Aukštajam mokslui būtina nauja kokybė

  • Teksto dydis:

Švietimo ir mokslo ministerijos kolegija svarstė 2014 m. brandos egzaminų ir priėmimo į aukštąsias mokyklas rezultatus, tendencijas ir perspektyvas.

Studijuoti nori mažiau

Švietimo ir mokslo viceministras Rimantas Vaitkus informavo, kad kasmet mažėja ir iki 2020-ųjų toliau mažės potencialių studentų skaičius – nuo 2009 m. abiturientų skaičius krito ketvirtadaliu.

Universitetuose bendras studentų skaičius sumažėjo 26 proc., o kai kuriuose universitetuose – daugiau nei trečdaliu: pavyzdžiui, Šiaulių universitete – 56 proc., Lietuvos edukologijos universitete – 38 proc., Klaipėdos universitete – 33 proc.

"Todėl aukštosios mokyklos turi spręsti klausimą, kaip pritraukti studentus, tačiau ne studijų kokybės sąskaita", – akcentavo švietimo ir mokslo viceministras.

Įstoja nepasiruošę

Iš visų priimtų į I pakopą universitetuose valstybės finansavimą 2014 m. gavo 51 proc. stojančiųjų. Ryškus pasirengimo studijuoti skirtumas tarp priimtųjų į valstybės finansuojamas ir mokamas studijas.

Daugiausia priimtųjų į valstybės finansuojamas vietas universitetuose surinko 6–8 balus iš 10 galimų konkursinio balo maksimumo, kolegijose dominuoja surinkusieji iki 4 balų. Į valstybės nefinansuojamas vietas universitetuose 57 proc. įstojo surinkę iki 4 balų, kolegijose tokių – 90 proc.

Žemiausias konkursinis balas universitetuose buvo 0,45, o kolegijose – 0,35.

"Tai reiškia, kad į kai kurias aukštąsias mokyklas įstoja visiškai studijoms nepasirengę jaunuoliai, mokyklas baigę žemais pažymiais ir nelaikę valstybinių brandos egzaminų", – sakė švietimo ir mokslo viceministras.

Populiarėja tikslieji mokslai

Pasak R.Vaitkaus, kad būtų išspręsta ši problema, Mokslo ir studijų įstatymo pataisose numatytas minimalus konkursinis balas, šiuo metu tokį priėmimo slenkstį taiko tik keletas aukštųjų mokyklų.

Kaip pabrėžė švietimo ir mokslo viceministras, pasirinkimų studijuoti balansas studijų sričių atžvilgiu gerėja, populiariausių studijų programų dešimtuke jau atsirado ne tik socialinių mokslų, bet ir biomedicinos, fizinių ir technologijos mokslų studijų programos.
Siekiant studijų kokybės bei tarptautinio žinomumo Lietuvos aukštosioms mokykloms būtina dalyvauti pasauliniuose reitinguose, o ypač U-Multirank projekte, bei didinti savo tarptautiškumą.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių