Atliekų tvarkymas Klaipėdoje: žingsnis atgal

Klaipėdiečių viltis, jog gali mažėti mokestis už atliekų išvežimą, žlugdo tai, jog atliekų tvarkymą regione administruojanti bendrovė Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras su naujais šiukšlių vežėjais atsiskaitys pagal atliekų svorį, o ne taikys modernią sistemą.

Klaipėdiečių viltis, jog gali mažėti mokestis už atliekų išvežimą, žlugdo tai, jog atliekų tvarkymą regione administruojanti bendrovė Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras su naujais šiukšlių vežėjais atsiskaitys pagal atliekų svorį, o ne taikys modernią sistemą. Anot specialistų, toks žingsnis yra ne į priekį, o atgal, nes neskatins atliekų rūšiavimo – atvirkščiai, atliekų bus suvežama daugiau, o mokesčiai klaipėdiečiams veikiausiai išaugs.

Nukentės rūšiavimas?

Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (KRATC) paskelbė konkursą parinkti atliekų vežėjus, nes 2008 metais konkursas neįvyko dėl mieste dirbusių vežėjų iniciatyvos – jie apskundė konkursą ir teismų procesai dar nesibaigė. Tačiau Viešųjų pirkimų tarnyba leido KRATC skelbti naują konkursą.

Jį laimės tie, kurie pasiūlys mažiausią įkainį už į sąvartyną atvežtų atliekų toną. Tačiau KRATC nustatė ir "lubas" – už atvežtą atliekų toną nemokės daugiau nei 95 litų, kai dabar šis įkainis siekia 144 litus.

Toks žingsnis iš pirmo žvilgsnio gali suklaidinti miestiečius, kurie tikisi mažesnių mokesčių. Specialistų teigimu, kainų "lubos" vežėjus vers vežti į sąvartyną daugiau atliekų ir galiausiai miestui atliekų vežimas taps netgi brangesnis.

"Toks KRATC sprendimas atliekų vežėjus skatins į sąvartyną atvežti kuo daugiau šiukšlių ir dėl to gali labai nukentėti jų rūšiavimas pirminiame lygmenyje.

Galima daryti ir prielaidą, jog atliekų vežėjai dirbtinai didins šiukšlių svorį, kad atliekų tvarkytojai galėtų padengti savo išlaidas. Pavyzdžiui, galima stengtis palikti neuždengtus atliekų konteinerius, kad jie prilytų ir šiukšlės sudrėktų, taptų sunkesnės. Arba galima pro pirštus žiūrėti į tai, jog į mišrių atliekų konteinerius pilamos ir sunkios pramoninės atliekos. Negaliu nė į vieną atliekų vežėją rodyti pirštu, kad jie piktnaudžiauja, tačiau kiekvienas verslas nori uždirbti kuo daugiau pinigų. Kai mokama už svorį, tai jo daugiau į sąvartyną ir norima atvežti", – pabrėžė Lietuvos komunalininkų ir atliekų tvarkytojų asociacijos vadovas Algimantas Bakas.

Kaip tikino specialistai, atliekų tvarkytojai gauti didesnius atliekų kiekius yra tiesiogiai suinteresuoti, kadangi jų pajamos ir pelnas tiesiogiai priklauso nuo priimamų atliekų kiekio.

Išskaidys mokestį

Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras (ARATC) pirmasis Lietuvoje diegia naują sistemą atliekų vežėjams. Komunalinių atliekų surinkėjams bus mokama ne už į sąvartyną atvežtų atliekų tonų kiekį, o fiksuota metinė suma – nesvarbu, ar atliekų bus daugiau, ar mažiau.

Tačiau prie kiekvienos šiukšliavežės bus pritvirtintas GPS (sekimo) prietaisas. Jo rodmenys bus stebimi ir taip kontroliuojama, ar atliekų vežėjai tinkamai dirba, ar nepiktnaudžiauja.

"Dar sunku kalbėti, kokie bus šios naujos sistemos rezultatai, ar pagerės atliekų tvarkymas, tačiau faktas, jog reikia žengti į priekį, būti inovatyviems.

Dirbame sykiu su mokslininkais, kad galėtume pasiekti geriausią rezultatą", – teigė ARATC direktorius Algirdas Reipas.

