Atims nemokamas Klaipėdos šventes?

Valdančiųjų "valstiečių" kare prieš alkoholio vartojimą artimiausiu metu veikiausiai bus paaukotos ir nemokamos miesto šventės. Nepalikus pasirinkimo laisvės nei verslui, nei šalies piliečiams, masiškiausios tradicinės uostamiesčio fiestos gali tapti mokamomis. Bent jau taip prognozuoja jų organizatoriai.

Kraštutinis variantas

Prognozuojama, kad "valstiečių" vajus prieš alkoholio vartojimą turės ne vien, kaip tikimasi, teigiamų socialinių pasekmių.

Nemokamuose renginiuose uždraudus prekiauti alumi ir sidru, šios šventės gali tapti mokamos. Tarp jų ir viena masiškiausių – Jūros šventė.

"Jeigu bus priimtos tokios įstatymo pataisos, kad alkoholiu bus galima prekiauti tik mokamuose renginiuose, mes, kaip renginių organizatoriai, turbūt siūlysime savivaldybei apmokestinti Jūros šventę. Bet nemanyčiau, kad bus apmokestintas patekimas į senamiestį", – tokias perspektyvas prognozavo viešosios įstaigos "Klaipėdos šventės" direktorius Romandas Žiubrys.

Esą jau ir iki šiol teritorija, kurioje vyko šventė, buvo suskirstyta zonomis ir alkoholiu buvo prekiaujama anaiptol ne visur.

Veikiausiai panašios zonos išliktų ir ateityje, ten būtų galima prekiauti alkoholiu, patekimas į tą zoną būtų galimas už tam tikrą simbolinį mokestį.

Statistika – ne argumentas?

Oficialią statistiką ir dėl planuojamų pokyčių galbūt kilsiančias problemas "Klaipėdos šventės" vadovas šią savaitę pristatė ir klaipėdiečiams Seimo nariams, tarp jų – "karo prieš alkoholį" iniciatorių "valstiečių" atstovui Dainiui Kepeniui.

"Su Jūros šventės rėmėjais yra pasirašomos ilgalaikės sutartys, šventę remiantys alkoholio gamintojai kartu finansuoja ir kitus renginius, tarp jų ir tokius, kuriuose alkoholiu neprekiaujama. Lyginant su 2010 m., laikinų kavinių skaičius yra sumažėjęs per pusę, pernai šventės teritorijoje, kuri apėmė 73 ha, veikė 31 laikina kavinė, dauguma jų sukoncentruotos Kruizinių laivų terminale bei Danės skvere. Tad norintys tikrai galėjo rasti zonų be alkoholio", – vardijo R.Žiubrys.

Pernykštis Jūros šventės biudžetas siekė 450 tūkst. eurų, iš jų 60 tūkst. eurų – alkoholio gamintojų skirta parama.

Įsigaliojus draudimams prekiauti alkoholiu, Jūros šventei gresia netekti šių pinigų.

Be to, šventei skiriamos ir tos lėšos, kurias į savivaldybės biudžetą už leidimą prekiauti alkoholiu sumoka prekybininkai – iš šios rinkliavos gaunama apie 39 tūkst. eurų.

Jūros šventė nėra tokia neblaivi, kaip bandoma įteigti.

Organizatoriai apskaičiavo, jog šventėje apsilanko apie 400 tūkst. žmonių ir, darant prielaidą, kad alkoholį vartoja apie 100 tūkst., nes likusią dalį sudaro vaikai ir alkoholio nevartojantys suaugusieji, vienam asmeniui per tris dienas tenka po bokalą alaus.

Įžvelgiu laisvės ir žmogaus teisių ribojimą.

"Jūros šventė – tam tikra mūsų kultūros dalis. Ir labai nesinorėtų varžyti žmonių, bet reikėtų siekti, kad jie išmoktų saikingai vartoti alkoholį. Jo vartojimo apribojimą siečiau ne su ketinimais blaivinti piliečius, čia įžvelgiu laisvės ir žmogaus teisių ribojimą, o tai nėra gerai", – įsitikinęs R.Žiubrys.

Visi – ant vieno kurpalio

Dar viena didelė nemokama Klaipėdos šventė, kuri gali gerokai nukentėti nuo būsimų alkoholio įstatymo pataisų, – tradicinis Pilies džiazo festivalis.

Pasak "Klaipėdos pilies džiazas" asociacijos vadovės Ingos Grubliauskienės, galbūt yra tokių festivalių, kur žmonės atvyksta ir šėlsta ten keturias–penkias paras. Džiazo festivalis esą yra kitoks, čia per daugybę metų nėra buvę jokių incidentų.

"Čia grojama kitokia muzika. Ir labai gaila, kad dabar visi festivaliai yra maunami ant vieno kurpalio. Kalbama, kad į visus juos atvažiuoja žmonės tik prisigerti. Išties nėra taip. Jei šventėje bokalas alaus kainuoja kelis eurus, labai abejoju, ar ten ateina, kaip teigiama, girtuokliauti kokie nors asocialūs asmenys. Kalbant apie tai, kad festivalio savaitgalį beveik visi viešbučių kambariai rezervuoti, rodo, jog žmonės važiuoja čia į šventę, klausyti džiazo, o ne gerti alaus", – dėstė I.Grubliauskienė.

