Architektai nenori matyti tilto į Klaipėdos areną

Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos Architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos posėdyje svarstytos galimybės tuneliais ir tiltais nukreipti pėsčiųjų srautus iš būsimosios daugiafunkcinės sporto arenos ekspertų pritarimo nesulaukė. 

Klaipėdos miesto savivaldybės užsakymų galimybių studiją rengianti bendrovė „Cowi Lietuva“  parengė ir visuomenei pristatė net 5 galimus variantus, kaip iš būsimosios arenos turėtų išsiskirstyti pėsčiųjų ir dviratininkų srautai.  Idėjų autoriai mano, jog tam, kad renginių lankytojai saugiai pasiektų kitą Taikos prospekto pusę ir ten esančias visuomeninio transporto stoteles reikėtų statyti arba požeminę perėją, arba pėsčiųjų ir dviratininkų tiltą.

Vienas iš siūlomų požeminės perėjos variantų kirstų tik Taikos pr., kitas – lenktos formos – nuo Sporto alėjos žmonės galėtų išvesti iki pat prekybos centro „Akropolis“ automobilių stovėjimo aikštelės. Šiame požemyje, anot projektuotojų, galima būtų įrengti prekybos vietas.

Parengti ir užsakovų vertinimui pateikti net trys galimi pėsčiųjų ir dviratininkų tiltų per Taikos pr. bei Dubysos gatvę variantai. Tilto idėjos autorius – areną projektavęs architektas Saulius Mikštas. Trijų skirtingų konstruktyvų (santvarinis, arkinis, vantinis) tiltai, anot jo, žmones iš numatomos Sporto alėjos  nukreiptų į kitą Taikos pr. pusę ar net per Dubysos gatvę. Viename iš variantų – vantinio tilto – numatytas perėjimas virš Taikos pr. , o po Dubysos gatve – tunelis. Anot S. Mikšto, tai būtų gana atraktyvu – „perlipi per viršų, praneri pro apačią“. Preliminariais skaičiavimais, pastarasis projektas galėtų kainuoti daugiau nei 10 mln. Lt, kitų idėjų įgyvendinimas – dar brangesnės.

LASKAO ekspertų tarybos posėdyje pristatytos idėjos abejonių pirmiausiai sulaukė dėl tokio objekto reikalingumo. Ekspertai teigė taip ir neišgirdę įtikinančių argumentų, jog brangus infrastruktūros objektas bus ne prabangus grožio elementas, išbaigiantis architektūrinę naujosios arenos kompoziciją, o žmonėms tikrai būtina judėjimo trasa. Esą jeigu ir toliau egzistuos šviesoforinė Taikos pr. ir Dubysos g. sankryža, kas privers žmogų lipti į viršų, juolab leistis į tunelį, kurių dėl nesaugumo pojūčio visuomenė apskritai vengia.

Iš studijos rengėjų neišgirsta, kaip perspektyvoje keisis Dubysos gatvės eismo schema, ar rengiant siūlymus įvertinti numatomi Baltijos ir Taikos pr. žiedinės sankryžos pertvarkymo sprendiniai, kiti gretimybių plėtros planai. „Kruopščiai išnagrinėjus aplinką, tikėtina, paaiškės, kad tokio tilto apskritai nereikia, o žmonių srautus galima sureguliuoti daug pigesnėmis ir paprastesnėmis priemonėmis“,- sakė LASKAO valdybos pirmininkė R. Staševičiūtė.  

Ekspertų tarybos išvadose konstatuojama, jog studijos Užsakovas (Klaipėdos miesto savivaldybės administracija),  svarstydamas tilto-perėjos įgyvendinimo galimybes, turėtų atsakingai apsispręsti, ar tokio arenos kompozicinio elemento kaštai adekvatūs jo funkcijai, ar šios investicijos neturėtų būti nukreiptos į aktualesnes miesto infrastruktūros problemas sprendžiančius projektus, pavyzdžiui,  naujo tilto per Danės upę statybą.