Dėl Šventosios uosto – skeptiškas požiūris

Šventosios uosto atstatymas įtrauktas į Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos 2014–2020 metų ES paramos prioritetinių objektų sąrašą.

Šventosios uosto atstatymas įtrauktas į Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos 2014–2020 metų ES paramos prioritetinių objektų sąrašą.

Reikėtų 200 mln. litų

Šiam uostui statyti preliminariai reikėtų apie 200 mln. litų. Jau dabar iškyla abejonių, ar sumažėjus ES paramai, pavyks surasti palyginti nemažą sumą pinigų. Todėl Šventosios uosto statybos projektas suskaidytas į dvi dalis: molų statyba, kuriai reikėtų per 100 mln. litų, ir kiti darbai.

Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius prabilo apie tai, kad molai galėtų būti pastatyti už ES pinigus, o kitiems Šventosios uosto darbams atlikti reikėtų ir valstybės, ir savivaldos, ir privačių pinigų.

Praktika byloja, kad pinigams imlus Šventosios uostas yra tarsi rakštis Susisiekimo ministerijai. Buvęs susisiekimo ministras Eligijus Masiulis lengva ranka paėmė ir permetė Šventosios uostui statyti numatytus pinigus keliams tiesti. Vietoje uosto buvo pradėtas rausti tik kanalas, iš kurio jūra tik „pasijuokė“.

Dabartinis susisiekimo ministras R.Sinkevičius savo pirmtako skolos iš kelių grąžinti neplanuoja – keliams tiesti iš 2014–2020 ES programų ir taip skiriama mažiau lėšų. Tačiau negalima teigti, kad Šventosios uosto statyboms nesirengiama.

Vokiečiai kol kas neinvestuotų

Bendrovė "Sweco Lietuva" pristatė Šventosios uostelio viziją. Uostas turi tapti Šventosios miesto dalimi, skatinti naujų verslų kūrimąsi regione. Kaip funkcionuotų pramoginis uostas su tam tikrais žvejų, Būtingės naftos ir valstybių tarnybų interesais, paaiškės parengus Šventosios uostelio veiklos koncesiją.

Pagal tarpinę jos ataskaitą, Šventosios uostas galėtų tapti didžiule marina, kur apie 60 proc. Lietuvos jūrinių jachtų savininkų laikytų savo laivelius. Tikimasi didesnio ar mažesnio ir užsienio buriuotojų srauto.

Šventosios uostas koncesijos pagrindais galėtų būti išnuomotas ir kuriam nors privačiam verslui. Tuo uosteliu domėjosi per 10 marinų Vokietijoje valdantys broliai Till ir Hans Jaich. Kol kas jie į Šventąją neinvestuotų, nes nemato tinkamos infrastruktūros. Galbūt ateityje, kai uosto direkcijos lėšomis bus įrengti tinkami molai, įplaukos kanalas, atsiras ir privačių investuotojų.

Prievolės investuoti į Šventosios uostelį nesikrato ir Palangos savivaldybė. Tik neaišku, kokios būtų jos galimybės.

Vanduo užlieja statinius

Šalia Šventosios uosto būtų formuojamos verslui patrauklios teritorijos. Vertinama, kad Šventojoje galėtų atsirasti apie 50 tūkst. kv. m nekilnojamojo turto, į teritoriją būtų pritraukta apie 100 mln. litų investicijų.

Klaipėdos universiteto profesorius Vytautas Paulauskas siūlė Šventosios uoste numatyti galimybę įplaukti ir nedideliems keltams, kruiziniams laivams, tuomet dar padidėtų užsieniečių trauka.

Tačiau Šventojoje yra ir problemiškų dalykų. Tai pastebėjo čia buvusiam žvejų kolūkiui vadovavęs Vaclovas Petkus. Šventojoje, lyg kokioje Šiaurės jūros pakrantėje smarkiai svyruoja vandens lygis. Dėl potvynių vanduo kartais pakyla net iki 1,7 metro – užliejami takai, pakrantės statiniai.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių