Klaipėdietę užvaikė dėl pažymos, įrodančios, kad ji yra gyva

Dėl pažymos, kad yra gyva, klaipėdietę vaikė penkių įstaigų valdininkai, kol paaiškėjo, kad pensininkei tokį dokumentą privalo išduoti „Sodra“, nors jos darbuotojai du kartus moteriai atsisakė pagelbėti.

Dėl pažymos, kad yra gyva, klaipėdietę vaikė penkių įstaigų valdininkai, kol paaiškėjo, kad pensininkei tokį dokumentą privalo išduoti „Sodra“, nors jos darbuotojai du kartus moteriai atsisakė pagelbėti.

Nuvarė nuo kojų

Klaipėdietė Laima Boehler, gaunanti Vokietijos pensiją, susidūrė su neįtikėtina problema – teko praeiti kryžiaus kelius norint gauti pažymą, kad ji yra gyva.

Penkių įstaigų valdininkų siuntinėta moteris net buvo praradusi viltį gauti tokį dokumentą Lietuvoje ir susiruošė dėl jo vykti į Vokietiją.

„Turiu tik savaitę, per kurią privalau susitvarkyti dokumentus, kitaip Vokietija nutrauks pensijos mokėjimą“, – būgštavo moteris.

Kurį laiką Vokietijoje dirbusi L.Boehler gauna šios šalies mokamą pensiją. Taip pat jai priklauso Šveicarijos ir Vokietijos mokamos našlės rentos, nes jos miręs vyras kurį laiką buvo dirbęs Šveicarijoje ir Vokietijoje.

„Tai nėra milžiniški pinigai, tačiau man, gaunančiai vos 680 litų lietuvišką pensiją, kitų šalių mokama renta yra pagrindinis pragyvenimo šaltinis“, – pasakojo moteris.
Savivaldybėje nepagelbėjo

Klaipėdietė pastaruoju metu gyvena Lietuvoje, todėl sulaukė trimis užsienio kalbomis parašyto rašto, kuriuo prašoma savivaldos institucijos patvirtinti, kad mūsų šalies pilietiė vis dar yra gyva.

„Raštas buvo parašytas vokiečių, anglų ir prancūzų kalbomis. Užsienio šalyse stengiamasi apsisaugoti nuo sukčiavimo. Labai dažnai giminės nepraneša, kad šeimos narys yra miręs, ir pasisavina jo pensiją ar kitą išmoką. Todėl buvo nuspręsta tai sukontroliuoti. Atsiradus tokiai tvarkai, niekas nesistebi, jei paprašoma pažymos, kad žmogus vis dar yra gyvas. Tiesa, tokio rašto prašoma tik kartą per metus“, – tikino klaipėdietė.

Nešina iš Vokietijos gautu raštu moteris užėjo į savivaldybę ir paaiškino, kokios pažymos jai reikia.

„Vokietijoje šią pažymą aš gaudavau merijoje ar savivaldybėje. Tačiau Klaipėdoje viename iš savivaldybės kabinetų sėdėjusi dama pareiškė, jog pirma turiu išsiversti šiuos dokumentus į lietuvių kalbą, tada patvirtini vertimą notarų biure ir tik tuomet prašyti pažymos“, – apie savo vargų pradžią  pasakojo pensininkė.

Klaipėdietė apskaičiavo, kad šis valdininkės paliepimas jai kainuos nemažus pinigus.

„Man pikta dėl to. Analogiška situacija būdavo Vokietijoje, kai gaudavau iš Šveicarijos raštą, kuriame buvo prašoma tokios pat pažymos. Ten valdininkai moka bent vieną užsienio kalbą. Versti dokumento nereikėdavo, o už antspaudą, kad esu gyva, niekas pinigų nėra prašęs “, – pasakojo moteris.

Mynė įstaigų slenksčius

Pensininkė susirūpino – gal uostamiesčio valdininkai dar niekada nėra ruošę panašaus rašto, ir pradėjo kryžiaus kelius, bandydama pažymą gauti kitose institucijose.

„Savivaldybėje negavusi pažymos, nuėjau į Gyvenamosios vietos deklaravimo skyrių. Čia išgirdau, kad darbuotojai net nėra girdėję apie tokią pažymą“, – pasakojo pensininkė.

L.Boehler nužingsniavo ir į Civilinės metrikacijos ir registracijos skyrių.

