Baltijiečiai po kelerių metų liks be stintų

Stintų stygių pajuto ne tik Lietuvos žvejai, bet ir kiti Baltijos jūros regionai.

Vandališka žvejyba

Per 50 metų, kai gyvenu Rusnėje ir domiuosi žuvininkyste, esu paskelbęs daugybę mokslinių ir populiarių straipsnių apie „lietuviškąją stintą“. Mokslininkų rekomendacijos nuolat būdavo ignoruojamos.

Ir dabar išryškėja nauji nesutarimai tarp ichtiologų, žuvisaugininkų ir žvejų dėl stintų būklės ir tolesnio jų gaudymo. Dėl stintų verslo nykimo Baltijos jūroje ir Kuršių mariose, lietuvos žvejai yra linkę kaltinti kaimynus.

Nevertinama tai, kad Lietuvos Baltijos jūros priekrantėje, Kuršių mariose ir Nemuno žemupyje pastaraisiais metais vyko neribojama vandališka žvejyba. Jau nekalbu apie tai, kiek stintų per eketes „iškabina“ Kuršių mariose nutūpę žvejai mėgėjai.

Dėl stintų nykimo, skirtingai nei dėl kitų žuvų, kormoranų neapkaltinsi. Tuo laikotarpiu, kai į Lietuvos pajūrį atplaukia neršti stintos ir po ledu skverbiasi į Kuršių marias, kormoranų Lietuvoje nesurasi ir esant didžiausiems norams.

Stintos jau išnyko

Nuo seniausių laikų stintos yra paplitusios Klaipėdos priekrantėje, Kuršių mariose ir Nemuno žemupyje. Kita jų traukos vieta – Latvijos priekrantė, o ypač Rygos įlanka ir Dauguvos upės žiotys. Dar viena vieta – Suomių įlanka, o ypač Rusijos Vyborgo priekrantė, Sankt Peterburgo įlanka ir vandeninga Nevos upė.

Seniau reikšminga stintų telkimosi vieta buvo ir Baltijos jūra prie Gdynės, Vislos žiotys, Aistmarės arba naujai vadinama Kaliningrado įlanka. Nuo XX a. vidurio šiose vietose stintų beveik nebeliko. Jų neršto vietos traukiasi tolyn į šiaurę.

Gali būti, kad po Vislos žiočių ir Aistmarių kitas stintų išnykimo arealas bus Kuršių marios ir Nemuno žemupys. Bet tai tik prielaidos, nes stintų pastarisiais metais smarkiai mažėjo. Jas keičia smulkmė – stintelės.

Norėdami išsaugoti jūrinių praeivių stintų populiaciją Lietuvos pajūryje, turėtume pasimokyti iš to, kas įvyko ir tebevyksta kituose Baltijos jūros regionuose. Pirmiausia, turi būti apribotas stintų gaudymas prieš jų nerštą Baltijos jūros priekrantėje. Antra svarbi sąlyga – būtina pagerinti stintų neršto apsaugą Nemuno ir Minijos žemupiuose. Jei to nebus, Lietuvą gali ištikti ta pati padėtis, kokia yra Suomių įlankos Rusijos vandenyse.

Nevos upės katastrofa

Ne vien tik Lietuvos pakrantėje mažiau sugaunama stintų. Katastrofiškai jų sugavimai krito Suomijos įlankoje ypač Vyborgo rajone ir Nevos žemupyje. Praeivės jūrinės stintos daugelį metų buvo vienos populiariausių šių Rusijos regionų žuvų. Per stintų nerštą balandį ir gegužę Sankt Peterburge būdavo švenčiami slaviški stintų jomarkai.

Rusijai sunkiais karo, revoliucijų metais stintos nuo bado gelbėjo tūkstančius žmonių. Kas atsitiko, kad mažiau nei per du dešimtmečius nuo 1990 iki 2009 metų stintų sugavimai sumažėjo 30 kartų –

nuo 3614 iki 116 tonų. Katastrofiškai sumažėjusių stambių jūrinių praeivių stintų vietą užėmė mažesnės komercinės vertės gėlavandenės stintelės. Analogijos su tuo kas vyksta Kuršių mariose ir Nemuno žemupyje.

Stintų žvejyba Sankt Peterburge jau laikoma ekonomiškai nerentabilia, ja beveik nustota domėtis. Sankt Peterburgo žuvų rinką užplūdo mažiau vertingesnės azijinės stintos. Jos yra paplitusios šiaurės jūrose.

Šie duomenys gauti iš Rusijoje surengtos mokslinės konferencijos apie Nevos stintų populiacijos nykimą. Rusijoje žinomi ichtiologai Leonidas Kuderskis, Anatolijus Popovas teigė, kad praeivių stintų populiacija šiaurės Baltijoje yra ant išnykimo ribos. Tai lėmė vandens tarša, netramdomas brakonieriavimas, hidrotechninės statybos.


