Atliekų tvarkymas Klaipėdoje: žingsnis atgal

Klaipėdiečių viltis, jog gali mažėti mokestis už atliekų išvežimą, žlugdo tai, jog atliekų tvarkymą regione administruojanti bendrovė Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras su naujais šiukšlių vežėjais atsiskaitys pagal atliekų svorį, o ne taikys modernią sistemą.

Klaipėdiečių viltis, jog gali mažėti mokestis už atliekų išvežimą, žlugdo tai, jog atliekų tvarkymą regione administruojanti bendrovė Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras su naujais šiukšlių vežėjais atsiskaitys pagal atliekų svorį, o ne taikys modernią sistemą. Anot specialistų, toks žingsnis yra ne į priekį, o atgal, nes neskatins atliekų rūšiavimo – atvirkščiai, atliekų bus suvežama daugiau, o mokesčiai klaipėdiečiams veikiausiai išaugs.

Nukentės rūšiavimas?

Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (KRATC) paskelbė konkursą parinkti atliekų vežėjus, nes 2008 metais konkursas neįvyko dėl mieste dirbusių vežėjų iniciatyvos – jie apskundė konkursą ir teismų procesai dar nesibaigė. Tačiau Viešųjų pirkimų tarnyba leido KRATC skelbti naują konkursą.

Jį laimės tie, kurie pasiūlys mažiausią įkainį už į sąvartyną atvežtų atliekų toną. Tačiau KRATC nustatė ir "lubas" – už atvežtą atliekų toną nemokės daugiau nei 95 litų, kai dabar šis įkainis siekia 144 litus.

Toks žingsnis iš pirmo žvilgsnio gali suklaidinti miestiečius, kurie tikisi mažesnių mokesčių. Specialistų teigimu, kainų "lubos" vežėjus vers vežti į sąvartyną daugiau atliekų ir galiausiai miestui atliekų vežimas taps netgi brangesnis.

"Toks KRATC sprendimas atliekų vežėjus skatins į sąvartyną atvežti kuo daugiau šiukšlių ir dėl to gali labai nukentėti jų rūšiavimas pirminiame lygmenyje.

Galima daryti ir prielaidą, jog atliekų vežėjai dirbtinai didins šiukšlių svorį, kad atliekų tvarkytojai galėtų padengti savo išlaidas. Pavyzdžiui, galima stengtis palikti neuždengtus atliekų konteinerius, kad jie prilytų ir šiukšlės sudrėktų, taptų sunkesnės. Arba galima pro pirštus žiūrėti į tai, jog į mišrių atliekų konteinerius pilamos ir sunkios pramoninės atliekos. Negaliu nė į vieną atliekų vežėją rodyti pirštu, kad jie piktnaudžiauja, tačiau kiekvienas verslas nori uždirbti kuo daugiau pinigų. Kai mokama už svorį, tai jo daugiau į sąvartyną ir norima atvežti", – pabrėžė Lietuvos komunalininkų ir atliekų tvarkytojų asociacijos vadovas Algimantas Bakas.

Kaip tikino specialistai, atliekų tvarkytojai gauti didesnius atliekų kiekius yra tiesiogiai suinteresuoti, kadangi jų pajamos ir pelnas tiesiogiai priklauso nuo priimamų atliekų kiekio.

Išskaidys mokestį

Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras (ARATC) pirmasis Lietuvoje diegia naują sistemą atliekų vežėjams. Komunalinių atliekų surinkėjams bus mokama ne už į sąvartyną atvežtų atliekų tonų kiekį, o fiksuota metinė suma – nesvarbu, ar atliekų bus daugiau, ar mažiau.

Tačiau prie kiekvienos šiukšliavežės bus pritvirtintas GPS (sekimo) prietaisas. Jo rodmenys bus stebimi ir taip kontroliuojama, ar atliekų vežėjai tinkamai dirba, ar nepiktnaudžiauja.

"Dar sunku kalbėti, kokie bus šios naujos sistemos rezultatai, ar pagerės atliekų tvarkymas, tačiau faktas, jog reikia žengti į priekį, būti inovatyviems.

Dirbame sykiu su mokslininkais, kad galėtume pasiekti geriausią rezultatą", – teigė ARATC direktorius Algirdas Reipas.

Jo tikinimu, pagrindinis siekis įdiegti naują GPS sistemą yra noras kontroliuoti, kaip gyventojai rūšiuoja atliekas.