Žmonės važiuoja čia į šventę, klausyti džiazo, o ne gerti alaus.

Parama – tik simbolinė

Asociacijos "Klaipėdos džiazo festivalis", organizuojančios kasmetę didžiąją kelių dienų džiazo fiestą mieste, taip pat kitus muzikinius renginius bei TV projektus, metinis biudžetas yra du su puse karto mažesnis nei vienos Jūros šventės sąmata.

Remiantis oficialia finansinės veiklos ataskaita, kuri pateikta asociacijos tinklalapyje, pernai asociacijos "Klaipėdos džiazo festivalis" pajamos siekė 215 tūkst. eurų (užpernai – 236 tūkst. eurų). 17 tūkst. eurų iš jų pernai skyrė Klaipėdos savivaldybė, Kultūros taryba – 14 tūkst. eurų, dar 150 tūkst. eurų buvo verslo struktūrų parama.



NAUJAUSI KOMENTARAI

nemokamu svenciu nebuna

nemokamu svenciu nebuna  portretas
zmones uzmoka savo sveikata , kad alkoholio prekiautojai uzdirbtu viliodami "nemokamais " renginiais .

Anonimas

Anonimas portretas
Uždrausti galima, tačiau niekas nepasikeis, nes visi gers namuose, jei mieste negalima bus gerti. Reikia daugiau propaguoti, kad žmones mažiau gertu

Kaminkretys

Kaminkretys portretas
Aš iš vis nesuprantu,kas iš Klaipėdiečių balsavo už kolhoznikus? Laisvi žmonės,liberalios pažiūros viskas OK ...
VISI KOMENTARAI 31
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Klaipėdos autobusų vairuotojams – mokymai
    Klaipėdos autobusų vairuotojams – mokymai

    Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras kartu su „Klaipėdos keleiviniu transportu“ organizavo teorinius ir praktinius mokymus autobusų vairuotojams temomis ,,Streso ir konfliktų valdymas“, „Specialiųjų keleivių grupių (mam...

  • Miesto centre duris atvers naujas tualetas
    Miesto centre duris atvers naujas tualetas

    Šią savaitę Klaipėdoje turėtų pradėti veikti naujas, išskirtinės išvaizdos viešasis tualetas. Numatoma, kad šiemet miesto centre atsiras ir antras toks objektas. ...

    7
  • Hidrauliniai bandymai – ir pietinėje miesto dalyje
    Hidrauliniai bandymai – ir pietinėje miesto dalyje

    Klaipėdos pietinėje pusėje – nuo Kauno gatvės iki Jūrininkų prospekto – įsikūrusiems centralizuoto šildymo vartotojams kelias dienas teks verstis be karšto vandens. Birželio 5–9 d. numatomi šilumos tinklų hidrau...

  • Vasarą važiuokime saugiai
    Vasarą važiuokime saugiai

    Jau daugybę metų šalyje viena opiausių problemų – didelis avaringumas. Eismo įvykių metu žūva, sužalojami žmonės bei suniokojamos transporto priemonės. Visiško eismo dalyvių atsakingumo kelyje vis dar nėra pasiekta. Tačiau ga...

  • Buriuotojų sąjunga nebetikrins jachtų
    Buriuotojų sąjunga nebetikrins jachtų

    Šiuo metu Vyriausybėje derinamos Vidaus vandens transporto kodekso pataisos, kurios Lietuvoje iš esmės pakeis požiūrį į vėju varomus laivus. ...

    2
  • Klaipėdietis kapitonas – vėl karštame taške
    Klaipėdietis kapitonas – vėl karštame taške

    Jūrų kapitonas Juozas Liepuonius kolegoms iš Lietuvos jūrų kapitonų asociacijos jau perdavinėja linkėjimus iš karštų taškų Viduržemio jūroje ir Afrikos pakrantėje. ...

  • Keltuose – pokyčiai dėl kuro brangimo
    Keltuose – pokyčiai dėl kuro brangimo

    Kylančios kuro kainos pradėjo koreguoti ir Baltijos jūros keltų kompanijų pajamų ir pelno rodiklius. ...

    3
  • Upė parodė savo jėgą
    Upė parodė savo jėgą

    Savaitgalį įsmukusi Danės krantinė atvėrė nepamatuotas žmogaus ambicijas. Sovietmečiu upę iš abiejų krantų susiaurinus 4–6 metrus, nepaskaičiuota, kad ilgainiui jos srovė silpniausioje vietoje vis tiek pralauš krantinę. Taip i...

    10
  • V. Grubliauskas: keičiasi savivaldybės įstaigų ir įmonių vadovai
    V. Grubliauskas: keičiasi savivaldybės įstaigų ir įmonių vadovai

    Dienraštis "Klaipėda" tęsia rubriką "Klausk Klaipėdos valdžios drąsiai", kur tradiciškai skelbia miesto mero Vytauto Grubliausko ir savivaldybės administracijos atsakymus į skaitytojų klausimus. ...

    11
  • Naftininkų ginče – laikina atomazga
    Naftininkų ginče – laikina atomazga

    Pati šiauriausia uosto dalis yra tarsi karštas taškas, nes tarp bendrovių „Klaipėdos nafta“ ir Krovinių terminalas daugelį metų rusena ginčai. Į juos įtrauktas net dabartinis susisiekimo ministras Rokas Masiulis. ...

Daugiau straipsnių