Baltijiečiai po kelerių metų liks be stintų

Stintų stygių pajuto ne tik Lietuvos žvejai, bet ir kiti Baltijos jūros regionai.

Vandališka žvejyba

Per 50 metų, kai gyvenu Rusnėje ir domiuosi žuvininkyste, esu paskelbęs daugybę mokslinių ir populiarių straipsnių apie „lietuviškąją stintą“. Mokslininkų rekomendacijos nuolat būdavo ignoruojamos.

Ir dabar išryškėja nauji nesutarimai tarp ichtiologų, žuvisaugininkų ir žvejų dėl stintų būklės ir tolesnio jų gaudymo. Dėl stintų verslo nykimo Baltijos jūroje ir Kuršių mariose, lietuvos žvejai yra linkę kaltinti kaimynus.

Nevertinama tai, kad Lietuvos Baltijos jūros priekrantėje, Kuršių mariose ir Nemuno žemupyje pastaraisiais metais vyko neribojama vandališka žvejyba. Jau nekalbu apie tai, kiek stintų per eketes „iškabina“ Kuršių mariose nutūpę žvejai mėgėjai.

Dėl stintų nykimo, skirtingai nei dėl kitų žuvų, kormoranų neapkaltinsi. Tuo laikotarpiu, kai į Lietuvos pajūrį atplaukia neršti stintos ir po ledu skverbiasi į Kuršių marias, kormoranų Lietuvoje nesurasi ir esant didžiausiems norams.

Stintos jau išnyko

Nuo seniausių laikų stintos yra paplitusios Klaipėdos priekrantėje, Kuršių mariose ir Nemuno žemupyje. Kita jų traukos vieta – Latvijos priekrantė, o ypač Rygos įlanka ir Dauguvos upės žiotys. Dar viena vieta – Suomių įlanka, o ypač Rusijos Vyborgo priekrantė, Sankt Peterburgo įlanka ir vandeninga Nevos upė.

Seniau reikšminga stintų telkimosi vieta buvo ir Baltijos jūra prie Gdynės, Vislos žiotys, Aistmarės arba naujai vadinama Kaliningrado įlanka. Nuo XX a. vidurio šiose vietose stintų beveik nebeliko. Jų neršto vietos traukiasi tolyn į šiaurę.

Gali būti, kad po Vislos žiočių ir Aistmarių kitas stintų išnykimo arealas bus Kuršių marios ir Nemuno žemupys. Bet tai tik prielaidos, nes stintų pastarisiais metais smarkiai mažėjo. Jas keičia smulkmė – stintelės.

Norėdami išsaugoti jūrinių praeivių stintų populiaciją Lietuvos pajūryje, turėtume pasimokyti iš to, kas įvyko ir tebevyksta kituose Baltijos jūros regionuose. Pirmiausia, turi būti apribotas stintų gaudymas prieš jų nerštą Baltijos jūros priekrantėje. Antra svarbi sąlyga – būtina pagerinti stintų neršto apsaugą Nemuno ir Minijos žemupiuose. Jei to nebus, Lietuvą gali ištikti ta pati padėtis, kokia yra Suomių įlankos Rusijos vandenyse.

Nevos upės katastrofa

Ne vien tik Lietuvos pakrantėje mažiau sugaunama stintų. Katastrofiškai jų sugavimai krito Suomijos įlankoje ypač Vyborgo rajone ir Nevos žemupyje. Praeivės jūrinės stintos daugelį metų buvo vienos populiariausių šių Rusijos regionų žuvų. Per stintų nerštą balandį ir gegužę Sankt Peterburge būdavo švenčiami slaviški stintų jomarkai.

Rusijai sunkiais karo, revoliucijų metais stintos nuo bado gelbėjo tūkstančius žmonių. Kas atsitiko, kad mažiau nei per du dešimtmečius nuo 1990 iki 2009 metų stintų sugavimai sumažėjo 30 kartų –

nuo 3614 iki 116 tonų. Katastrofiškai sumažėjusių stambių jūrinių praeivių stintų vietą užėmė mažesnės komercinės vertės gėlavandenės stintelės. Analogijos su tuo kas vyksta Kuršių mariose ir Nemuno žemupyje.

Stintų žvejyba Sankt Peterburge jau laikoma ekonomiškai nerentabilia, ja beveik nustota domėtis. Sankt Peterburgo žuvų rinką užplūdo mažiau vertingesnės azijinės stintos. Jos yra paplitusios šiaurės jūrose.

Šie duomenys gauti iš Rusijoje surengtos mokslinės konferencijos apie Nevos stintų populiacijos nykimą. Rusijoje žinomi ichtiologai Leonidas Kuderskis, Anatolijus Popovas teigė, kad praeivių stintų populiacija šiaurės Baltijoje yra ant išnykimo ribos. Tai lėmė vandens tarša, netramdomas brakonieriavimas, hidrotechninės statybos.