Specialistų tikinimu, Alytaus pavyzdys labai tinkamas Klaipėdai, kadangi penktas pagal dydį Lietuvos miestas turi daug panašumų su uostamiesčiu.

Nurodymas – skatinti rūšiavimą

Savivaldybės ir dabar privalo užtikrinti atliekų rūšiavimą ir diferencijuoti mokestį. "Praėjusią savaitę Vyriausybė dar priėmė nutarimą, kuriuo patvirtino diferencijuotos įmokos skaičiavimo metodiką. Kitaip tariant, nustatyta, kad gyventojai, kurie rūšiuoja atliekas, už jų išvežimą turi mokėti mažiau nei tie, kurie taip nesielgia. Savivaldybės tą Vyriausybės nutarimą turi persikelti į savo teisės aktus ir nustatyti rūšiuotų ir nerūšiuotų atliekų išvežimo įkainius.

Turėtų taip būti, jog už rūšiuotų atliekų išvežimą visai nereikėtų mokėti, o ta dalimi mažėtų mokestis už mišrių atliekų išvežimą", – aiškino Aplinkos ministerijos Atliekų departamento direktorė Vilma Karosienė.

Anot A.Reipo, tik GPS sistema ir leis kontroliuoti, kurie gyventojai rūšiuoja atliekas, nes ji suteiks galių sekti, kiek kartų pakeliami ir iškratomi mišrių bei rūšiuotų atliekų konteineriai. "Dėl šios priežasties gyventojams jau galėsime formuoti dviejų dalių – kintamosios ir pastoviosios – pranešimą apie mokėjimą už paslaugas", – teigė pašnekovas.

Anot jo, rūšiavimo apimtis nustatoma pagal tai, kiek kartų pakeliamas ir iškratomas mišrių atliekų konteineris. "Kuo rečiau jo turinys išvežamas, vadinasi, tuo daugiau atliekų išrūšiuojama, todėl žmonėms kintamoji mokesčio dalis mažėja", – aiškino A.Reipas.

Vyriausybė yra patvirtinusi atliekų tvarkymo strategiją ir joje numatytas į sąvartynus patenkantis rūšiuotų atliekų kiekis dar nėra pasiektas. "Todėl gyventojai ir skatinami atliekas rūšiuoti per mažesnius mokesčius. Jei gyventojai neišrūšiuoja atliekų, tai turi būti padaroma sąvartyne, o už šią paslaugą sumoka tie patys žmonės. Be to, pirminis rūšiavimas (gyventojų grandyje) skatinamas ir todėl, kad tos atliekos, kurios yra išrūšiuotos iš mišraus srauto, beveik nebetinka būti perdirbtos", – teigė V.Karosienė.

Pirmauja Europoje

A.Bakas nė nebandė slėpti, jog atliekų vežėjams taikytiną naują GPS sistemą administruoti būtų sudėtingiau ir gal šiek tiek brangiau. "Todėl kai kurie regioniniai atliekų tvarkymo centrai ir eina lengvesniu keliu – su vežėjais nori atsiskaityti pagal į sąvartyną atvežtų atliekų svorį, nes taip paprasčiau. Tačiau juk niekada nepasieksi geresnio rezultato, jei nesistengsi. Tai, jog Lietuvoje taikoma paprastesnė atsiskaitymo su atliekų vežėjais sistema, ir lėmė tai, jog Europoje pirmaujame kaip šalis, kurioje į sąvartynus atvežama daugiausia atliekų", – teigė A.Bakas.
Jis pabrėžė, jog Klaipėdoje, matyt, itin svarbu, kad į regioninį sąvartyną būtų atvežta kuo daugiau atliekų, nes jos deginamos naujoje termofikacinėje jėgainėje.

"Aš tikrai skatinčiau žingsnį į priekį – atliekų vežėjams mokėti ne už į sąvartyną atvežtą šiukšlių svorį, o su jais atsiskaityti pagal GPS sistemą. Tokiu būdu būtų labiau išskaidomas atliekų srautas, jos rūšiuojamos ir sąvartynai taip sparčiai nebesiplės. Kitaip gero rezultato nepasieksime, o apeisime šiukšlėmis", – įsitikinęs Lietuvos komunalininkų ir atliekų tvarkytojų asociacijos vadovas A.Bakas.

