Ar kormoranai yra vertybė?

Praėjusią savaitę vykusios konferencijos metus svarstytas didžiojo kormorano likimas Juodkrantėje.

Vieningos pozicijos šių paukščių atžvilgiu nėra. Vieni diskusijos dalyviai buvo už jų saugojimą, kiti už drastišką populiacijos reguliavimą.

Naikinama sengirė

Lietuvoje yra šešios kormoranų kolonijos, Juodkrantėje esanti - didžiausia, be to čia daugiausia perinčių porų (apie 80 proc.).

Nors paukščiai kelia rūpesčių tiek vietiniams gyventojams, tiek žvejams, Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Biologinės įvairovės skyriaus vedėjas Selemonas Paltanavičius pastebėjo, kad Juodkrantėje įsikūrusi kolonija - yra vienas populiariausių objektų tarp  Neringos lankytojų.

Vis dėl to, kaip pastebėta konferencijos metu, turistų traukos objektu vadinama kolonija pamažu naikina kitą Neringos vertybę - kelis šimtmečius skaičiuojančią sengirę. Paukščių išmatomis apdergti medžiai bei  krūmynai džiūsta.

Dangaus žiurkė

Anot Juodkrantės girininko Romo Andruseviciaus,  per pastaruosius 20 metų, nukentėjo apie 50 proc. sengirės. „Aliarmą kėlėm prieš 10 metų, bet niekas nekreipė dėmesio. Netiesa, kad ten auga ąžuolynas. Miško ten tikrai nebus. Kormoranai kraudami lizdą suniokoja šaknis“, teigė - girininkas.

Žvejai piktinasi, kad šie sparnuočiai iš Kuršių marių išgriebia daug mailiaus, suryja nemažai žuvų.

Žvejų atstovai skundėsi, kad yra kaltinami naikinami žuvį, nors kormoranai per metus jos suvalgo apie tūkstantį tonų. Žvejai kormoraną vadino dangaus žiurke ir nesuprato, kodėl šis paukštis saugomas. Vis dėl to, pastebėta, kad kormoranų poveikis žuvies kiekiui Kuršių mariose, nenustatytas, skaičiavimai nėra atlikti.  

Paukščiai baidomi

Kormoranų populiacijos reguliavimo darbus jau trečius metus atliekančio biologinės įvairovės išsaugojimo klubo „Gamtos namai“ atstovas Saulius Rumbutis teigė, kad pagrindinis jų uždavinys -  išsaugoti Juodkrantės sengirę, ribojant kormoranų kolonijos plitimą.

Populiacija reguliuojama paukščius baidant perėjimo metu. Balandžio pabaigoje, gegužės pradžioje atliekamų darbų metu neleidžiama išsiriti apie 50 proc. kiaušinių jaunikliams.

„Neperėtas arba mažai perėtas kiaušinis gali būti ilgai nešildomas. Kai jau yra embrionas, neperimas, nešildomas paukštis žūsta greičiau. Kolonijinių paukščių geriausias vietas kolonijose užima senesni paukščiai, jaunesni pradžioje, pastarieji peri vėliau. Dėl to sunku populiaciją reguliuoti“, - pasakojo specialistas.

Paukščių baidymui naudojamos vaizdinį ir garsinį efektą turinčios petardos. Kadangi išbaidytas paukštis bando sugrįžti po 5 - 7 minučių, šūviai kartojami skirtingais intervalais. Baidymas, priklausomai nuo oro, trunka nuo 6 iki 12 val.  Pastebėta, kad pastaraisiais metai šių paukščių Juodkrantėje nedaugėja. Anot specialisto, tik po penkių metų bus galima  matyti  ar kolonija iš tiesų nedidėja dėl atliekamų darbų, ar paukščių sumažėjimas vienkartinis ir įtakotas kitų aplinkos veiksnių.

Populiacijos reguliavimas neveiksmingas

„Neringoje taikomomis populiacijos reguliavimo priemonėmis tik nuraminami nervai tų, kuriems šie paukščiai kliūna“, - teigė Vilniaus universiteto Ekologijos instituto atstovas Mindaugas Dagys.

Kaip pasakoja specialistas, kormoranai Kuršių nerijoje perėjo 17 - 18  amžiuje. Paukščius išnaikinus  visoje Europoje, juos imta saugoti. Šiuo metu kormoranų gausos reguliavimo problema egzistuoja visoje Europoje.

„Kormoranų populiacija yra auganti. Nei viena šalis, reguliuodama atskirai, nieko nepasieks. Reikalingas bendras priemonių  planas. Europoje kito būdo reguliuoti efektyviai nėra“, - teigė M. Dagys.

Siūlo medžioti

Vietiniai gyventojai šiuos paukščius siūlė medžioti. Bet konferencijos metu pastebėta, kad kormoranai yra saugomi paukščiai, be to sumedžioti vieną sparnuotį kainuoja kelis šimtus litų.  

Gamtos apsaugos departamento Biologinės įvairovės skyriaus vedėjas S. Paltanavičius pasakojo, kad nors kormoranas Lietuvoje nemedžiojamas, žuvininkystės ūkių tvenkinių teritorijose kormoranus medžioti leidžiama, kaip darančius žalą. Kasmet tokiose teritorijose sumedžiojama apie 2500 kormoranų.

Statys stulpus su lizdais

Nemuno deltos regioninio parko direkcijos vyr. ekologas Robertas Kubilius pasakojo, kad UAB „Kintai“, užsiimanti žuvies auginimu, pramogine žūkle, kormoranų populiaciją reguliuoja dujinėmis patrankomis. Pastebėta, kad šioje teritorijoje kormoranų skaičius sumažėjo. „Gal tereikia pinigų, kad pastatyt keturias ar penkias patrankas ir pagal poreikį jas kilnoti“, - svarstė R. Kubilius.

Kormoranų kolonijos plitimą į sengirę tikimasi sustabdyti pastačius stulpus su lizdais. Tokius stulpus ketinama įrengti Aplinkos ministerijos užsakymu.  „Reikia taikytis ir ieškoti kitų sprendimo būdų. Jei čia šaudo, atsiranda kitur. Išnaikinus  koloniją vienoje vietoje, ji susiskaidys į kelias“, - teigė aplinkos ministerijos atstovas.