Baltijiečiai po kelerių metų liks be stintų

Stintų stygių pajuto ne tik Lietuvos žvejai, bet ir kiti Baltijos jūros regionai.

Vandališka žvejyba

Per 50 metų, kai gyvenu Rusnėje ir domiuosi žuvininkyste, esu paskelbęs daugybę mokslinių ir populiarių straipsnių apie „lietuviškąją stintą“. Mokslininkų rekomendacijos nuolat būdavo ignoruojamos.

Ir dabar išryškėja nauji nesutarimai tarp ichtiologų, žuvisaugininkų ir žvejų dėl stintų būklės ir tolesnio jų gaudymo. Dėl stintų verslo nykimo Baltijos jūroje ir Kuršių mariose, lietuvos žvejai yra linkę kaltinti kaimynus.

Nevertinama tai, kad Lietuvos Baltijos jūros priekrantėje, Kuršių mariose ir Nemuno žemupyje pastaraisiais metais vyko neribojama vandališka žvejyba. Jau nekalbu apie tai, kiek stintų per eketes „iškabina“ Kuršių mariose nutūpę žvejai mėgėjai.

Dėl stintų nykimo, skirtingai nei dėl kitų žuvų, kormoranų neapkaltinsi. Tuo laikotarpiu, kai į Lietuvos pajūrį atplaukia neršti stintos ir po ledu skverbiasi į Kuršių marias, kormoranų Lietuvoje nesurasi ir esant didžiausiems norams.

Stintos jau išnyko

Nuo seniausių laikų stintos yra paplitusios Klaipėdos priekrantėje, Kuršių mariose ir Nemuno žemupyje. Kita jų traukos vieta – Latvijos priekrantė, o ypač Rygos įlanka ir Dauguvos upės žiotys. Dar viena vieta – Suomių įlanka, o ypač Rusijos Vyborgo priekrantė, Sankt Peterburgo įlanka ir vandeninga Nevos upė.

Seniau reikšminga stintų telkimosi vieta buvo ir Baltijos jūra prie Gdynės, Vislos žiotys, Aistmarės arba naujai vadinama Kaliningrado įlanka. Nuo XX a. vidurio šiose vietose stintų beveik nebeliko. Jų neršto vietos traukiasi tolyn į šiaurę.

Gali būti, kad po Vislos žiočių ir Aistmarių kitas stintų išnykimo arealas bus Kuršių marios ir Nemuno žemupys. Bet tai tik prielaidos, nes stintų pastarisiais metais smarkiai mažėjo. Jas keičia smulkmė – stintelės.

Norėdami išsaugoti jūrinių praeivių stintų populiaciją Lietuvos pajūryje, turėtume pasimokyti iš to, kas įvyko ir tebevyksta kituose Baltijos jūros regionuose. Pirmiausia, turi būti apribotas stintų gaudymas prieš jų nerštą Baltijos jūros priekrantėje. Antra svarbi sąlyga – būtina pagerinti stintų neršto apsaugą Nemuno ir Minijos žemupiuose. Jei to nebus, Lietuvą gali ištikti ta pati padėtis, kokia yra Suomių įlankos Rusijos vandenyse.

Nevos upės katastrofa

Ne vien tik Lietuvos pakrantėje mažiau sugaunama stintų. Katastrofiškai jų sugavimai krito Suomijos įlankoje ypač Vyborgo rajone ir Nevos žemupyje. Praeivės jūrinės stintos daugelį metų buvo vienos populiariausių šių Rusijos regionų žuvų. Per stintų nerštą balandį ir gegužę Sankt Peterburge būdavo švenčiami slaviški stintų jomarkai.

Rusijai sunkiais karo, revoliucijų metais stintos nuo bado gelbėjo tūkstančius žmonių. Kas atsitiko, kad mažiau nei per du dešimtmečius nuo 1990 iki 2009 metų stintų sugavimai sumažėjo 30 kartų –

nuo 3614 iki 116 tonų. Katastrofiškai sumažėjusių stambių jūrinių praeivių stintų vietą užėmė mažesnės komercinės vertės gėlavandenės stintelės. Analogijos su tuo kas vyksta Kuršių mariose ir Nemuno žemupyje.

Stintų žvejyba Sankt Peterburge jau laikoma ekonomiškai nerentabilia, ja beveik nustota domėtis. Sankt Peterburgo žuvų rinką užplūdo mažiau vertingesnės azijinės stintos. Jos yra paplitusios šiaurės jūrose.

Šie duomenys gauti iš Rusijoje surengtos mokslinės konferencijos apie Nevos stintų populiacijos nykimą. Rusijoje žinomi ichtiologai Leonidas Kuderskis, Anatolijus Popovas teigė, kad praeivių stintų populiacija šiaurės Baltijoje yra ant išnykimo ribos. Tai lėmė vandens tarša, netramdomas brakonieriavimas, hidrotechninės statybos.


