Darnus miškas – darnaus turizmo praktika

Šeši projekto partneriai iš Lietuvos, Švedijos ir Lenkijos, bendradarbiauja kartu, siekdami sukurti bendrą strategiją, kuria bus siekiama padidinti ir populiarinti tarpvalstybinį turizmą kietųjų lapuočių miškuose, kurti naujus turizmo produktus, rinkodaros veiklą ir tinklų kūrimą. Iš projekto lėšų jau yra atnaujintas Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos internetinis tinklapis, šiuo metu vykdomas informacinių terminalų pirkimas, bei filmo apie parką kūrimas. Ruošiami planai Liepijų miško tvarkymui, vaikščiojimų trasų įrengimui. Projekto veiklos sparčiai įgyvendinamos norint pasiekti užsibrėžtų tikslų.

Gegužės 23-24 dienomis Žemaitijos nacionalinio parko direktorius Ramūnas Lydis, projekto vadovė Viktorija Rumšaitė kartu su  asocijuotais partneriais iš Lietuvos: Plungės turizmo informacijos centro direktore Sandra Kasmauskiene, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos Apsaugos ir tvarkymo skyriaus geografe Agne Tamošiūne, Žemaitijos kaimo turizmo asociacijos pirmininke Jurgita Krištupiene dalyvavo projekto „Attractive Hardwoods“ partnerių konferencijoje „Management of hardwood tourism assets“ Švedijoje, Ronnebey mieste. Susitikimo metu išklausyti pranešimai apie Švedijos patirtį įrengiant takus bei pažintinius maršrutus saugomose teritorijose. Įdomu tai, kad Švedijoje yra labai išvystyta vaikščiojimo takų infrastruktūrą. Vien tik Skane regione vaikščiojimui yra parengta daugiau kaip 1200 km takų, kurie turi jungtis su Danija bei kitais Švedijos regionais. Šių trasų įrengimas yra finansuojamas ne tik iš turizmui ar aplinkos apsaugai skirtų lėšų, bet ir iš sveikatos apsaugai skirtų asignavimų. Paklausus, kodėl investuojamos sveikatos apsaugos lėšos į turizmo infrastruktūrą, išsiaiškinome, kad aktyvaus poilsio propagavimas, tai yra investavimas į žmonių sveikatą. Aktyvus, judantis žmogus visada yra sveikesnis ir valstybei reikia žymiai mažiau lėšų ligų gydymui.

Lankydamiesi projekto teritorijose turėjome puikią galimybę apžiūrėti susipažinti su įrengtais takais, lauko informacine sistema. Į akis krito trasų ženklinimo paprastumas. Trasose nerasi įmantrių rodyklių, stendų su informacija irgi yra minimaliai. Dažniausiai trasoms ar takams nuženklinti naudojami paprasčiausi kuolai ar dažais pažymimos trasos ant medžių. Toks infrastruktūros paprastumas leidžia ją žymiai pigiau ir lengviau prižiūrėti, o ir įrengimo kaštai yra minimalūs.

Ne mažiau įdomi diskusija buvo apie bendradarbiavimą su žemės savininkais ir kitais asmenimis įrengiant trasas miškuose, Natura 2000 teritorijų tvarkymo darbus. Smagu, kad jų teisės aktai leidžia prioritetą teikti žemės savininkams ir mokėti jiems, kad patys įrengtų teritorijų pažinimui reikalingą infrastruktūrą.