KRATC komentaras
  
Atsiskaitymo pagal konteinerių pakėlimo kiekį idėja buvo siūloma Klaipėdai, tačiau ji pasirodė netinkama mūsų miestui. Alytuje dauguma žmonių gyvena individualiuose namuose, o Klaipėdoje 80 procentų gyventojų įsikūrę daugiabučiuose. Todėl skiriasi atliekų surinkimo specifika. Esant tiek daug viešų konteinerių, kaip Klaipėdoje, gali suklestėti „atliekų turizmas“: kai individualių namų savininkai, siekdami mažesnių mokesčių, gali nebemesti atliekų į savo konteinerį, o neš jas į daugiabučio kiemą.

Eksperimentas, kurį vykdo Alytus – įdomus, tačiau ar jis pasiteisins, parodys ateitis. Tuo tarpu Klaipėda pasirinko skandinavišką atliekų tvarkymo modelį, kuris jau pasiteisino: šiuo metu iš visų Lietuvos savivaldybių tik Klaipėdos regione įvykdytos Europos Sąjungos ir Lietuvos teisės aktuose numatytos atliekų tvarkymo užduotys.

Vežėjų siūloma sistema turi ir daugiau ydų, nes vien elektroninės stebėjimo priemonės negarantuoja atliekų vežėjo sąžiningumo. Kaip dirba atliekų vežėjai Klaipėdoje, KRATC su GPS sistemos pagalba kontroliuoja jau 5 metus. Atliekų kiekio klastojimų, nukrypimų nuo nurodytų maršrutų uostamiestyje yra pasitaikę ir nesąžiningiems vežėjams dėl to buvo pritaikytos finansinės sankcijos. Be to vežėjų kontrolė yra stiprinama pasitelkiant aplinkosaugininkus ir miesto savivaldybės viešosios tvarkos inspektorius. Dabar Klaipėdoje vykdomo atliekų vežėjų konkurso tikslas  kaip tik ir yra sumažinti mokesčių naštą klaipėdiečiams nuo 144 iki bent 95 litų už atliekų toną. 

Be abejo, KRATC irgi palaiko diferencijuotų mokesčių už atliekas idėją. Klaipėdoje tai yra netolimos ateities klausimas. Šiuo metu KRATC yra užsakęs studiją ir laukia specialistų išvadų, pagal kokius kriterijus būtų galima teisingiausiai paskirstyti mokestinę naštą klaipėdiečiams. Sulaukus Aplinkos ministerijos rekomendacijų šis procesas tik paspartės. Tačiau kol kas šios rekomendacijos mūsų nepasiekė, ministerijos tinklapyje jos taip pat nepaskelbtos.
Rinkliavą galima diferencijuoti ne tik pagal konteinerio pakėlimą, bet rasti ir kitus būdus skatinti rūšiavimą. Nereikėtų pamiršti, kad rūšiavimu visų pirma turėtų pasirūpinti pakuočių atliekų tvarkytojų organizacija, kuriai įstatymu deleguota ši funkcija visoje Lietuvoje.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Sida

Sida portretas
Ačių autorei.Jūs be didesnių užuolankų parašėte vieną iš ypač reikalingų straipsnų.Sužinoti kas iš tiesų dedasi savivaldybės įmonių, administracijos darbo bei kitose svarbiose miesto gyvenimo sferose, beveik neįmanoma.

Šiukšlių mafija

Šiukšlių mafija portretas
niekada nenurims.///Deginimo gamyklai būtinai reikia nerūšiuotų šiukšlių dallies(geriau dega) ir nėra ko dengtis gyventojų nenoru rūšiuoti.Puikiai žinote, kad jeigu neskatinsite pinigais-niekaip nepriversite.Taip yra ir užsienyje.O tikrai neskatinsite...Visuomenininkai pries tris metus kėlė triukšmą kuo tiksliausiai skelbdami tai kas vyksta dabar-mokesčių kilimas, aplinkos tarša...Neveikė niekas-šiukšlių mafija Klaipėdoje visagalė! P.S.O geriausias varijantas PARDUOTI ŠIUKŠLES UŽSIENIUI.Juk čia pat uostas-kraunam, vežam ir gaunam pinigą.Tik va, kur tada banditai galės plėšti taip kaip plėšia dabar?