„Jei čia registruojami mirusieji, išduodami gimimo liudijimai, maniau, gal čia išduos ir pažymą, kad vis dar esu gyva“, – svarstė moteris.

Tačiau čia moteris išgirdo, kad darbuotojai tokių pažymų neišduoda.

Tada pensininkė kreipėsi į Klaipėdos apskrities policijos komisariato Migracijos skyrių.

„Ir čia apie tokias pažymas niekas nebuvo girdėjęs. Darbuotoja, pakraipiusi galvą, patikino, kad tokiu klausimu turiu kreiptis į ministeriją", – prisiminė klaipėdietė.

Gyvybės įrodymų – į ligoninę?

Vartydama iš Vokietijos gautą laišką, L.Boehler pastebėjo, jog jame pažymėta, kad vokiečiams tiktų vietos savivaldos institucijos išduota pažyma ar net ligoninės raštas, kad žmogus yra gyvas.

„Rašte rašoma, jog galiu atsiųsti banko arba draudimo kompanijos išduotą raštą. Net Raudonojo Kryžiaus draugijos išduotas raštas vokiečius įtikintų, kad esu gyva“, – stebėjosi moteris.
Klaipėdietei pavyko sužinoti, jog už pinigus ji tokią pažymą gali gauti notariate.

„Tačiau notarų paslaugos gi yra labai brangios. Kodėl tokio rašto neišduoda valstybinė institucija? Lietuvoje šimtai tūkstančių emigrantų, nejau jiems nereikia tokių pažymų, gaunant pensijas iš užsienio?“ – stebėjosi moteris.

Notarų liudijimas už pinigus

Klaipėdos 7-ojo notarų biuro notarė Virgilija Joana Martinauskienė aiškino, kad pažyma apie tai, kad žmogus yra gyvas, jai ne naujiena.

„Tokia procedūra buvo ir yra. Gavęs dokumentą iš Vokietijos, iš tiesų žmogus turėtų jį išversti į valstybinę kalbą. Kaip ir su lietuvišku raštu Vokietijoje lietuvis nieko nepeštų. Tuomet notaras liudija, kad ponas ar ponia nurodytą valandą atvyko į notaro biurą“, – apie subtilybes pasakojo V.J.Martinauskienė.

Notarė pastebėjo, kad gal tas žmogus išėjęs už kampo numirs, bet tą minutę, kai buvo liudijama, jis buvo gyvas.

„Notaro liudijimas Užsienio reikalų ministerijoje patvirtinamas apostile. Kitaip šis dokumentas užsienyje negalios“, – aiškino notarė.

Tokia pažyma notariatuose žmogui turėtų kainuoti nuo 20 iki 50 litų.

„Per mėnesį tokių pažymų ateina du trys žmonės. Užeina Latvijoje pensiją gaunantys ar tie, kuriems Vokietija rentas moka“, – tikino notarė.

V.J.Martinauskienė prisiminė, kad Vokietijos pensijų mokėjimo fondas kartą plušėjo, ieškodami Klaipėdoje notarų, kurie padėtų surasti vieno mirusio pensininko artimuosius.

„Žmogus turėjo paveldėjęs nuosavybę, ilgą laiką jam buvo mokama pensija. Tačiau jam mirus, vokiška pensija buvo mokama į jo banko sąskaitą. Vienas įpėdinis gyveno Australijoje, kitas – Jungtinėse Amerikos Valstijose“, – pasakojo notarė.

Atradimai „Sodroje“

Tačiau žinodama, kad kitose ES šalyse tokia pažyma išduodama veltui valstybinės institucijos, L.Boehler  neatlyžo ir tęsė paieškas. Ji kreipėsi į „Sodrą“. Tačiau vieno iš skyrių darbuotoja pareiškė, kad ši tarnyba nėra įpareigota išduoti tokias pažymas.

„Mažiausiai dešimt dienų aš ieškau, kas man išrašys dokumentą, liudijantį, kad vis dar esu gyva, o dabar jau rizikuoju netekti pensijos“, – skundėsi klaipėdietė.

Dienraščiui „Klaipėda“ pradėjus domėtis, kodėl „Sodra“ neišduoda tokios pažymos užsienio pensiją gaunančiam lietuviui, „Sodros“ Klaipėdos skyriaus vadovas Valdemaras Anužis iš pradžių abejojo, ar jo vadovaujama įstaiga tokius dokumentus išrašo.

