Bėgti uostamiesčio gatvėmis buria alaus maratonas

Šeštadienį uostamiesčio alaus mėgėjai netradiciškai paminės lietuvišką alaus šventę – Alutinį.

Pirmą kartą Klaipėdoje ir ketvirtą kartą Lietuvoje organizuojamo Alutinio maratono dalyviai sieks įrodyti, kad alaus mėgėjai „sportuoja“ ne tik su alaus bokalu prie televizoriaus, ir kad vadinamas „alaus pilvukas“ yra ne jų, o persivalgėlių atributas.

Maratono esmė paprasta – nuo starto visi dalyviai, vadovaudamiesi žemėlapiu, turės aplankyti 8–10 kontrolinių punktų mieste ir finišuoti. Kontroliniai punktai įsteigti kavinėse ir baruose, prekiaujančiuose pilstomu alumi. Kontroliniuose taškuose alaus gerti nebus būtina, bet ir nedraudžiama. Aplankyti visus taškus bus leidžiama tik pėsčiomis arba naudojantis visuomeniniu transportu.

Šiemet alaus maratonas vyks keliuose šalies miestuose vienu metu. Startas ir finišas Klaipėdoje – „Žvejų bare” (Kurpių g. 8). Bėgimas – Klaipėdos centro ir senamiesčio šaligatviais bei skverais. Pagrindinis prizas – bačka alaus, kitos vertingos dovanos. Laimėtojų penketukas taip pat turės teisę dalyvauti finaliniame bėgime Vilniuje, kur bus galima laimėti šaldytuvą.

Šventė Klaipėdoje prasidės rugsėjo 3 d. 15 val. – registracija, marškinėlių bei ženkliukų dalybomis. Po maratono instruktažo bėgikai bus supažindinti su trasa ir taisyklėmis, kartu pasimankštins ir nusifotografuos prieš startą. 15.30 val. – Alutinio maratono startas – dalyviai kas dvi minutes mažomis grupelėmis bus išleidžiami į trasą. Alutinio maratono paskutinių dalyvių finišas planuojamas 17 val., o 17.30 val. – nugalėtojų apdovanojimas.

Norintieji dalyvauti Alutinio maratone Klaipėdoje jau dabar kviečiami registruotis „Žvejų bare“. Dalyvių amžius – nuo 18 metų. Startinis dalyvio mokestis – 15 litų.

Alutinio šventė

Mūsų protėviai šiuo metu gamindavo pirmąjį alų iš miežių derliaus, todėl ši diena vadinama Alutinio švente. Alumi buvo vaišinami kaimynai ir giminės.

Be to, jis buvo aukojamas ir dievams – juo aplaistomi (tarsi pašventinami) pirkios langai, durys. Alus buvo daromas ypatingas, vadinamas „trejų devynerių“. Buvo imamos 9 saujos javų ir kiekviena sauja dar padalijama į tris dalis.

Tuomet viskas atskirai iškuliama ir sumaišoma su miežiais. Kiekvienas šventės svečias buvo vaišinamas 9 kaušeliais tokio alaus. Senovėje alus buvo geriamas iš gyvulių ragų, ant kurių buvo išskutinėti elniai, paukščiai, žalčiai.

Alus laikytas stebuklingu gėrimu, sugebančiu prakalbinti ir tylenius. Ši alaus šventė būdavo švenčiama rugsėjo pabaigoje, būtent tada, kai nuimamas derlius, oras pradeda šalti.

Sakoma, kad nuo šios dienos jau nebegalima maudytis ežeruose ar upėse, gaudyti vėžių. Jau reikia padėti vasarines šiaudines skrybėles į šalį, susirasti žieminį galvos apdangalą.

Į Lietuvą atėjus krikščionybei, ši diena sutapatinta su Šv.Mato varduvėmis. Šv.Matas buvo apaštalas ir evangelistas, rašęs Naująjį testamentą.