Sparčiai plintantys gyviai kelia nerimą net mokslininkams

Lietuvoje plintanti invazinė šliužų rūšis kelia nerimą net mokslininkams. Paaiškėjo, kad sparčiai sodininkų daržus naikinantys gyviai į Lietuvą veikiausiai pateko per Klaipėdą.

Dauginasi ypač greitai

Lietuvos entomologų draugija jau kelerius metus visoje šalyje renka duomenis apie plintančius šliužus.

Didžiausią siaubą ne tik gyventojams, bet ir mokslininkams kelia naujos invazinės šliužų rūšies – luzitaninių arionų – pasirodymas.

"Šie šliužai yra hermafroditai. Jie dauginasi ypač sparčiai. Po apvaisinimo abu gyviai tampa patelėmis, o viena jų padeda nuo 200 iki 400 kiaušinėlių. Poruotis jie gali pradėti dar tais pačiais metais. Tik  įsivaizduokite, kokiu greičiu jie plinta", – pasakojo šios gyvius tyrinėjanti Vilniaus universiteto Zoologijos muziejaus daktarė Grita Skujienė.

Šių šliužų armijos siaubia ne tik sodybas, daržus, kiemus, jų gausu ir kraštovaizdžio ar kituose draustiniuose.

Gyvių aptinkama ne tik pajūryje, bet ir Kaune, Mažeikiuose, Priekulėje bei kitose šalies vietose.

Randa kelias rūšis

Tačiau specialistai pažymi, kad miestiečiai gali painioti kelias skirtingas šių gyvių rūšis.

"Luzitaniniai arionai į šalį pateko iš Pietų Europos. Jie atvežti su dekoratyvinių augalų substratais. Suaugęs luzitaninis šliužas yra gerokai – kartais du ar keturis kartus – didesnis už daugumą dažnai aptinkamų kitų Arionidae šeimos Lietuvos šliužų. Šalyje gyvena kislusis, juosvataškis, tamsiadryžis ar miškinis arionai. Luzitaninis arionas atpažįstamas iš to, kad jo kojelė turi ryškiai rausvos spalvos apvadą, o jo rusva kūno spalva dažniau yra ryškiai oranžinio atspalvio", – aiškino vilnietis doktorantas Mantas Adomaitis, rašantis mokslinį darbą apie šiuos gyvius.

Invazija – per Mažąjį Kaimelį

Lietuvoje gyvena ir kitos dvi didžiųjų arionų rūšys – didysis ir rudasis arionai. Didysis arionas yra retas ir įtrauktas į Lietuvos raudonąją knygą.

Grybautojai aplink Klaipėdą esančiuose miškuose yra fiksavę ir į Raudonąją knygą įrašytų juodųjų arionų.

Su rudaisiais arionais metų metus kovoja Dituvos sodų gyventojai, nuo jų taip pat kenčiama uostamiesčio Mažajame Kaimelyje.

"Būtent rudieji arionai šalyje paplito per šį mikrorajoną. Mums pavyko išsiaiškinti, kad Mažajame Kaimelyje, netoli Botanikos sodo, yra buvę šiltnamių, kuriuose vienas verslininkas augino agurkus. Tikėtina, kad jie čia buvo atvežti su gruntu ar augalais. Vietos žmonės mums pasakojo, kad vieną dieną jie, eidami iš bažnyčios, pamatė ant kelio išverstą šių šliužų krūvą. Visoje Lietuvoje šių gyvių dar nebuvo, o šiame rajone jų jau aptikdavo", – pasakojo G.Skujienė.

Tokių padarų anksčiau niekada nematę Mažojo Kaimelio žmonės po kelerių metų juos savo daržuose jau rinko kibirais.

M.Adomaitis spėjo, kad rudasis arionas į uostamiestį galėjo pakliūti apie 1990-uosius metus.

"O štai luzitaninis arionas, kuris plinta dar sparčiau nei rudasis, į šalį pateko per Kauno botanikos sodą", – aiškino G.Skujienė.

Kas vakarą – į medžioklę

Tačiau lietuviai mokslininkus stebina tuo, kaip atkakliai jie geba kovoti su šiais gyviais.

Mažojo Kaimelio sodininkės po lietaus išsiruošia į savotišką medžioklę. Viena gyventoja pasakojo, kad gyvius surenka į maišelį, tada jį užriša, kad padarai užtrokštų.

"Kita moteris tvirtino, kad jai nekyla ranka naikinti gyvių, ji maišelį su jais išmeta į šiukšlių konteinerį. Vadinasi, netrukus šių šliužų bumas turėtų būti pastebėtas Dumpių kaime, kur įsikūręs sąvartynas. O gal jie taip net išplito iki pat Dituvos?" – spėjo vilnietė mokslininkė.

Specialistai tikina, kad rudųjų arionų populiaciją pavyksta sumažinti juos naikinant, o, pavyzdžiui, luzitaniniai arionai sugeba poruotis užaugę vos iki 3 gramų svorio.

"Beje, šie padarai ėda savo rūšies atstovus. Makabriška istorija nutiko vienų inteligentiškų moterų sodyboje. Jos maloniai pakvietė pažiūrėti, kaip naikina šliužus. Daliosios lyties atstovės atskleidė, kad juos karpo. Net šiurpas nukrėtė. Moterys šliužą perkerpa išilgai, tada palieka po krūmu, o ryte ateina doroti tų, kurie susirenka ėsti kaip masalų paliktų kitų šliužų. Dar viena šeima rodė įnagius, kuriais jie badė šliužus lyg medžiotojai", – pasakojo G.Skujienė.

O štai Dituvos soduose galima pamatyti taškuotąjį arioną, kurį mokslininkai vadina didžiuoju šliužu. Miestiečius stebina šio gyvio dydis.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Romas Zubinas-Tęsėjas

Romas  Zubinas-Tęsėjas portretas
Gal jau laikas mūsų mokslininkams pasidomėti - kas gi tie KETURI ŽEMĖS AŠIES JUDĖJIMAI KURIUOS DAR PRIEŠ 10 METŲ, SENIAUSIOS ŽEMĖJE LIETUVIŲ KALBOS DĖKA ATRADO KAUNIETIS ROMUALDAS ZUBINAS? TADA VADINAMIESIEMS MOKSLININKAMS BŪTŲ MAŽESNIS GALVOS SKAUSMAS KAIP DĖL ŠLIUŽŲ, TAIP IR DĖL NUOŠLIAUŽŲ BEI POTVYNIŲ IR APLAMAI - DĖL KLIMATO KAITOS!!!

kas rytą

kas rytą  portretas
prie daugiabučio,pievoje,surenku į celofaninį maišelį,užrišu ir išmetu.

Cha

Cha portretas
Užtat nereikėjo kasdien vejapjovėmis vejų skust, kol ežiai išnyko. Ežiai vietinius šliužus ėda, nepabrokytų ir užsieninių tikriausiai.
VISI KOMENTARAI 16
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių