Dėl kambario – sumaištis

Privatizacijos klaidos klaipėdietį pasivijo daugiau nei po 20 metų. Melnragėje gyvenantis Pavelas Skaščenka, po žmonos mirties pradėjęs tvarkyti paveldėjimo dokumentus, sužinojo, kad dalis patalpų, kuriose jo šeima gyveno beveik 40 metų, jam nepriklauso.

Dar vienas sukrėtimas

Lygiai prieš metus mirė Pavelo žmona Cheonija. Pagal Lietuvoje galiojančią tvarką 77 metų vyras ėmė tvarkytis paveldėjimo dokumentus ir patyrė šoką, kai paaiškėjo, kad ne visos patalpos, kuriose gyveno jo šeima ir kuriomis iki šiol naudojosi, priklauso jiems.

P.Skaščenka beveik prieš 50 metų apsigyveno Melnragėje viename tų dviaukščių namelių, statytų 1929 m., kurie kažkada veikiausiai priklausė vienai ar kelioms šeimoms. Sovietmečiu juose jau spaudėsi po septynias ir daugiau šeimynų.

Taigi Pavelui tuometė valdžia skyrė gyvenamąsias patalpas antrajame aukšte – 16 kv. m kambarį su kelių kvadratų prieškambariu, kuriame turėjo išsitekti virtuvė. Jokių komunalinių patogumų, išskyrus elektrą, daugiau name nebuvo.

Kaimynystėje už sienos – 9 kv. m kambarėlyje gyveno kita šeima su dviem vaikais. Šie žmonės kantriai laukė, kol valdžia jiems skirs butą, nes vienas jų vaikas būdavo priverstas nakvoti pas kaimynus – kambaryje jie tiesiog fiziškai netilpo.

Pagaliau 1978-aisiais ši šeima gavo ilgai išsvajotą būstą ir išsikėlė. Kelerius metus senajame jų kambaryje niekas negyveno. Tada Pavelas nuėjo į tuometį Vykdomąjį komitetą ir paprašė, kad jam leistų naudotis ta ištuštėjusia 9 kv. m patalpa kaimynystėje, nes jis su žmona bei dviem vaikais taip pat spaudėsi viename kambarėlyje. Jam buvo leista ten įsikurti.

"Namas buvo avarinis. Jį turėjo griauti. Valdžia nusprendė, kad naujų gyventojų neįkels, tai tėvui leido ten įsikurti. Jis apsitvarkė tą kambarį ir jame gyvena iki šiol", – pasakojo P.Skaščenkos dukra Natalija.

Privatizacijos grimasos

Privatizacijos epochos įkarštyje 1992 m. rugsėjį P.Skaščenka pasirašė sutartį su Klaipėdos  savivaldybe dėl buto Melnragėje privatizavimo.

"Tada tėvas pasakė, kad jis naudojasi ir tuo 9 kv. m kambarėliu. Paprašė, kad leistų privatizuoti ir tą patalpą. Jam pažadėjo, jog viską sutvarkys. Jis prašė rusiškai, nežinau, kaip jį ten suprato. Niekas iš savivaldybės atstovų čia neatėjo, neišmatavo. Ir kaip sužinota po mamos mirties, tėvas privatizavo tik tą vieną 16 kv. m kambarį", – dėstė Natalija.

Paaiškėjo, kad prieš privatizavimą tas 9 kv. m kambarėlis yra inventorizuotas ir jam suteiktas kadastrinis numeris, bet jis niekam nepriklauso, nors P.Skaščenka juo naudojasi beveik 40 metų.

Taigi 9 kv. m patalpa tarsi pakibo ore. Po privatizacijos apie ją niekas nežinojo iki 2013 m., kai paaiškėjo, kad ji niekam nepriklauso. Esą kambarys yra, bet jis juridiškai bešeimininkis.

Tačiau, kai P.Skaščenka nusprendė prieš 20 metų padarytą privatizacijos klaidą ištaisyti ir paprašė leisti jam įsigyti tą kambarėlį, klerkai paaiškino, kad privatizacija yra pasibaigusi ir jo prašymas neįgyvendinamas.

Prireikė teismų

Po to į savivaldybę dar du kartus ėjo Pavelo dukra, prašydama, kad leistų privatizuoti tas patalpas, tačiau viskas neišvengiamai persikėlė į teismus.

"Teisme dalyvavo visi kaimynai. Jie pasakė, kad neturi jokių pretenzijų, jei tėvas ir toliau naudosis tuo 9 kv. m kambariu", – prisiminė Natalija.

Beje, šiame name 2013 m. vasarį butą įsigijo vieno politiko žmona, po pusmečio dar vieną butą tame pačiame name nusipirko ir to politiko žmonos motina. Tačiau nei politiko žmona, nei jo uošvė teismuose, regis, pretenzijų dėl to, kad kaimynas naudotųsi tuo kambarėliu, nepareiškė.

Teisiniai ginčai vyko visus metus. Paskutiniame teisme paaiškėjo, kad tą kambarėlį, kurį įteisinti savo nuosavybėn prašė P.Skaščenka, savo vardu staiga įsiregistravo savivaldybė.

Pasak P.Skaščenkos advokato Vaclovo Janušausko, jei patalpa niekam nepriklauso, o žmogus ten gyveno 40 metų, tai jis įgyja teisę į nuosavybę šitam daiktui.

"Todėl mes ir kreipėmės į teismą dėl patalpų įgijimo įgyjamąja senatimi. Tačiau vykstant tai bylai, į vieną teismo posėdį savivaldybės atstovai atnešė dokumentą, kad patalpos įregistruotos savivaldybės vardu. O jei jau atsiranda savininkas, nekilnojamojo turto įgyjamąja senatimi įgyti nebegalima", – pabrėžė advokatas.

Labai greitai buvo apskaičiuota ir tos 9 kv. m patalpos, į kurią pretenduoja P.Skaščenka, rinkos kaina – 28 tūkst. litų, tai yra 3 tūkst. 111 litų už vieną kv. metrą.

"Savivaldybė perėmė šį turtą iš Aplinkos ministerijos. Pagal įstatymus visas neprivatizuotas turtas yra valstybės nuosavybė ir patikėjimo teise jį valdo savivaldybė. Vien tai, kad mes perėmėme tą kambarėlį, turbūt nieko blogo", – teigė Klaipėdos savivaldybės Teisės skyriaus vedėjas Andrius Kačalinas.