Bylinėtis su bankais gali pradėti ir daugiau žmonių (papildyta)

Netrukus Klaipėdos teisme bus pradėta nagrinėti precendento neturinti byla, kurioje verslininkas sieks įrodyti, jog paskolos jis nebeišgali grąžinti dėl finansų krizės.

Ekspertai įsitikinę, kad panašių bylų gali būti ir daugiau.

Vis daugiau paskolas pasiėmusių žmonių atsiduria ties bankroto riba. Jie nebeišgali mokėti kreditų įmokų, todėl kredito įstaigos imasi sutartyje numatytų veiksmų - kredito sutartį nutraukia, o įkeistą turtą areštuoja.

Tokioje situacijoje atsidūrė ir vienas klaipėdietis, kuris prieš keletą metų iš banko pasiskolino per 2 mln. litų ir įsigijo žemės sklypą netoli Klaipėdos. Pakeitęs šio sklypo paskirtį iš žemės ūkio į gyvenamąją, jis planavo jį išskaidyti ir parduoti.

Tačiau paskolą išdavęs bankas, žadėjęs suteikti papildomą kreditą komunikacijoms įvesti, prasidėjus finansų krizei, atsisakė toliau finansuoti šį projektą. Pritrūkęs pinigų verslininkas nebegalėjo užbaigti darbų, o kritus nekilnojamojo turto kainoms, jis šio žemės sklypo nebepajėgė parduoti. Krizei vis gilėjant, ėmė sparčiai augti paskolos palūkanos, todėl jis nebeišgalėjo jų sumokėti. Klientui nevykdant visų sutartyje numatytų įsipareigojimų, paskolą išdavęs bankas nutraukė su juo sutartį.

Tad neseniai Klaipėdos teismus pasiekė šio verslininko ieškinys, kuriame jis prašo teismo pripažinti paskolą išdavusio banko sutarties nutraukimą neteisėtu bei reikalauja įpareigoti banką pakeisti tam tikrus sutartyje numatytus punktus.

Vaidas Vyšniauskas, nepriklausomas finansų ekspertas, buvęs bankininkas:

Nesvarbu sunkmetis, ar ne Lietuvoje turėtų būti įteisintas Asmens bankroto įstatymas, kuris šiuo atveju pagelbėtų daugeliui žmonių. Juk žmogus imdamas kreditą nėra kvalifikuotas ar profesionalus apgalvoti visas rizikas, numatyti, kas bus, juolab, kad prieš keletą metų gyvenimas tik gerėjo ir gerėjo. O be to, jeigu prisiminsime kaip lengvai buvo dalinami kreditai, tai kaip dieną aišku, kad dėl šiuo metu susidariusios situacijos yra kalti bankai, nes jie paskolas dalijo į kairę ir į dešinę.

Bankų darbuotojai aktyviai vyliojo klientus, labai skatino imti paskolas, siūlė įvairias nuolaidas palūkanų normoms, maržoms, tad galiu drąsiai teigti, kad dalis žmonių buvo sugundyti pasiimti kreditą per prievartą. Žinoma, kiekvienoje situacijoje yra kaltos abi pusės, todėl nekaltinu vien tik banko, ar vien tik paskolą pasiėmusio žmogaus. Tačiau mano galva šiuo konkrečiu atveju yra didesnė banko kaltė, nes jis pats davė kreditą žemei, kurios paskirtis buvo žemės ūkio. Kam finansuoti tokius projektus? Bankas neįvertino rizikos. O dar blogiau, kad jis vėliau nebefinansavo šio projekto pabaigos - žmogus nebegalėjo įvesti komunikacijų.

Žinoma kredito teikėjas turėtų būti lankstesnis, tačiau vėlgi, reikia suprasti ir tai, kad bankams irgi negalima užlaužti rankų, nes nereikia pamiršti, kad už jų nugarų stovi tie patys žmonės - indėlininkai, tad jeigu bankai visiems atidėlios kreditų mokėjimus, iš ko jie gražins indėlius? Šios bylos procesas išties bus sudėtingas, tačiau aš netikiu, kad bankas neapsigins. Nebent teismas iš tiesų įžvelgtų, kad šiuo atveju buvo pažeistos vartotojo teisės. Jei klientas laimės šią bylą, tuomet likusiems Lietuvos žmonėms vėliau pasiskolinti bus kur kas sudėtingiau  - bankai į maržos kainą įtrauks tam tikrą riziką, kad dalis klientų juos paduos į teismą, todėl paskolos gavėjams reikės mokėti didesnes palūkanas.

Panašioje situacijoje, kuomet išsimokėti už paskolas tapo sunku, yra labai daug žmonių. Tikiu, kad jie norėtų kreiptis į teismus, tačiau šis procesas nemažai kainuoja, o žmonės neturi tam pinigų. Tačiau, jei ši byla bus patenkinta ieškovo naudai, tuomet tokių bylų rasis ne viena.

Artūras Buivydas, finansų konsultantas:

Kiek žinau, Lietuvoje tokios bylos dar nėra buvę, todėl sunku prognozuoti kaip ji klostysis. Bet kokiu atveju stebėti šį procesą bus įdomu visiems. Kol kas man yra tekę girdėti ir kalbėti jau ne su vienu žmogumi, kuris norėtų arba ketina kreiptis į teismą dėl panašių motyvų. Tačiau reikėtų suprasti vieną dalyką, kad teismas yra ilgas ir pakankamai brangus procesas, nes į jį besikreipiantis žmogus turi sumokėti žyminį mokestį, taip pat nusisamdyti gerą advokatą, kurio paslaugos kainuoja išties daug. Tad neturint papildomų lėšų, retas kuris ryžtasi bylinėtis.

Taip pat nereikėtų pamiršti, kad neigiamo sprendimo atveju, iš sutarties išplaukiančios sankcijos ir mokesčiai turės būti vis tiek sumokėti, o kadangi bankai į teismo posėdžius dažniausiai siunčia ne savo juristus, o samdo advokatus ir jiems tai papildomai kainuoja, ieškovui pralaimėjus bylą gali tekti padengti ir visas šias papildomas išlaidas.
Tačiau, jeigu bylą laimėtų banko klientas, tuomet tikrai daugelis Lietuvos žmonių pasektų jo pavyzdžiu ir kreiptųsi į teismą. Tai yra žmogiška ir suprantama, nes prieš skolindamiesi žmonės negalėjo numatyti tokių neigiamų perspektyvų.  Juolab, kad prieš kelis metus ateitis buvo piešiama rožinėmis spalvomis, - darbo užmokesčiai vis augo, tiek pasaulio, tiek ir Lietuvos ekonomika kilo. Tam tikra dalimi prie šios gražios vizijos piešimo prisidėjo ir bankai, ir analitikai, kurie ataskaitose pateikdavo vis gražesnius rodiklius, o žiniasklaidoje komentuodavo apie kylančią ekonomiką ir kita. Taip pat skatino visus skolintis ir pirkti nekilnojamąjį turtą. Todėl kaltinti paskolas pasiėmusių žmonių dabar tikrai negalima, jie numatyti to, kas vyksta šiandien negalėjo.

Bet kokiu atveju, šiuo metu yra labai daug Lietuvos žmonių atsidūrusių panašioje, labai sunkioje situacijoje kaip šis klaipėdietis, todėl jeigu būtų precendentas, tokie dalykai, kaip klientų bylinėjimasis su bankais, įgautų gana didelį pagreitį.