Šiame straipsnyje: stintos

NAUJAUSI KOMENTARAI

atsibuskit debiliukai

atsibuskit debiliukai portretas
Kazkokia masine saulegrauzu grauziku-stintu megeju pzichoze,si zuvis tinka tik kiaulems serti ,ka senai daro tie kurie semku nespjaudo. Nusproges karosas smirdintis dumblu skanenis ir vertesnis nei kvailiu vertinama stinta,o ka kalbeti apie kitas zuvis -menke -7 lit,stinta 12......

zvejys

zvejys portretas
kalciausi tai megejai nes jie su meskerem viska isgaudo. verslininkai su savo tinklais jau turbut 20 metu nieko nebepagauna

r

r portretas
"Jau nekalbu apie tai, kiek stintų per eketes „iškabina“ Kuršių mariose nutūpę žvejai mėgėjai." Negali patiketi , kad straipsnis sukurptas mokslu daktaro. Negi tiek mokslininkas sulidote i subine "zvejams" (istikro brakonieriams) verslininkams , kad kliedite apie zveju megeju suzvejotus stintu kiekius. Zvejai megejai nesugauna neisgaudo nei 10% kiekio kuri istraukia tinklininkai ir keselininkai kartu sudejus.
VISI KOMENTARAI 12
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • SGD iš Klaipėdos pradedamos gabenti dujovežiais
    SGD iš Klaipėdos pradedamos gabenti dujovežiais

    Iš baigtos statyti Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) paskirstymo stoties pirmą kartą pradedamos gabenti dujos. ...

  • Be šildymo – keturi daugiabučiai
    Be šildymo – keturi daugiabučiai

    Praėjusią savaitę paskelbus šildymo sezoną pradžią, keturi uostamiesčio daugiabučiai taip ir nesušilo. Visi šie namai renovuojami, kai kuriuose jų net neįrengti radiatoriai. Namų administratoriai tikina, kad iki kitos savaitės ...

    4
  • Garantija – tik dėl akių?
    Garantija – tik dėl akių?

    Net sąskaitą faktūrą bei garantinį kvitą išsaugojęs pirkėjas Lietuvoje nėra apsaugotas nuo nemalonumų ir nuostolių. Tuo įsitikino beveik 400 eurų už brokuotą siurblį suplojusi Agnė D. Tik tada, kai moteris kreipėsi į oficialų "T...

  • Klaipėdos universitetas telkia Vakarų regiono lyderius
    Klaipėdos universitetas telkia Vakarų regiono lyderius

    Klaipėdos universitetas spalio 17 d. aukštojo mokslo reformos kontekste kviečia Vakarų Lietuvos savivaldybių merus į susitikimą-diskusiją „Klaipėdos universiteto ir regiono savivaldos bendradarbiavimas: perspektyvos ir lūkesčiai“. ...

    5
  • Miestiečiai nerimauti neturėtų
    Miestiečiai nerimauti neturėtų

    Dienraštis "Klaipėda" tęsia rubriką "Klausk Klaipėdos valdžios drąsiai", kur tradiciškai skelbia miesto mero ir savivaldybės administracijos atsakymus į skaitytojų klausimus. Šįsyk atsako Klaipėdos miesto sav...

    7
  • Bandys suderinti parką ir kapines
    Bandys suderinti parką ir kapines

    Planuojama atnaujinti Skulptūrų parką, – bus bandoma suderinti kapinių rimtį ir miestiečių poilsį. Iš paminklų dalių čia numatoma įrengti memorialą. Išliks ir vaikų žaidimų bei krepšinio aikštelės. ...

    5
  • Miesto taksi – nauji vėjai
    Miesto taksi – nauji vėjai

    Uostamiesčio valdžia ieško būdų, kaip pagerinti taksi paslaugos kokybę. Dabar šioje srityje vyrauja chaosas. Dėl taksistų darbo nuolat sulaukiama nusiskundimų ir iš miestiečių, ir iš atvykėlių. ...

    12
  • Į aikštes vilios atrakcijomis
    Į aikštes vilios atrakcijomis

    Į atnaujintas uostamiesčio viešąsias erdves norima privilioti kuo daugiau lankytojų. Pempininkų ir Debreceno aikščių prieigose kitąmet planuojama pastatyti vaikų žaidimų aikšteles. ...

    9
  • Virtuvės šefei dukros sutepti sumuštiniai – aukso vertės
    Virtuvės šefei dukros sutepti sumuštiniai – aukso vertės

    Klaipėdietė virtuvės šefė Vaida Jonkuvienė įsitikinusi, jog valgymas ir poilsis yra neatsiejami malonumai. "Man pačiai tai kol kas nepavyksta – valgydama retai kada galiu prisėsti ir naudotis visais stalo įrankiais, kuriais priklausy...

    8
  • Klaipėdos senajame turguje kvepėjo troškiniu
    Klaipėdos senajame turguje kvepėjo troškiniu

    Nors šeštadienio rytas buvo niūrus ir lietingas, Klaipėdos senasis turgus buvo pilnutėlis žmonių. ...

    1
Daugiau straipsnių