Bjaurojami fasadai stumia į bankrotą

Už subjaurotus pastatų fasadus baudžiami namų savininkai ar administratoriai nusiteikę kęsti išpuolius ir toliau apmokėti vandalų padarytus nuostolius.

Už subjaurotus pastatų fasadus baudžiami namų savininkai ar administratoriai nusiteikę kantriai kęsti išpuolius ir toliau apmokėti vandalų padarytus nuostolius. Išterliotų sienų restauracija verslininkų kol kas nesudomino, taip pat ir draudikai neskuba drausti pastatų fasadų nuo teplionių.

Skaičiuoja terliones

Pastatų su vandalų suniokotais fasadais Klaipėdoje kol kas užfiksuota apie 80, tačiau tai dar ne visa statistika. Uostamiesčio savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojai pradėjo tikrinti šiaurinę miesto dalį, dabar artėja link pietinių gyvenamųjų rajonų.

"Mes subjaurotus fasadus skaičiuojame nuo šių metų gegužės. Per tą laiką jau surašyta 50 administracinės teisės pažeidimų protokolų už statinių priežiūros taisyklių pažeidimą. Bauda už tai siekia iki 2 tūkst. litų, bet pirmą kartą mes tik įspėjame", – tikino Klaipėdos savivaldybės Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjas Vilius Valys.

Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojų teigimu, savininkams ar namų administratoriams skiriamas protingas terminas fasadams susitvarkyti, Esą jei numatytas restauracijos planas, atidedamas reikalavimas sutvarkyti. Teigiama, kad kol kas drastiškai nieko nebaudžia.

Tvarkosi savo jėgomis

Daugiabučių namų bendrijos "Naglis" pirmininkė Stanislava Pujauskienė sakė, jog jos namo fasadas Kauno gatvėje ne taip seniai buvo nuniokotas sienų terliotojų.
"Mes viską nusivalėme patys. Mūsų kiemsargis su dar vienu pagalbininku viską nutrynė, šiandien žiūriu – vėl kažkas užtepliota. Apsidrausti nebandėme, patys susitvarkome", – teigė S.Pujauskienė.

Daugiabučių namų bendrijos "Disvitis" pirmininkė Irena Kekienė, kuri administruoja du namus Laukininkų gatvėje, pasakojo, kad pernai nusivalė išteptus fasadus, šiemet vėl pripaišyta.
"Perdažymas mums kainavo apie 800 litų. Vandalizmas kartojasi, tačiau galimybės apsidrausti nuo tokių dalykų bendrijoje nesvarstėme", – teigė I.Kekienė.

Kol kas paslaugų restauruoti namų fasadus nesiūlo ir verslininkai. Esą neapsimoka, sumos – nedidelės, o vargo – daug.

Stumia į bankrotą

Vieni pirmųjų fasado darkytoją pričiupo Žvejų rūmų darbuotojai. Tada kreiptasi į policiją, suskaičiuota sąmata – 1 kv. m plytų mūro sienos valymas ir uždažymas be padengimo vašku kainavo nuo 111 iki 144 litų. Kadangi teršėjas buvo pričiuptas, jis nupirko dažus, tačiau suniokotą sieną susitvarkė patys Žvejų rūmų darbuotojai, nes taip buvo pigiau.

Įstaigos vadovas Alvydas Lenkauskas sakė, kad fasado apdrausti vis tiek neketina, nors tokių incidentų gali pasikartoti ir nuostolius gali tekti padengti patiems.

"Mes esame biudžetinė įstaiga ir ypač kruopščiai skaičiuojame išlaidas. Jei apdraustume nuo vandalų pastato fasadą, mus ištiktų bankrotas. Buvo atvejis, kai mums nuo nelaimingų atsitikimų siūlė apdrausti visus Žvejų rūmuose apsilankančius renginių lankytojus, bet mums tai – kosminės sumos", – neslėpė Žvejų rūmų vadovas.

Apskaičiuota, kad vieno kvadratinio metro tinkuotos sienos nuvalymas ir nudažymas kainuotų 53 litus. Tačiau teigiama, kad dažnu atveju ant sienos lieka dėmė, nes pritaikyti net tuos pačius dažus neįmanoma. Todėl tenka perdažyti visą sieną ir išlaidos išauga dešimteriopai.

Draudikai intereso nerodo

Draudimo bendrovės verslo rizikos vadovas Arūnas Raziūnas tikino, kad apsidrausti atskirai tik dėl grafičių padarytos žalos pastatų fasadams kompanija nesiūlo, esą toks "produktas" būtų nepatrauklus klientui dėl ribotos rizikos ir kainos.

"Atskirai fasadai nedraudžiami, tai – sudėtinė pastato dalis. Gyventojai net nepageidavo drausti turtą dalimis. Tačiau daugiabučių draudimas Lietuvoje iš viso mažai išvystytas. Estijoje daugiabučių draudimas įsibėgėjo, pas mus tos kultūros dar nėra", – teigė ir kitos draudimo bendrovės atstovė Lina Jakučionienė.

