Ar klaipėdiečiams skėtį išsirinkti sunkiau?

Nors pajūrio gyventojai jau įpratę bet kokiu oru rankinėje nešiotis skėtį, užklupus liūčiai pastariesiems dažnai tenka bėgti į parduotuves. Smarkesniam vėjui negailestingai sulaužius turimą apsaugą belieka pasirūpinti nauja. Tačiau kaip išsirinkti kokybę ir kainą atitinkančią prekę?

„Nėra skėčių, kurie būtų tik nuo lietaus arba tik nuo smarkaus vėjo. Skiriasi tik jų dydis, kokybė, spalva. Prieš perkant lietsargį derėtų nuspręsti kokios firmos, diametro ar už kokią kainą norisi“, – nurodė įmonės, prekiaujančios skėčiais, atstovė Anastasija Sidorevič.

Dėl savo netvirto karkaso, mechaniniai skėčiai mažiausiai neatsparūs klaipėdietiškam vėjui, todėl pajūryje geriau rinktis automatinius arba didžiuosius – nesulankstomus skėčius. Pastebėdama, jog žmonės anksčiau visiškai automatinių lietsargių vengdavo, specialistė patikino – dabar pastarieji itin kokybiški.

Nereikėtų aklai žvalgytis ir kainų skirtumo. Dažnai brangus skėtis nėra kokybiškesnis, nei paprastas. Jo išskirtinės kainos priežastis – prekinis ženklas ir transportavimo išlaidos.

Nors spalvą ir dydį dažniausiai renkamasi pagal poreikius, specialistė patikino, jog 141cm skersmens lietsargiai sutinkami gana retai. Bene populiariausias dydis 100 – 120 cm.

Pagrindinė medžiaga, iš kurios daromi skėčiai – poliesteris. Šis audinys yra ilgaamžis, atsparus saulės spinduliams ir gali tarnauti maždaug septynerius metus.  Tuo tarpu šilkiniai skėčiai – apie dvejus.

Nors išskleisti skėtį dar parduotuvėje dažniausiai drovimasi, specialistai rekomenduoja tą padaryti bent kelis kartus. Procesas turi būti sklandus, be jokių strigimų ar trukdžių.

Apžiūrėjus siūles bei stipinus reikėtų patikrinti ir užsegimus. Lipduku fiksuojami lietsargiai dažniausiai susidėvi greičiau, nei specialų žiedą turintieji, kadangi pastarųjų stipinai prilaikomi žymiai tvirčiau.

Lietsargį džiovinti taip pat nerekomenduojama bet kaip. Geriausiai tai daryti jį pusiau iškleidus ir kuo toliau nuo atvirų ugnies šaltinių.