Jo tikinimu, pagrindinis siekis įdiegti naują GPS sistemą yra noras kontroliuoti, kaip gyventojai rūšiuoja atliekas.

Specialistų tikinimu, Alytaus pavyzdys labai tinkamas Klaipėdai, kadangi penktas pagal dydį Lietuvos miestas turi daug panašumų su uostamiesčiu.

Nurodymas – skatinti rūšiavimą

Savivaldybės ir dabar privalo užtikrinti atliekų rūšiavimą ir diferencijuoti mokestį. "Praėjusią savaitę Vyriausybė dar priėmė nutarimą, kuriuo patvirtino diferencijuotos įmokos skaičiavimo metodiką. Kitaip tariant, nustatyta, kad gyventojai, kurie rūšiuoja atliekas, už jų išvežimą turi mokėti mažiau nei tie, kurie taip nesielgia. Savivaldybės tą Vyriausybės nutarimą turi persikelti į savo teisės aktus ir nustatyti rūšiuotų ir nerūšiuotų atliekų išvežimo įkainius.

Turėtų taip būti, jog už rūšiuotų atliekų išvežimą visai nereikėtų mokėti, o ta dalimi mažėtų mokestis už mišrių atliekų išvežimą", – aiškino Aplinkos ministerijos Atliekų departamento direktorė Vilma Karosienė.

Anot A.Reipo, tik GPS sistema ir leis kontroliuoti, kurie gyventojai rūšiuoja atliekas, nes ji suteiks galių sekti, kiek kartų pakeliami ir iškratomi mišrių bei rūšiuotų atliekų konteineriai. "Dėl šios priežasties gyventojams jau galėsime formuoti dviejų dalių – kintamosios ir pastoviosios – pranešimą apie mokėjimą už paslaugas", – teigė pašnekovas.

Anot jo, rūšiavimo apimtis nustatoma pagal tai, kiek kartų pakeliamas ir iškratomas mišrių atliekų konteineris. "Kuo rečiau jo turinys išvežamas, vadinasi, tuo daugiau atliekų išrūšiuojama, todėl žmonėms kintamoji mokesčio dalis mažėja", – aiškino A.Reipas.

Vyriausybė yra patvirtinusi atliekų tvarkymo strategiją ir joje numatytas į sąvartynus patenkantis rūšiuotų atliekų kiekis dar nėra pasiektas. "Todėl gyventojai ir skatinami atliekas rūšiuoti per mažesnius mokesčius. Jei gyventojai neišrūšiuoja atliekų, tai turi būti padaroma sąvartyne, o už šią paslaugą sumoka tie patys žmonės. Be to, pirminis rūšiavimas (gyventojų grandyje) skatinamas ir todėl, kad tos atliekos, kurios yra išrūšiuotos iš mišraus srauto, beveik nebetinka būti perdirbtos", – teigė V.Karosienė.

Pirmauja Europoje

A.Bakas nė nebandė slėpti, jog atliekų vežėjams taikytiną naują GPS sistemą administruoti būtų sudėtingiau ir gal šiek tiek brangiau. "Todėl kai kurie regioniniai atliekų tvarkymo centrai ir eina lengvesniu keliu – su vežėjais nori atsiskaityti pagal į sąvartyną atvežtų atliekų svorį, nes taip paprasčiau. Tačiau juk niekada nepasieksi geresnio rezultato, jei nesistengsi. Tai, jog Lietuvoje taikoma paprastesnė atsiskaitymo su atliekų vežėjais sistema, ir lėmė tai, jog Europoje pirmaujame kaip šalis, kurioje į sąvartynus atvežama daugiausia atliekų", – teigė A.Bakas.
Jis pabrėžė, jog Klaipėdoje, matyt, itin svarbu, kad į regioninį sąvartyną būtų atvežta kuo daugiau atliekų, nes jos deginamos naujoje termofikacinėje jėgainėje.

"Aš tikrai skatinčiau žingsnį į priekį – atliekų vežėjams mokėti ne už į sąvartyną atvežtą šiukšlių svorį, o su jais atsiskaityti pagal GPS sistemą. Tokiu būdu būtų labiau išskaidomas atliekų srautas, jos rūšiuojamos ir sąvartynai taip sparčiai nebesiplės. Kitaip gero rezultato nepasieksime, o apeisime šiukšlėmis", – įsitikinęs Lietuvos komunalininkų ir atliekų tvarkytojų asociacijos vadovas A.Bakas.

