Baltijiečiai po kelerių metų liks be stintų

Stintų stygių pajuto ne tik Lietuvos žvejai, bet ir kiti Baltijos jūros regionai.

Vandališka žvejyba

Per 50 metų, kai gyvenu Rusnėje ir domiuosi žuvininkyste, esu paskelbęs daugybę mokslinių ir populiarių straipsnių apie „lietuviškąją stintą“. Mokslininkų rekomendacijos nuolat būdavo ignoruojamos.

Ir dabar išryškėja nauji nesutarimai tarp ichtiologų, žuvisaugininkų ir žvejų dėl stintų būklės ir tolesnio jų gaudymo. Dėl stintų verslo nykimo Baltijos jūroje ir Kuršių mariose, lietuvos žvejai yra linkę kaltinti kaimynus.

Nevertinama tai, kad Lietuvos Baltijos jūros priekrantėje, Kuršių mariose ir Nemuno žemupyje pastaraisiais metais vyko neribojama vandališka žvejyba. Jau nekalbu apie tai, kiek stintų per eketes „iškabina“ Kuršių mariose nutūpę žvejai mėgėjai.

Dėl stintų nykimo, skirtingai nei dėl kitų žuvų, kormoranų neapkaltinsi. Tuo laikotarpiu, kai į Lietuvos pajūrį atplaukia neršti stintos ir po ledu skverbiasi į Kuršių marias, kormoranų Lietuvoje nesurasi ir esant didžiausiems norams.

Stintos jau išnyko

Nuo seniausių laikų stintos yra paplitusios Klaipėdos priekrantėje, Kuršių mariose ir Nemuno žemupyje. Kita jų traukos vieta – Latvijos priekrantė, o ypač Rygos įlanka ir Dauguvos upės žiotys. Dar viena vieta – Suomių įlanka, o ypač Rusijos Vyborgo priekrantė, Sankt Peterburgo įlanka ir vandeninga Nevos upė.

Seniau reikšminga stintų telkimosi vieta buvo ir Baltijos jūra prie Gdynės, Vislos žiotys, Aistmarės arba naujai vadinama Kaliningrado įlanka. Nuo XX a. vidurio šiose vietose stintų beveik nebeliko. Jų neršto vietos traukiasi tolyn į šiaurę.

Gali būti, kad po Vislos žiočių ir Aistmarių kitas stintų išnykimo arealas bus Kuršių marios ir Nemuno žemupys. Bet tai tik prielaidos, nes stintų pastarisiais metais smarkiai mažėjo. Jas keičia smulkmė – stintelės.

Norėdami išsaugoti jūrinių praeivių stintų populiaciją Lietuvos pajūryje, turėtume pasimokyti iš to, kas įvyko ir tebevyksta kituose Baltijos jūros regionuose. Pirmiausia, turi būti apribotas stintų gaudymas prieš jų nerštą Baltijos jūros priekrantėje. Antra svarbi sąlyga – būtina pagerinti stintų neršto apsaugą Nemuno ir Minijos žemupiuose. Jei to nebus, Lietuvą gali ištikti ta pati padėtis, kokia yra Suomių įlankos Rusijos vandenyse.

Nevos upės katastrofa

Ne vien tik Lietuvos pakrantėje mažiau sugaunama stintų. Katastrofiškai jų sugavimai krito Suomijos įlankoje ypač Vyborgo rajone ir Nevos žemupyje. Praeivės jūrinės stintos daugelį metų buvo vienos populiariausių šių Rusijos regionų žuvų. Per stintų nerštą balandį ir gegužę Sankt Peterburge būdavo švenčiami slaviški stintų jomarkai.

Rusijai sunkiais karo, revoliucijų metais stintos nuo bado gelbėjo tūkstančius žmonių. Kas atsitiko, kad mažiau nei per du dešimtmečius nuo 1990 iki 2009 metų stintų sugavimai sumažėjo 30 kartų –

nuo 3614 iki 116 tonų. Katastrofiškai sumažėjusių stambių jūrinių praeivių stintų vietą užėmė mažesnės komercinės vertės gėlavandenės stintelės. Analogijos su tuo kas vyksta Kuršių mariose ir Nemuno žemupyje.

Stintų žvejyba Sankt Peterburge jau laikoma ekonomiškai nerentabilia, ja beveik nustota domėtis. Sankt Peterburgo žuvų rinką užplūdo mažiau vertingesnės azijinės stintos. Jos yra paplitusios šiaurės jūrose.

Šie duomenys gauti iš Rusijoje surengtos mokslinės konferencijos apie Nevos stintų populiacijos nykimą. Rusijoje žinomi ichtiologai Leonidas Kuderskis, Anatolijus Popovas teigė, kad praeivių stintų populiacija šiaurės Baltijoje yra ant išnykimo ribos. Tai lėmė vandens tarša, netramdomas brakonieriavimas, hidrotechninės statybos.