"Jei pastatai ar pastatas draudžiami rizikų paketu, tokia draudimo apsauga paprastai aprėpia ir nuostolius dėl piktavalių asmenų sugadinimų grafičiais, tačiau toks įvykis turi atsitikti tik dėl neteisėtų piktavališkų veiksmų, padarytų trečiųjų asmenų, piešinys neturi būti atsiradęs prieš draudimo sutarties sudarymą", – pridūrė A.Raziūnas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

RM

RM portretas
Turbūt skriagoms kameros yra per brangios?

Nesuprantu

Nesuprantu portretas
Taigi savivaldybė privalo užtikrinti tvarką mieste. Ir apsaugoti namų savininkus nuo tepliotojų, o ne bausti nieko dėtus savininkus. Tai ką, jau pradedama bausti nusikaltimų aukos, o nusikaltėliai negaudomi. Tegul savivaldybės ponai ir saugo namus nuo tepliotojų.O jei nesugeba apsaugoti turėtų padengti savininkų patirtus nuostolius, ir iš savo atlyginimų.

ar ilgai taip

ar ilgai taip portretas
Liberalai iš pradžių per jaunimo koordinatorių prireklamavo grafičius, surengė nevieną grafitį konkursą, o paskui apmokestino miestiečius. Neblogas biznis...
VISI KOMENTARAI 4
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Klaipėdos valdžia ieško, kas suprojektuotų sakurų parką
    Klaipėdos valdžia ieško, kas suprojektuotų sakurų parką

    Klaipėda tikisi pasipuošti sakurų parku – ieškoma, kas parengtų parko projektą. ...

  • Vaikui užtrenktos durys į mokyklą?
    Vaikui užtrenktos durys į mokyklą?

    Artinantis naujiems mokslo metams – sąmyšis. Klaipėdietė Virginija tikino nebežinanti, ko griebtis, kad jos vaikas būtų priimtas į uostamiesčio gimnaziją. Arčiausiai namų esančioje įstaigoje vietų jau seniai nėra, o kitos mokyklos e...

    2
  • Parke – Berbomų kapai
    Parke – Berbomų kapai

    Buvusios miesto kapinės, prieš kelis dešimtmečius paverstos Skulptūrų parku, dar slepia nemažai paslapčių. Vieną jų atskleidė klaipėdietis, ilgus metus laikęs atmintyje garbingo Klaipėdos krašto vyro – Ernsto Vilhelmo Be...

  • Po Klaipėdą migravo briedis
    Po Klaipėdą migravo briedis

    Po uostamiestį sekmadienio rytą klaidžiojo briedis. Laukinis gyvūnas buvo pastebėtas keliose vietose šiaurinėje miesto dalyje.  ...

  • Naujai suskambėjusios dainos išjudino ir jaunimą, ir senjorus
    Naujai suskambėjusios dainos išjudino ir jaunimą, ir senjorus

    Klaipėdiečiai ir uostamiesčio svečiai šėlo pagal naujai suskambusią lietuvių liaudies muziką. Dalis senųjų lietuviškų dainų virto visiškai neatpažįstamomis ir galėjo varžytis su šiuolaikiniais hitais. ...

    3
  • Uostamiestyje neįsijungė dalis gatvės žibintų
    Uostamiestyje neįsijungė dalis gatvės žibintų

    Klaipėdoje, Liepojos gatvėje, šeštadienio vakarą neveikė dalis gatvės apšvietimo žibintų. Buvo užtemęs ruožas ties gyvenamuoju „Dragūnų“ kvartalu, važiuojant iš šiaurinės miesto dalies į pietus. ...

    1
  • Danijos vėjo jėgainės gali atsirasti ir prie Lietuvos krantų
    Danijos vėjo jėgainės gali atsirasti ir prie Lietuvos krantų

    Kitąmet šimto penkiasdešimt metų jubiliejų minėsiantis Danijos Esbjergo uostas yra vienas didžiausių vėjo jėgainių uostų Europoje. Užkariavę Šiaurės jūros rinką danai gręžiasi ir į Baltijos jūrą. ...

    8
  • Kitais metais Nidoje bus tvarkomas Urbo kalnas
    Kitais metais Nidoje bus tvarkomas Urbo kalnas

    Vienu iš Nidos simbolių laikomas Urbo kalnas su švyturiu jau kitąmet bus pradėtas tvarkyti, rašo dienraštis „Lietuvos žinios“. ...

  • 70 metų sulaukęs Šventosios švyturys įsileido smalsuolius
    70 metų sulaukęs Šventosios švyturys įsileido smalsuolius

    Šeštadienį, Pasaulinę švyturių dieną, paminėtas Šventosios švyturio 70 metų jubiliejus. Šia proga jis atvėrė duris lankytojams. Norinčių pasigrožėti panorama iš viršaus netrūko, tad teko lauk...

  • Slaugytojas Norvegijoje: čia dirbu, o ne ariu
    Slaugytojas Norvegijoje: čia dirbu, o ne ariu

    Šiame darbe maža romantikos. Be to, jis reikalauja ir didelio atsidavimo, ir profesionalumo. Tačiau tik padirbėjęs Norvegijoje ergoterapeutas Mantas Gilys patyrė, kaip išties turėtų būti vertinami – įskaitant ir materialinę i&scar...

    18
Daugiau straipsnių