- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ką privalėtų žinoti kiekvienas, panoręs savo privačiame ar daugiabučio kieme kirsti ar persodinti medžius? Nuo šių metų liepos 1-osios įsigaliojo nauja tvarka, sugriežtinusi medžių kirtimo reglamentavimą privačiose valdose. Vyriausybės nutarimu pakoreguoti kriterijai, pagal kuriuos dalis medžių ir krūmų yra priskiriami saugotiniems nuo kirtimų.
Paprastėja tvarkos
Saugotiniems medžiams šalinti ar genėti teks gauti leidimus, tačiau kai kuriose situacijose gyventojams bus paprasčiau tvarkyti namų valdose augančius želdinius. Pavyzdžiui, nebereikės rūpintis leidimais kirsti krūmus, genėti gyvatvores.
„Krūmams kirsti nebereikės prašyti leidimo, tačiau leidimų reikės tais atvejais, kai bus norima pašalinti paprastuosius kadagius, kurių aukštis viršija tris metrus. Esminis skirtumas tas, jog anksčiau želdinių, storesnių nei 8 cm, kirtimui reikėjo leidimų, jei teritorija nėra miško paskirties žemėje. Miškų kirtimams yra numatytos kitos tvarkos“, – aiškino Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos Klaipėdos miesto aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkas Romualdas Dužinas.
Invazinės rūšys – specialiame sąraše
Naujame reglamente išskirta, kaip su medžiais ir augalais turi būti elgiamasi kurortinėse, privačiose, kitos paskirties vietovėse, sodininkų bendrijose, pakrančių, geležinkelių apsaugos juostose, kaimų, miestų ir miestelių gatvėse.
Išaiškinta, jog invazinių rūšių augalams netaikomi jokie ribojimai, juos kirsti galima.
„Miestuose dažniausiai auga akacijos (lot. Robinia), jos priskiriamos invazinėms rūšims. Į sąrašą įtrauktas ir grėsmę vietinių rūšių išlikimui keliantis uosialapis klevas – viena agresyviausių Lietuvoje aptinkamų invazinių augalų rūšių. Visi, tikėtina, gerai žino Sosnovskio barštį ir neabejoja prievole jį šalinti“, – priminė R.Dužinas.
Invazinių augalų sąraše aptinkama ir vėlyvoji ieva, kuri yra erškėtinių šeimos medis. Klaipėdiečiams gerai pažįstama muilinė guboja, kuri gausiai plinta pajūrio smėlynuose, pasirodo, taip pat yra invazinis augalas.
„Kadaise jis buvo priskirtas net prie vertingų pajūrio juostoje augančių augalų, bet tai invazinių rūšių augalas“, – tikino specialistas.
Invaziniams priskiriami aukštoji rykštenė, varpinė medlieva, šeriuotoji šiušelė, raukšlėtalapis erškėtis ir kiti. Tokius augalus net privalu naikinti ir miestuose, gyvenvietėse, nes iš jų šios invazinės augalų rūšys plinta į kitas teritorijas.
Saugos vertingus medžius
Kurortinėse teritorijų valstybinėje ir savivaldybių žemėje didesni nei 12 cm skersmens medžiai ir krūmai yra priskiriami saugotiniems, kurortuose esančiose privačiose valdose – didesnio kaip 20 cm, o pakrantės apsaugos juostoje – ąžuolai, uosiai, klevai, guobos, skroblai, skirpstai, bukai vinkšnos – didesnio nei 12 cm skersmens. Kitų rūšių medžiai, tokie, kaip liepos, kėniai ar juodalksniai ir kiti saugotinais laikomi, jei yra didesnio nei 20 cm skersmens, o beržai, gluosniai – didesnio nei 30 cm skersmens.
Kitos paskirties žemėje daugiabučių gyvenamųjų pastatų, bendrabučių, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijose valstybinėje ir savivaldybių žemėje mieste saugotinais įvardijami didesnio nei 12 cm skersmens medžiai. Ne mieste – didesnio nei 20 cm skersmens medžiai taip pat priskirti saugotiniems.
Specialistai pabrėžia, jog patikslinus šiuos kriterijus, sugriežtėjo medžių kirtimo reglamentavimas namų valdose, bet tik senesnių, storesnių nei 30 cm, t. y. ankstesnės kartos sodintų ir didesnę ekologinę, socialinę ar estetinę vertę turinčių želdinių kirtimui, o žemės ūkio paskirties žemėje – reikalavimai sumažėjo.
Svarbu tai, kad pakelių želdiniams kirsti taip pat reikės savivaldybių pritarimo, tai reikš, jog bus pristabdytas beatodairiškas senųjų medžių alėjų naikinimas.
Skaičiuos žalą
Norint iškirsti tokius medžius pagal aplinkos ministro nustatytą tvarką bus privalu gauti leidimą ir susimokėti atkuriamąją vertę.