cha

cha portretas
Vežėjai susirūpino, kad neteisingai šiukšles pagal tonas skaičiuoja. O kur jūs buvot, kai klaipėdiečiai 5 metus jums už toną po 144 litus mokėjo, kai Gargžduose vežat už 90 litų? Nevaizduokit šventų. Ne rūšiavimas jums rūpi, o ilgesnis litas, lietuviški sopranai :)
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Mokslininkai ieškos nepriklausomos Lietuvos nuskendusių laivų
    Mokslininkai ieškos nepriklausomos Lietuvos nuskendusių laivų

    Dėl subjurusių orų praėjusių metų rudenį atidėjus kelionę į Taliną, Klaipėdos universiteto škuna „Brabander“ pirmadienio vakarą planuoja išplaukti į 2 savaičių ekspediciją. Estijos vandenyse mokslininkai ieškos...

  • Ekstremalai gaudė vėją ir skrodė bangas
    Ekstremalai gaudė vėją ir skrodė bangas

    Apniukusius ir vėjuotus orus pajūryje išnaudojo ekstremalai – jėgos aitvarų aistruoliai ir banglentininkai. Uostamiesčio paplūdimiuose jie pramogavo visą dieną. ...

    2
  • Kultūrinio turizmo mėgėjams – maršrutas pajūrio kraštui pažinti
    Kultūrinio turizmo mėgėjams – maršrutas pajūrio kraštui pažinti

    Mėgstantiems kultūrinį turizmą – siūlomas naujas maršrutas „Nuostabiosios žemės beieškant“. ...

    2
  • Žvejai miestiečiams dovanojo šventę
    Žvejai miestiečiams dovanojo šventę

    Klaipėdos Teatro aikštė šeštadienį pakvipo žuviene ir kitais žvejiškais skanėstai. Žvejai miestiečius pakvietė švęsti Tarptautinę žvejų dieną. Šiaip progai skirti renginiai vyks dvi dienas. ...

    6
  • Klaipėdą užliejo varpų gausmas
    Klaipėdą užliejo varpų gausmas

    Laikrodžių muziejaus kiemelyje ilgiausią dieną metuose vyko Klaipėdos kariliono festivalis. Renginio metu varpus „prakalbino“ ne tik vietos karilionininkai, bet ir svečiai iš Rusijos, Belgijos. ...

  • Lietus mankštos entuziastų neišgąsdino
    Lietus mankštos entuziastų neišgąsdino

    Nors oras pajūrio šeštadienį nelepino, entuziastai rinkosi Lietuvos jūrų muziejuje į rytinę mankštą. Vis tik purškiantis lietus privertė pakoreguoti planus. Mankšta iš delfinariumo apžvalgos aikštelės ...

    1
  • Per Jonines Neringoje – išskirtinės vestuvės
    Per Jonines Neringoje – išskirtinės vestuvės

    Šventinis Joninių savaitgalis Neringoje šiemet išskirtinis. Kurorto ir gyventojai ir svečiai taps didžiausios šalyje vestuvių puotos liudininkais. Laikantis XIX amžių siekiančių Mažosios Lietuvos papročių bus sutuokta kla...

  • Priekuliškiai per Jonines paniro į misteriją
    Priekuliškiai per Jonines paniro į misteriją

    Priekulėje Joninės buvo mistiškos – Vingio parke susirinkę žiūrovai stebėjo paslapčių, spalvų, gilios prasmės persmelktą Vydūno misteriją „Jūrų varpai“. Po spektaklio abipus Minijos krantų suliepsnojo laužai. ...

  • Joninių naktį išsiskleidė ugnies papartis
    Joninių naktį išsiskleidė ugnies papartis

    Klaipėdiečiai švęsti Joninių tradiciškai rinkosi ant Jono kalnelio. Ilgiausios metų dienos ir trumpiausios nakties šventėje nestigo burtų, šokių ir dainų. Visus pakerėjo prieš vidurnaktį išsiskleidęs ugnies...

  • Planuose – bevardės gatvelės atnaujinimas
    Planuose – bevardės gatvelės atnaujinimas

    Lygiagrečiai su Liepojos gatve besidriekiančios bevardės gatvelės laukia remontas. Bus panaikinta didžioji dalis keliukų, kurie iš kiemų veda tiesiai į judrią Liepojos gatvę. ...

    2
Daugiau straipsnių