Azerbaidžaniečių paminklo kol kas nebus

Armėnijos ir Azerbaidžano konflikte Kalnų Karabache per Chodžali puolimą 1992 m. vasarį žuvo per 600 žmonių.

Šiai tragedijai atminti yra pastatyti septyni paminklai įvairiuose Europos šalių miestuose: Izmire Turkijoje, Meksike Meksikoje, Baku Azerbaidžane, Berlyne Vokietijoje, Hagoje Olandijoje, Ankaroje Turkijoje, Sarajeve Bosnijoje ir Hercegovinoje.

Klaipėdos regiono azerbaidžaniečių draugija "Azeris" paminklą norėjo statyti savo lėšomis. Organizacijos atstovai pateikė ir skulptūros eskizą – moteris, ant rankų laikanti vaiką.

Klausimas, ar leisti azerbaidžaniečių draugijai statyti paminklą, buvo įtrauktas dar į balandį vykusio posėdžio darbotvarkę, tačiau buvo išbrauktas. Norėta sužinoti, kaip į tokį prašymą reaguoja kitos tautinės bendruomenės.

Klaipėdos savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjas Narūnas Lendraitis teigė, kad iš karto sureagavo armėnų bendrija. Ji abejojo tokia iniciatyva.

Kitos bendruomenės neprieštaravo paminklo statymui. Pabrėžta, kad šiuo sprendimo projektu nesprendžiamas paminklo vietos klausimas.

Tarybos narių nuomonės išsiskyrė. Kai kurie baiminosi, kad, leidus pastatyti paminklą, tarp armėnų ir azerbaidžaniečių bendruomenių gali kilti konfliktų.

Tarybos narys Viačeslavas Titovas atkreipė dėmesį, kad šis įvykis nėra susijęs su Klaipėda.

"Pasaulyje yra įvykę daug tragedijų. Ar turime kiekvieną įamžinti Klaipėdoje? Ką darysime, jei kreipsis ir kitos bendruomenės? Manau, kad Klaipėdoje turi būti įamžinti su Klaipėda, Lietuva susiję įvykiai", – tvirtino politikas.

Tarybos narys Vytautas Čepas teigė, kad gyvename nepriklausomoje valstybėje ir kiekviena bendruomenė turi teisę pastatyti, kas jai brangu, skaudu, kur galėtų rinktis. Atkreiptas dėmesys, kad tokios vietos neretai tampa traukos objektais.

Posėdžio metu prisiminta, kad praėjusiais metais Skulptūrų parke buvo leista pastatyti paminklą armėnų bendruomenei. Chačkaras – akmeninis kryžius skirtas armėnų genocido 100-osioms metinėms, kai Turkijoje buvo išžudyta pusantro milijono šios seniausios krikščionių tautos atstovų.

Kai kurie politikai tvirtino, kad tokius paminklus derėtų statyti privačiose teritorijoje.

Vis dėlto po ilgų diskusijų miesto tarybos dauguma nepritarė azerbaidžaniečių iniciatyvai.