Administraciniame nusižengimų kodekse už neteisėtą želdinių sunaikinimą taikoma administracinė sankcija fiziniams asmenims nuo 60 iki 200 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 80 iki 300 eurų.
Be to, padarius pažeidimą tektų atlyginti ir žalą aplinkai, kuri skaičiuojama už kiekvieną nupjauto medžio kelmo centimetrą ir svyruoja nuo 3 iki 13 eurų, atsižvelgiant į medžių grupę.
„Patarčiau visais atvejais pasitarti su savivaldybėse dirbančiais Aplinkos kokybės skyriaus specialistais. Žalos įkainis gali išaugti ir dėl to, kad medis auga mieste. Tačiau visais atvejais turėtų būti atsižvelgiama į protingumo kriterijus. Situacijų juk būna įvairių, o žmonių sąmoningumas auga“, – pastebėjo R.Dužinas.
Žemės ūkio paskirties žemėje reikalavimai yra šiek tiek liberalesni – leidimus kirsti bus privaloma gauti storesniems nei 30 cm skersmens medžiams. Tačiau bus taikomos išlygos tais atvejais, kai želdiniai augs prie melioracinių griovių. Tokius želdinius bus galima šalinti nevaržomai.
Jokių leidimų nereikės, jei teks šalinti avarijų metu išlaužtus medžius, vėjo ar kitų gamtos stichijų metu nuniokotus augalus, apdegusius, žvėrių sužalotus medžius ir krūmus. Pakelių želdiniams tvarkyti savivaldybių leidimas taip pat bus privalomas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Šalia „Gilijos“ pradinės mokyklos – sporto aikštynas2
Už pusę milijono eurų iš miesto biudžeto šalia „Gilijos“ pradinės mokyklos įrengtas naujas sporto aikštynas. Iki tol šioje daugiau nei pusantro hektaro užimančioje mokyklos teritorijoje dažniausiai telkšo...
-
Automobilių stovėjimo aikštelės neįgaliojo vietoje – duobė
Baltijos prospekte prie parduotuvės esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, neįgaliesiems skirtoje vietoje – duobė. Dėl kokių priežasčių ji galėjo atsirasti, nežinoma, tačiau dėl to į parduotuvę atvykę negalią turintys klie...
-
Klaipėdos darbo inspekcijos vadovui – ieškinys
Prokuratūra iš Kretingos rajono savivaldybės tarybos nario Vytauto Ročio, einančio ir Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus vadovo pareigas, siekia priteisti per 10 tūkst. eurų. Įtariama, kad tokia suma nepagrįstai panau...
-
Bendruomeniškiausios Lietuvos seniūnijos titulas – Priekulei
Respublikinio bendruomenių konkurso „Bendruomenė – Švyturys 2023 – kelias į sėkmę“ apdovanojimuose nuskambėjo ir Klaipėdos rajono vardas. Priekulės seniūnija su bendruomenėmis, nevyriausybinėmis organizacijomis ir kult...
-
Naujosios Uosto ir Danės gatvių sankryžoje – ribojimai dėl statybos darbų
Naujosios Uosto ir Danės gatvių sankryžoje – laikinai ribojamas eismas. Čia vykdomi vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų statybos darbai. Nors buvo planuota iki balandžio 26-osios šiuos darbus užbaigti, dėl nenumatytų aplinkybių to ...
-
Palangoje – pokyčiai dėl vietinės rinkliavos už automobilių statymą2
Ketvirtadienį Palangos savivaldybės taryba apsisprendė dėl vietinės rinkliavos už automobilių statymą nustatytose apmokestinamose kurorto vietose pokyčių. Jie priimti Palangos rinkliavų centro siūlymu. ...
-
Po rietenų dėl automobiliais užgrūstų kiemų – atsakas: lopšelis-darželis aikštelės neatvers1
Baltijos prospekte daugiabučių gyventojai piktinasi, esą šalia esantis lopšelis-darželis turi didelę stovėjimo aikštelę, tačiau draudžia joje vaikų tėvams statyti mašinas. Automobiliai paliekami daugiabučių kiemuose, o ...
-
Dėl gaisro Kretingoje galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje3
Dėl kilusio gaisro UAB „Imedeksa“ Kretingoje, galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje. Apie tai savo feisbuko paskyroje paskelbė Kretingos rajono meras Antanas Kalnius. ...
-
A. Vaitkus: politikuoti nereikėtų22
Klaipėdos savivaldybė rengiasi steigti naują Paliatyviosios pagalbos dienos centrą vaikams. Tokį centrą numatoma įkurti J. Karoso gatvėje, šalia Vaikų ligoninės, pritaikant buvusį konsultacinės poliklinikos pastatą. Kūdikių namai, kuriuos...
-
Būna ir taip: gandras jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant „Laisvės“ paminklo8
Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos kieme stovintis „Laisvės“ paminklas taip patiko vienam gandrui iš Švėkšnos, kad jis jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant šio paminklo. Tačiau vieti...