Buriavimo ateitis – uosto pažaduose

Kol kas geriausia – Drevernoje

Klaipėdos regione vaikus sportinio buriavimo moko vienintelė Klaipėdos krašto buriavimo mokykla „Žiemys“. Jos dalininkai yra Klaipėdos miesto ir rajono savivaldybės ir Klaipėdos jūrinio buriavimo klubas

Po koncesininko atsiradimo Drevernos uostelyje sparčiai plečiantis jo pramoginei infrastruktūrai, pablogėjo čia buriuojančių vaikų sąlygos. Mokyklai liko 30 kv. metrų elingo dalis ir 4 švartavimosi vietos.

Buriavimo mokyklos „Žiemys“ direktorė Agnė Dalangauskienė teigė, kad to yra per mažai. Netelpa buriavimo įranga, vaikams nėra tinkamų sąlygų persirengti.

Netgi ieškota vietų kur kitur arčiau Klaipėdos galėtų persikelti buriavimo mokykla. A.Dalangauskienė patvirtino, kad išanalizavo visas įmanomas vietas buriavimo bazei prie Klaipėdos, nuspręsta, kad geriausia vieta vis tiek yra Drevernoje.

Klaipėdos miesto savivaldybė nusprendė šiek tiek padėti buriavimo mokyklai – nupirkti ir Drevernoje pastatyti du konteinerius, kuriais galėtų naudotis mokykla.

Smiltynės jachtklubas netinka

Klaipėdos krašto buriavimo mokyklos „Žiemys“ situacija svarstyta ir Jūrinės kultūros koordinacinės tarybos posėdyje, kurios nariu yra ir šių eilučių autorius.

Ši taryba dar 2016 m. lapkritį bandė „atkurti buriavimo mokyklą“ Smiltynės jachtklube. Apie tai rašyta „Jūroje“ 2016 m. lapkričio 14 d. straipsnyje „Į buriavimo mokyklą – per „galvas“.

Idėja prieš uosto kapitono valią buriuoti Smiltynėje žlugo.

„Smiltynės jachtklubas mums siūlė nemokamai bazę. Bet prie jo yra per mažai vietos mokyti vaikus buriuoti. Vaikų buriavimui reikia plačios akvatorijos“, - dėstė A.Dalangauskienė.

Tą patvirtina ir šios mokyklos internetinės svetainės įrašai, kur buriuotojai laisvai jaučiasi ant bangelių Kuršių mariose ties Dreverna.

A.Dalangauskienė teigė, kad Smiltynės jachtklube mokyti vaikus buriuoti būtų ir nesaugu.

„Kiek žinau „Suominis“ anksčiau mokė vaikus buriuoti „Smiltynės jachtklube“, bet jiems tai daryti uždraudė uosto kapitonas. Vieta mokytis buriuoti ten yra per siaura“, - svarstė A.Dalangauskienė.

„Nėra ir negali būti jokių draudimų. Jiems ką nors uždrausti yra geriau nei daryti. Tai yra bendras tautinis bruožas“, - svarstė jūrinės kultūros koordinacinės tarybos narys Algirdas Aušra, kuris ir „stūmė“ buriavimo atgaivinimo idėją Smiltynėje.

Viltys į naują uostelį

„Uosto laivybos taisyklėse numatyta, kad nesuderinus su uosto kapitonu draudžiama – organizuoti laivų regatas, kitus sportinius ar pramoginius renginius. Manau, kad buriavimas bet kokiu atveju yra viena iš sporto šakų. Vaikų mokymas buriuoti uosto akvatorijoje kelia pavojų saugiai laivybai ir jų pačių saugumui. Todėl mokytis buriuoti uosto akvatorijoje neleidžiame“, - komentavo uosto kapitonas Adomas Alekna.

Jo nuomone, saugi vieta buriuoti vaikams būtų Kuršių mariose už Kiaulės Nugaros.

Panašiai mano ir Klaipėdos krašto buriavimo mokyklos „Žiemys“ vadovė A.Dalangauskienė.

Anot jos, savivaldybėje guli Uosto direkcijos įsipareigojimas iki 2020 metų pastatyti pramoginį uostelį už Kiaulės Nugaros. Jame pažadėta vieta ir buriavimo mokyklai.

„Dabar galime priimti buriuoti iki 40 vaikų. Pastačius už Kiaulės Nugaros pramoginį uostelį buriuojančių vaikų skaičius smarkiai išsiplėstų. Visus kam rūpi jūrinė kultūra, prašyčiau skatinti ir raginti Uosto direkciją kuo greičiau statyti pramoginių laivų uostelį“, - svarstė A.Dalangauskienė.

Kokia yra situacija dėl pramoginių laivų uostelio statybos Jūrinės kultūros koordinacinė taryba taip ir nesužinojo, nes ne pirmą kartą svarstant klausimą, kuris yra susijęs su uostu, neprašo posėdyje dalyvauti Uosto direkcijos atstovo.

Paaiškės jau greitai

Uosto direkcija yra pažadėjusi vietoje užterštam gruntui sandėliuoti iš Klaipėdos savivaldybės gautos senosios valčių prieplaukos prie Smeltės pusiasalio pastatyti naują prie Kuršių marių ties III vandenviete.