaulyje jau bandomi autonominio valdymo laivai. Į šią sritį įsiliejo itin stiprios pasaulinės kompanijos. Jos mato laivų, plaukiojančių be žmonių, o tik valdomų operatorių ateities perspektyvas.
„Neseniai buvau vienoje konferencijoje Malmėje. Pasaulinėje laivyboje diegiant naujas technologijas iškyla dvi rimtos problemos – kas valdys naujus laivus ir kas mokins tų laivų operatorius juos valdyti. Autonominiuose laivuose operatorių išsilavinimas turės ypatingą reikšmę, ypač kai bus susiduriama su nestandartinėmis situacijomis“, - dėstė V.Paulauskas.
Jis ragino nedaryti Lietuvoje klaidų naikinant jūrinius mokslus. Anot V.Paulausko, jei bus skaidomas Klaipėdos universitetas turėtų būti kuriamas Jūrinis mokslo centras, kuris sujungtų jūreivių, jūrininkų ir universitetinį rengimą.
Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos direktorius V.Senčila mano, kad jau dabar Klaipėdoje reikėtų vienyti pastangas kuriant jūrinio mokymo bazę. Pirmieji bandymai yra. Ta tema jau tartasi su Klaipėdos laivininkų mokykla.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Klaipėdoje planuojama rekonstruoti miesto polikliniką1
Klaipėdos savivaldybė pasirašė sutartį su įmone „Synergy Solutions“, kuri parengs 1979 metais uostamiestyje pastatytos poliklinikos kapitalinio remonto techninį projektą. ...
-
Jaunieji uostamiesčio ambasadoriai
Septintą kartą Klaipėdos turizmo informacijos centras organizavo „Jaunųjų gidų mokyklėlę“ arba užsiėmimų ciklą „Jaunasis Klaipėdos ambasadorius“, skirtą jaunesniųjų klasių vaikams. Kadangi šiemet mieste paskelbti...
-
Klaipėdiečiai: ant šaligatvių virsta medžiai2
Draudimas kirsti ar genėti medžius įsigaliojo nuo kovo vidurio. Tad uostamiestyje iki šios datos jau turėjo būti viskas iškirsta ir išgenėta. Tačiau klaipėdiečiai stebisi virš šaligatvių pavojingai pasvirusiais ir b...
-
Klaipėdos savivaldybės pastate – darbuotojų evakavimo pratybos2
Klaipėdos savivaldybės administracijos pastate, esančiame Liepų gatvėje, vyko darbuotojų evakavimo pratybos. Jų metu pastate buvo imituotas gaisras, sklido dūmai. Pasigirdus garsiniams signalams, žmonės evakavosi iš pastato į sutartą vietą ...
-
Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos lankytojų centrui – ypatinga dovana
Dr. Saulius Bučas Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos lankytojų centrui įteikė ypatingą dovaną – maždaug 7 tūkst. metų senumo mezolito pabaigos kirvuką iš elnio rago. Mokslininkas rado jį parko teritorijoje, pajūrio ruo...
-
Kunigiškėse – įtarimai žiauriu elgesiu su gyvūnais: katinas krito taip lyg širdies smūgis ištiko3
Septyniolika kačių per savaitę – tiek skaičiuoja netekę Palangos Kunigiškių gyvenvietės žmonės ir įtaria, kad katės nunuodytos. Jeigu Kunigiškėse primėtyta žiurknuodžių – žmonės bijo ne tik dėl augintinių. ...
-
Klaipėdiečius kviečia į talką7
Šiemet Klaipėdą švarinti kviečiama paskutinį balandžio savaitgalį. ...
-
Lietuvos jūrų muziejuje prasideda 45-asis sezonas
Lietuvos jūrų muziejus pradeda 45-ąjį sezoną, dirbdamas ne tik savaitgaliais, o nuo trečiadienio iki sekmadienio. ...
-
Atšilus orams viešose vietose lesinti paukščius draudžiama6
Atšilus orams, viešose vietose lesinti paukščius draudžiama, tai buvo galima daryti tik žiemą, dabar paukščiai turi patys ieškotis natūralaus maisto. ...
-
Bandė pasiskinti gyventojų pasodintų narcizų9
Joniškės gatvėje buvo pastebėta moteris, kuri, išlipusi iš savo automobilio, bandė nusiskinti praėjusių metų rudenį vietinių gyventojų pasodintus narcizus. Atlikti šį „darbą“ jai esą sutrukdė vyras, tuo met...