Šiame straipsnyje: stintos

NAUJAUSI KOMENTARAI

atsibuskit debiliukai

atsibuskit debiliukai portretas
Kazkokia masine saulegrauzu grauziku-stintu megeju pzichoze,si zuvis tinka tik kiaulems serti ,ka senai daro tie kurie semku nespjaudo. Nusproges karosas smirdintis dumblu skanenis ir vertesnis nei kvailiu vertinama stinta,o ka kalbeti apie kitas zuvis -menke -7 lit,stinta 12......

zvejys

zvejys portretas
kalciausi tai megejai nes jie su meskerem viska isgaudo. verslininkai su savo tinklais jau turbut 20 metu nieko nebepagauna

r

r portretas
"Jau nekalbu apie tai, kiek stintų per eketes „iškabina“ Kuršių mariose nutūpę žvejai mėgėjai." Negali patiketi , kad straipsnis sukurptas mokslu daktaro. Negi tiek mokslininkas sulidote i subine "zvejams" (istikro brakonieriams) verslininkams , kad kliedite apie zveju megeju suzvejotus stintu kiekius. Zvejai megejai nesugauna neisgaudo nei 10% kiekio kuri istraukia tinklininkai ir keselininkai kartu sudejus.
VISI KOMENTARAI 12
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Klaipėdos universitete darbus pradeda naujoji Taryba
    Klaipėdos universitete darbus pradeda naujoji Taryba

    Balandžio 25 dieną vyko pirmasis naujosios Tarybos posėdis, kuriame penkių metų kadencijai prisiekė aštuoni tarybos nariai. Balandžio 26 d. paaiškės Klaipėdos universiteto personalui priklausančio kandidato (Socialinių mokslų kvotos) ...

  • Atsinaujinęs Naujasis turgus laukia pirkėjų
    Atsinaujinęs Naujasis turgus laukia pirkėjų

    Naujasis turgus gyvena įkurtuvių nuotaikomis. Pramoninių prekių pardavėjai persikraustė į naują paviljoną, o prekiaujantieji lauke savo produkciją išdėliojo ant visiškai naujų, vieningo dizaino prekystalių. Tiek prekeiviai, tiek pirk...

  • Pagerbti NKL čempionai – „Neptūno–Akvaservis“ taikliarankiai
    Pagerbti NKL čempionai – „Neptūno–Akvaservis“ taikliarankiai

    Klaipėdos merijoje gerų žodžių sulaukė Nacionalinės krepšinio lygos (NKL) pirmenybėse staigmeną pateikę – aukso medalius laimėję uostamiesčio „Neptūno–Akvaservis“ komandos krepšininkai. ...

  • Įmonės klientai pyksta – rusų kalba brukama per prievartą?
    Įmonės klientai pyksta – rusų kalba brukama per prievartą?

    Valstybinės kalbos įstatymas galioja ne visiems, o kai kurios užsienio bendrovės lietuvius vis dar laiko rusakalbiais. Paskambinus į lėktuvo bilietais prekiaujančios internetinės platformos "Tickets.lt" klientų aptarnavimo skyrių Lietuvoje,...

    5
  • Klaipėdiečių aistras kurstys egzotiškoji šokėja Lu Lu
    Klaipėdiečių aistras kurstys egzotiškoji šokėja Lu Lu

    Slapčiausių vyrų fantazijų oazė – erotinis klubas „Crystal Show Club“ netrukus švęs savo vienerių metų gimtadienį. Ta proga gegužės 12-ąją naujovių ir išskirtinių pramogų trokštantiems šio naktinio ...

  • Mylimųjų paieškos jūroje
    Mylimųjų paieškos jūroje

    Pajūryje už Juodosios tvirtovės, netoli Karklės, nuolatos plūduriuoja keliasdešimt gulbių. Ornitologų teigimu, tai perėjimui vietos neradę sparnuočiai ar jauni nesubrendę antramečiai jaunikliai, kurie dar nepasirengę tuoktuvėms, bet būten...

  • Vietoj Žaliosios vaistinės – grožio salonas
    Vietoj Žaliosios vaistinės – grožio salonas

    Seniausia miesto vaistinė, kurią iš savivaldybės perėmė Klaipėdos verslininkas, suremontuota ir baigiama įrengti. Prieš porą metų buvo kalbama, kad Žalioji vaistinė liks, tačiau dabar prabilta apie kitokius planus. ...

    14
  • Įamžins prancūzmetį Klaipėdoje
    Įamžins prancūzmetį Klaipėdoje

    Į Klaipėdos vadovus kreipėsi Prancūzijos ambasadorius Lietuvoje Philippe’as Jeantaud, siūlydamas uostamiestyje įamžinti laikotarpį, kai po Pirmojo pasaulinio karo trejus metus Prancūzija administravo Klaipėdos kraštą pagal Ambasadorių ...

    3
  • Atgimimo aikštėje siūlomas įspūdingas atgimimo projektas
    Atgimimo aikštėje siūlomas įspūdingas atgimimo projektas

    Klaipėdos Atgimimo aikštė pamažu įgauna naują veidą ir prasmę. Pernai gegužės 5 d. Klaipėdos miesto savivaldybė su „Panevėžio statybos trestu“, dirbančia jungtinėje veikloje su „Cloud architektais“, pasiraš...

    22
  • Klaipėdiečius kvies atsinaujinęs Sąjūdžio parkas
    Klaipėdiečius kvies atsinaujinęs Sąjūdžio parkas

    Sąjūdžio parko atnaujinimas artėja pabaigos link. Miestiečiai jau šią vasarą galės įvertinti naujam gyvenimui prikeltą šią viešąją erdvę. ...

    11
Daugiau straipsnių