Šiame straipsnyje: stintos

NAUJAUSI KOMENTARAI

atsibuskit debiliukai

atsibuskit debiliukai portretas
Kazkokia masine saulegrauzu grauziku-stintu megeju pzichoze,si zuvis tinka tik kiaulems serti ,ka senai daro tie kurie semku nespjaudo. Nusproges karosas smirdintis dumblu skanenis ir vertesnis nei kvailiu vertinama stinta,o ka kalbeti apie kitas zuvis -menke -7 lit,stinta 12......

zvejys

zvejys portretas
kalciausi tai megejai nes jie su meskerem viska isgaudo. verslininkai su savo tinklais jau turbut 20 metu nieko nebepagauna

r

r portretas
"Jau nekalbu apie tai, kiek stintų per eketes „iškabina“ Kuršių mariose nutūpę žvejai mėgėjai." Negali patiketi , kad straipsnis sukurptas mokslu daktaro. Negi tiek mokslininkas sulidote i subine "zvejams" (istikro brakonieriams) verslininkams , kad kliedite apie zveju megeju suzvejotus stintu kiekius. Zvejai megejai nesugauna neisgaudo nei 10% kiekio kuri istraukia tinklininkai ir keselininkai kartu sudejus.
VISI KOMENTARAI 12
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Tėvai nori atgauti pinigus
    Tėvai nori atgauti pinigus

    Šiuo metu mokestis už mokslą Klaipėdos Vydūno gimnazijos pradinukams siekia beveik 38 eurus mėnesiui. Dalis tėvų norėtų susigrąžinti įmokas už tą laiką, kai mokytojams streikuojant pamokos nevyko. Šis klausimas tėvų prašym...

    8
  • Iš apleistų pastatų veja su pagaliais
    Iš apleistų pastatų veja su pagaliais

    Uostamiestyje kasmet nugriaunama dešimtys pastatų vaiduoklių. Niekam nepriklausantys, apgriuvę statiniai tapo tikru galvos skausmu valdininkams – savavališkai avarinės būklės objektus užėmę miestiečiai ne visada juos apleidžia ge...

    4
  • Orai: pajūryje laukiama sniego
    Orai: pajūryje laukiama sniego

    Savaitgalį į uostamiestį turėtų atkeliauti žiemiškų orų banga, pūs stiprokas vėjas, kiek pašals, laukiama ir gausesnio sniego. ...

  • Ligoninei – ypatingos draugystės dovanos
    Ligoninei – ypatingos draugystės dovanos

    Klaipėdos jūrininkų ligoninė ir Lietuvos dailininkų Klaipėdos skyrius tęsia jau trečią dešimtmetį puoselėjamą bendrystės tradiciją. Šiemet menininkai dalį savo kūrybos vėl nutarė įkurdinti ligoninėje. Jos kolekciją papildė 2...

  • Klaipėdiečiai – prieš Migracijos paktą
    Klaipėdiečiai – prieš Migracijos paktą

    Klaipėdos visuomenininkai parengė raštą šalies Prezidentei, ragindami ją nepasirašyti Jungtinių Tautų inicijuoto vadinamojo Migracijos pakto, kuriam jau pritarė Seimas. Šio pareiškimo iniciatoriai tame įžvelgia reali...

    23
  • Santykiuose su uostu – miesto pralaimėjimas
    Santykiuose su uostu – miesto pralaimėjimas

    Klaipėdoje prieš kitų metų pradžios rinkimų maratoną formuojasi situacija, kai atrodytų, buvęs stiprus meras staiga susilpnėjęs suka į marginalinę pusę. ...

    21
  • Po tragiško incidento uoste, kai žuvo du vyrai, fiksuota ir aplinkos tarša
    Po tragiško incidento uoste, kai žuvo du vyrai, fiksuota ir aplinkos tarša

    Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (AAD) praneša, kad ketvirtadienio rytą Valstybiniame Klaipėdos jūrų uoste ties koncerno „Vakarų laivų gamykla“ krantine įvykus tragiškam incidentui, kurio metu žuvo du...

    4
  • Ateityje – sankryžos Klaipėdoje rekonstrukcija
    Ateityje – sankryžos Klaipėdoje rekonstrukcija

    Klaipėdos miesto savivaldybėje ketvirtadienį vyko pasitarimas dėl P.Lideikio, Herkaus Manto g., Liepojos pl. ir Šiaurės pr. sankryžos rekonstrukcijos. Susitikime analizuoti pasiūlymai, kaip pertvarkyti vieną pagrindinių miesto arterijų, mat, v...

    5
  • Uosto direkcija – sėkmingai dirbanti įmonė
    Uosto direkcija – sėkmingai dirbanti įmonė

    Lietuvos pramonininkų konfederacija baigiantis metams įvertina ir pagerbia sėkmingai dirbusias šalies įmones. Tarp sėkmingai dirbančių įmonių – ir VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. ...

    3
  • Benamis prisiglaudė uostamiesčio kapinėse
    Benamis prisiglaudė uostamiesčio kapinėse

    Vitės kapinių teritorija tapo tikrais namais benamiui. Vasarą gyvenęs po alyvomis, žiemą jis įsikūrė po kitais krūmais, kur įsirengė tikrą šiukšlyną. ...

    11
Daugiau straipsnių