Tačiau pasidomėjęs V.Anužis atsiprašė už tai, kad klaipėdietė buvo išlydėta pro duris iš „Sodros“ taip ir negavusi pažymos.

„Taip, iš tiesų mes tokias pažymas išduodame. Informacija jau išsiuntinėta visiems skyriams ir padaliniams. Aš asmeniškai nebuvau susidūręs su tokia situacija, kad kas prašytų pažymos iš mūsų skyriaus“, – tikino V.Anužis.

Jis tvirtino, kad tokios pažymos atėjusiam žmogui pakanka turėti asmens dokumentą.

„Mes patys dokumentus išsiunčiame į Užsienio išmokų tarnybą, žmogui nebereikia niekur vaikščioti“, – tvirtino „Sodros“ Klaipėdos skyriaus vadovas.

Tačiau jo geranoriškumas ir žinios eiliniams "Sodros" darbuotojams buvo nė motais. Antrą kartą „Sodros“ Klaipėdos skyriuje apsilankiusi klaipėdietė susidūrė su darbuotojos pasipiktinimu, jog prašo nematyto ir negirdėto dokumento.

„Aš jau buvau patikinta, kad tikrai „Sodra“ išduoda tokias pažymas. Tačiau mane aptarnavusi darbuotoja nesavu balsu šaukė, kad jokio antspaudo ji nedės ir pažymos nerašys. Tik po skambučio į redakciją ir patvirtinimo, jog, Klaipėdos skyriaus vadovo patikinimu, aš stoviu prie reikiamo langelio, moteriškė ėmė ieškoti informacijos. Po didelių vargų „Sodroje“ dokumentus man sutvarkė. O kiek žmonių taip buvo nuvyti negavę pagalbos“, – piktinosi pensininkė.

Komentaras
Martynas Žilionis
„Sodros“ Komunikacijos ir tarptautinių ryšių skyriaus vyr. specialistas

Kiekviena valstybė turi savo tvarką, kaip gyventojui, iš jos gaunančiam kokią nors išmoką, reikia įrodyti, kad jis yra gyvas. Vokietija irgi turi specialią formą. Su ja ir galiojančiu asmens dokumentu gyventojas turėtų ateiti į artimiausią „Sodros“ teritorinį skyrių. Šie neturi kompetencijos atstovauti „Sodrai“ santykiuose su užsienio šalių institucijomis. Dėl to gyventojo dokumentus jie turi persiųsti „Sodros“ Užsienio išmokų tarnybai. Ši tarnyba, priklausomai nuo to, koks gyventojo prašymas, patvirtintą formą grąžina pačiam gyventojui arba persiunčia kompetentingai Vokietijos institucijai. Daugiausiai tai gali trukti dešimt darbo dienų, tačiau paprastai tiek niekada neužtrunka. Kaip minėjau, kiekviena valstybė turi skirtingą tvarką. Kai kur pakanka notaro patvirtintos dokumento kopijos, kitur – pažymos iš gyventojų registro ar savivaldybės.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Oho

Oho portretas
Gaunu pensija 7 m. Lietuvoje esu lietuve , pries du men. Sugalvojo ir ir iskele mano pensija is Kauno pensiju skyriaus i Vilniaus uzsienio reikalu ministerija , nieko nepranese , pasirodo jokio prasymo nereikia jokiu parasu , pensininkas nezmogus kazkas padare klaida o tau vargo

pensininke

pensininke portretas
Deja,lietuviams,gyvenantiems uzsienyje irgi reikia metuose karta atsiusti pazyma,jog esi gyvas,kad Lietuvos uzsienio ismoku tarnyba toliau moketu pensija. Irgi nelengva,nes Lietuvai reikia dokumento lietuviu kalba.Vaziuoju i ambasada,notaras tvirtina dokumenta ir visa tai man kainuoja puse LT menesines pensijos dydzio suma.Grazu,ar ne?

audra bernatavicius

audra bernatavicius portretas
uzjauciu jumi pone.as taip pat gaunu pensija is vokietijos,bet jokiu problem neturiu.gaunu is voketijos blanka I kuria reikia tik irasyti adresa,jeigu pasikeites,parodyti pasa,ar tas pats zmogus,visa tai daro banke.ir notorizuoja,parasu ir anspaudu.jokiomokescio bankas neima.
VISI KOMENTARAI 21
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių