Daugiabučių renovacija Klaipėdoje: geri pavyzdžiai užkrečia

"Šiems gyventojams taip pat siūlome susipažinti su gyvenamųjų namų modernizavimo programa, juo labiau kad Aplinkos ministerija yra numačiusi į renovacijos darbus įtraukti ir vadinamuosius "kvadinius" namus", – apie galimybes kalbėjo R.Uznienė.

Svarbiausia gyventojų valia

Pašnekovės teigimu, "Paslaugos būstui" atlieka didžiulį darbą, ne tik gyventojams suteikdama visą įmanomą informaciją, bet ir tarpininkaudama sudėtinguose procesuose.
Daugiabučių administratorius rengia susirinkimus, organizuoja energinio naudingumo sertifikatų, investicinio plano, statinio techninio projekto, techninės priežiūros, rangos darbų konkursus.
"Bet kokiu atveju svarbiausia – pačių gyventojų valia, pirmiausia jie patys turi norėti renovacijos, sutartinai priimti šį sprendimą. Mes savo ruožtu darome viską, kas mums, kaip administratoriams, priklauso, ir net daugiau. Gal net kartais į tuos procesus kišamės per daug, bet tiesiog norisi, kad viskas vyktų sklandžiai, operatyviai, teisingai, – šypsojosi pašnekovė. –

Ir pačius žmones raginčiau būti labiau sąmoningesnius, pakantesnius, nes statybų metu neišvengiamai tenka susidurti su tam tikrais nepatogumais."

Atnaujinti – kompleksiškai

Anot R.Uznienės, nors nemažoje dalyje administruojamų daugiabučių įvairūs darbai atliekami etapais, visada naudingiau rinktis kompleksinę renovaciją.
"Renovacijos programa nesuteikia galimybės atnaujinti namą etapais. Tokiu atveju, atsiskaitant už darbus išsimokėtinai, rangovai nustato dideles kainas. Tuo tarpu modernizuojant daugiabučius kompleksiškai, paskolą palankiomis sąlygomis galima išsimokėti per 20 metų. Gyventojai iš karto pajaučia renovacijos naudą, gyvena patogiau, taupiau, be to, padidėja ir paties būsto vertė", – privalumus įvardijo pašnekovė.

Statistika byloja, jog kompleksiškai renovuotuose namuose šilumos suvartojama 60–70 proc. mažiau, ir tai neretai yra geresni rodikliai nei naujos statybos daugiabučiuose.
R.Uznienė taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog asmenims, kurie gauna kompensacijas už šildymą, valstybė kompensuoja 100 proc. išlaidų.

Statistika

Klaipėdoje yra per 1600 gyvenamųjų namų, kuriems tiekiamas centralizuotas šildymas. Dauguma (97 proc.) šių namų yra daugiabučiai, pastatyti ar statybos leidimus gavę iki 1993 m. Būtent šių pastatų savininkai gali gauti valstybės paramą pagal Daugiabučių namų atnaujinimo programą. Populiariausios atnaujinimo priemonės yra išorės sienų šiltinimas, langų, balkonų durų keitimas, stogo atnaujinimas. Iki šiol aktyviausiai daugiabučiai atnaujinami Panevėžyje. Šios savivaldybės investicijų dydis pastatų atnaujinimui sudarė 17 proc. visų programoje dalyvaujančių savivaldybių. Aktyvios buvo ir Vilniaus, Klaipėdos ir Tauragės miestų savivaldybės – atitinkamai 10 ir 8 proc. investicijų. Apklausus atnaujintų daugiabučių gyventojus paaiškėjo, kad po daugiabučio namo atnaujinimo jų turto vertė padidėjo 15–20 proc. Net 95 proc. gyventojų pareiškė, kad patartų ir kitoms bendrijoms dalyvauti atnaujinimo programoje.

Šaltinis: atnaujinkbusta.lt.