KRATC komentaras
  
Atsiskaitymo pagal konteinerių pakėlimo kiekį idėja buvo siūloma Klaipėdai, tačiau ji pasirodė netinkama mūsų miestui. Alytuje dauguma žmonių gyvena individualiuose namuose, o Klaipėdoje 80 procentų gyventojų įsikūrę daugiabučiuose. Todėl skiriasi atliekų surinkimo specifika. Esant tiek daug viešų konteinerių, kaip Klaipėdoje, gali suklestėti „atliekų turizmas“: kai individualių namų savininkai, siekdami mažesnių mokesčių, gali nebemesti atliekų į savo konteinerį, o neš jas į daugiabučio kiemą.

Eksperimentas, kurį vykdo Alytus – įdomus, tačiau ar jis pasiteisins, parodys ateitis. Tuo tarpu Klaipėda pasirinko skandinavišką atliekų tvarkymo modelį, kuris jau pasiteisino: šiuo metu iš visų Lietuvos savivaldybių tik Klaipėdos regione įvykdytos Europos Sąjungos ir Lietuvos teisės aktuose numatytos atliekų tvarkymo užduotys.

Vežėjų siūloma sistema turi ir daugiau ydų, nes vien elektroninės stebėjimo priemonės negarantuoja atliekų vežėjo sąžiningumo. Kaip dirba atliekų vežėjai Klaipėdoje, KRATC su GPS sistemos pagalba kontroliuoja jau 5 metus. Atliekų kiekio klastojimų, nukrypimų nuo nurodytų maršrutų uostamiestyje yra pasitaikę ir nesąžiningiems vežėjams dėl to buvo pritaikytos finansinės sankcijos. Be to vežėjų kontrolė yra stiprinama pasitelkiant aplinkosaugininkus ir miesto savivaldybės viešosios tvarkos inspektorius. Dabar Klaipėdoje vykdomo atliekų vežėjų konkurso tikslas  kaip tik ir yra sumažinti mokesčių naštą klaipėdiečiams nuo 144 iki bent 95 litų už atliekų toną. 

Be abejo, KRATC irgi palaiko diferencijuotų mokesčių už atliekas idėją. Klaipėdoje tai yra netolimos ateities klausimas. Šiuo metu KRATC yra užsakęs studiją ir laukia specialistų išvadų, pagal kokius kriterijus būtų galima teisingiausiai paskirstyti mokestinę naštą klaipėdiečiams. Sulaukus Aplinkos ministerijos rekomendacijų šis procesas tik paspartės. Tačiau kol kas šios rekomendacijos mūsų nepasiekė, ministerijos tinklapyje jos taip pat nepaskelbtos.
Rinkliavą galima diferencijuoti ne tik pagal konteinerio pakėlimą, bet rasti ir kitus būdus skatinti rūšiavimą. Nereikėtų pamiršti, kad rūšiavimu visų pirma turėtų pasirūpinti pakuočių atliekų tvarkytojų organizacija, kuriai įstatymu deleguota ši funkcija visoje Lietuvoje.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Sida

Sida portretas
Ačių autorei.Jūs be didesnių užuolankų parašėte vieną iš ypač reikalingų straipsnų.Sužinoti kas iš tiesų dedasi savivaldybės įmonių, administracijos darbo bei kitose svarbiose miesto gyvenimo sferose, beveik neįmanoma.

Šiukšlių mafija

Šiukšlių mafija portretas
niekada nenurims.///Deginimo gamyklai būtinai reikia nerūšiuotų šiukšlių dallies(geriau dega) ir nėra ko dengtis gyventojų nenoru rūšiuoti.Puikiai žinote, kad jeigu neskatinsite pinigais-niekaip nepriversite.Taip yra ir užsienyje.O tikrai neskatinsite...Visuomenininkai pries tris metus kėlė triukšmą kuo tiksliausiai skelbdami tai kas vyksta dabar-mokesčių kilimas, aplinkos tarša...Neveikė niekas-šiukšlių mafija Klaipėdoje visagalė! P.S.O geriausias varijantas PARDUOTI ŠIUKŠLES UŽSIENIUI.Juk čia pat uostas-kraunam, vežam ir gaunam pinigą.Tik va, kur tada banditai galės plėšti taip kaip plėšia dabar?