Šiame straipsnyje: stintos

NAUJAUSI KOMENTARAI

atsibuskit debiliukai

atsibuskit debiliukai portretas
Kazkokia masine saulegrauzu grauziku-stintu megeju pzichoze,si zuvis tinka tik kiaulems serti ,ka senai daro tie kurie semku nespjaudo. Nusproges karosas smirdintis dumblu skanenis ir vertesnis nei kvailiu vertinama stinta,o ka kalbeti apie kitas zuvis -menke -7 lit,stinta 12......

zvejys

zvejys portretas
kalciausi tai megejai nes jie su meskerem viska isgaudo. verslininkai su savo tinklais jau turbut 20 metu nieko nebepagauna

r

r portretas
"Jau nekalbu apie tai, kiek stintų per eketes „iškabina“ Kuršių mariose nutūpę žvejai mėgėjai." Negali patiketi , kad straipsnis sukurptas mokslu daktaro. Negi tiek mokslininkas sulidote i subine "zvejams" (istikro brakonieriams) verslininkams , kad kliedite apie zveju megeju suzvejotus stintu kiekius. Zvejai megejai nesugauna neisgaudo nei 10% kiekio kuri istraukia tinklininkai ir keselininkai kartu sudejus.
VISI KOMENTARAI 12
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Etikos sargams prireikė pastiprinimo
    Etikos sargams prireikė pastiprinimo

    Pasibaigus seniūnaičių kadencijai ir nustojus galioti senųjų gyventojų atstovų įgaliojimams, uostamiesčio Etikos komisijai prireikė ieškoti naujų narių. Iki tol, kol miesto etikos sargų gretos pasipildys, posėdžiai gali ir neįvykti, mat,...

    2
  • Žibintai įsiplieskė ne laiku
    Žibintai įsiplieskė ne laiku

    Klaipėdiečius stebino gatvių apšvietimo žibintai. Pavakarę, nors dar buvo šviesu, jie švietė centrinėje miesto dalyje, o sutemus kai kuriose gatvėse nebuvo įjungti. ...

  • Miestą papuoš išskirtinės perėjos
    Miestą papuoš išskirtinės perėjos

    Nors ir būta abejonių, tačiau idėja piešiniais pagyvinti kai kurias uostamiesčio pėsčiųjų perėjas vis dėlto turėtų būtų įgyvendinta. Miesto valdžios atstovai tam nemato trukdžių, tad pirmieji išskirtiniai vadinamieji zebrai Kla...

    3
  • Į uostamiestį kruiziniu laivu atplaukia virš 2 tūkst. turistų
    Į uostamiestį kruiziniu laivu atplaukia virš 2 tūkst. turistų

    Šį šeštadienį, rugpjūčio 19 d., pirmą kartą šį sezoną, Klaipėdos uoste prisišvartuos kruizinis laivas „Vision of the Seas“. ...

    1
  • Pravėrė Kukuliškių piliakalnio praeitį
    Pravėrė Kukuliškių piliakalnio praeitį

    Pernai pajūryje netoli Klaipėdos beveik atsitiktinai atrasto Kukuliškių piliakalnio tyrimo ėmėsi Klaipėdos universiteto doktorantė, archeologė Miglė Urbonaitė-Ubė. Pirmoji perkasa patvirtino mokslininkų spėjimus. ...

  • Žygeiviai suplūs į Nidą
    Žygeiviai suplūs į Nidą

    Rugsėjo 16 d. tūkstančiai žygeivių suplūs į Nidą. Pirmą kartą čia bus organizuojamas „Neringos žygis“. ...

  • Prieš Karklės festivalį spūsčių išvengs?
    Prieš Karklės festivalį spūsčių išvengs?

    Po patirto fiasko sugrįžtantis muzikos ir menų festivalis "Karklė Live Music Beach" šiemet susidurs su nemenku iššūkiu – kelyje, vedančiame renginio teritorijos link, vykdomi remonto darbai. ...

    1
  • Smiltynės perkėloje – diversija?
    Smiltynės perkėloje – diversija?

    Per Žolinę pakaitinusi saulė klaipėdiečius ir miesto svečius viliojo į Smiltynę, tačiau atskubėję prie Senosios perkėlos žmonės kepė ilgoje eilėje laukdami bilietų ir keiksnojo perkėlą dėl netvarkos. ...

    13
  • Klaipėdoje prisiekė apie 600 šauktinių
    Klaipėdoje prisiekė apie 600 šauktinių

    Ketvirtadienį Klaipėdos universiteto aikštėje vyko Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ kovinės vėliavos įteikimo ceremonija. Taip pat priesaiką davė ir gintį savo valstybę pasiryžo daugiau kaip 600 Dragūnų batalio...

    17
  • Pajūryje daugėja draugiškų vietų gyvūnams
    Pajūryje daugėja draugiškų vietų gyvūnams

    Klaipėdoje sparčiai daugėja parduotuvių, kavinių ir restoranų, kviečiančių užsukti su gyvūnais, visos šios vietos pažymėtos specialiais „Draugiški gyvūnams“ ženklais. Iki šiol tokių vietų buvo vos kelios, o &sc...

    2
Daugiau straipsnių