cha

cha portretas
Vežėjai susirūpino, kad neteisingai šiukšles pagal tonas skaičiuoja. O kur jūs buvot, kai klaipėdiečiai 5 metus jums už toną po 144 litus mokėjo, kai Gargžduose vežat už 90 litų? Nevaizduokit šventų. Ne rūšiavimas jums rūpi, o ilgesnis litas, lietuviški sopranai :)
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Medis butą pavertė ola
    Medis butą pavertė ola

    Budelkiemio gatvės 17-ojo daugiabučio namo gyventojams dar kelis mėnesius teks kęsti tamsą, drėgmę, pelėsių tvaiką namuose ir baimę – ar nebus suniokotas jos turtas. Moters bėdų priežastis – per arti langų augantis medis, kuris nieka...

    3
  • Ar reikia įkurti šunų pliažus?
    Ar reikia įkurti šunų pliažus?

    Higienos normoje numačius, kad paplūdimiuose turi atsirasti zona, kurioje galima lankytis su gyvūnais, kilo daug diskusijų. Keturkojų mylėtojai sveikina tokius pakeitimus. ...

    2
  • Baltijos šalių vartotojus netrukus pasieks pirmosios dujos iš JAV
    Baltijos šalių vartotojus netrukus pasieks pirmosios dujos iš JAV

    JAV išgautos gamtinės dujos jau šią savaitę pasieks Lietuvos ir Baltijos šalių gyventojų namus, verslą ir pramonę, elektrines bei ūkininkus. ...

    15
  • Girtuoklių paplūdimiuose mažėja
    Girtuoklių paplūdimiuose mažėja

    Šį sezoną paplūdimyje laiką leidę ir alkoholį vartoję vasarotojai nesiveržė pasitikrinti blaivumo, nors tokia galimybė buvo. Gelbėtojai pastebi, kad girtaujančiųjų pliažuose gerokai sumažėjo. ...

  • Memoriale siūlo suformuoti žemėlapį
    Memoriale siūlo suformuoti žemėlapį

    Skvero, kuriame yra memorialas, skirtas Klaipėdos politiniams kaliniams ir tremtiniams atminti, laukia permainos. Projektuotojai siūlo apšviesti paminklą, o grindinį paversti žemėlapiu, kur švieselėmis būtų pažymėtos lietuvių tremties...

    2
  • Klaipėdos universitetas keičia strateginę kryptį
    Klaipėdos universitetas keičia strateginę kryptį

    Lietuvos universitetai jau skaičiuoja galutinius 2017 m. priėmimo į aukštąsias mokyklas rezultatus, todėl galima aptarti kai kuriuos faktus, pasidalinti planais. Viešojoje erdvėje jau skelbti statistiniai duomenys, bet jie buvo fragmenti&sc...

    4
  • Klaipėdoje atsigauna ir naftos produktų krova
    Klaipėdoje atsigauna ir naftos produktų krova

    Liepą Baltijos jūros regione vėl sublizgėjo Klaipėdos uostas. Pirmą kartą visos jo krovinių grupės pasiekė teigiamą rezultatą. ...

    2
  • Klaipėdos valdžia ieško, kas suprojektuotų sakurų parką
    Klaipėdos valdžia ieško, kas suprojektuotų sakurų parką

    Klaipėda tikisi pasipuošti sakurų parku – ieškoma, kas parengtų parko projektą. ...

    6
  • Vaikui užtrenktos durys į mokyklą?
    Vaikui užtrenktos durys į mokyklą?

    Artinantis naujiems mokslo metams – sąmyšis. Klaipėdietė Virginija tikino nebežinanti, ko griebtis, kad jos vaikas būtų priimtas į uostamiesčio gimnaziją. Arčiausiai namų esančioje įstaigoje vietų jau seniai nėra, o kitos mokyklos e...

    24
  • Parke – Berbomų kapai
    Parke – Berbomų kapai

    Buvusios miesto kapinės, prieš kelis dešimtmečius paverstos Skulptūrų parku, dar slepia nemažai paslapčių. Vieną jų atskleidė klaipėdietis, ilgus metus laikęs atmintyje garbingo Klaipėdos krašto vyro – Ernsto Vilhelmo Be...

    8
Daugiau straipsnių