Dėl taikos sutarčių su investuotojais Palangoje kol kas neapsispręsta

Vyriausybė pirmadienio pasitarime neapsisprendė, ar pritarti taikos sutartims su investuotojais į kultūros paveldui ir kraštovaizdžiui žalą darančius objektus Palangoje.

Kurorto meras Šarūnais Vaitkus žurnalistams Vyriausybėje sakė, kad sprendimą ministrų kabinetas turėtų priimti po savaitės.

„Yra ginamas viešas interesas ir tos statybos yra sustabdytos, nors, kaip sakau, nė vienos nelegalios statybos ne valdininkų parašų ten nėra“, - aiškino Palangos meras.

Darbo grupė, sprendusi, ką daryti su Palangos kultūros paveldui ir kraštovaizdžiui žalą darančiomis statybomis, siūlo su penkių pastatų savininkais sudaryti taikos sutartis.

„Noriu pabrėžti, kad čia dalis kaltės yra ir valstybės institucijų pareigūnų arba savivaldybių institucijų pareigūnų, todėl kad nė vienas iš tų penkių objektų nėra savavališka statyba - “sugalvojau, turiu sklypą ir statau„. Visi jie turi konkrečius leidimus, tačiau kartais viršijami aukštingumai, kitokie pažeidimai atsiranda. Dažnai pats investuotojas tik iš dalies yra kaltas“, - darbo grupės siūlymus BNS penktadienį komentavo ministro pirmininko kancleris Deividas Matulionis.

„Jeigu būtų savavališka statyba, tai jokie taikos susitarimai negalėtų net būti svarstomi“, - pažymėjo jis.

Ministrų kabinetas pasitarime pirmadienį svarstė darbo grupės išvadas, kuriose siūloma taikos sutartis sudaryti dėl statinių buvusių poilsio namų „Eglė“, „Kastytis“, „Neringa“ vietose, buvusio „Jūratės“ baseino vietoje ir statinių Šventosios gyvenvietės pietvakarinėje dalyje (tarp Ošupio, Jūros, Mokyklos gatvių ir Šventosios vandenvietės). Dėl visų šių statybų į teismus kreipėsi prokurorai, galutinių sprendimų teismai dar nėra priėmę.

„Nesant taikos sutarimo, teismų sprendimai laikui bėgant gali išvirsti į kompensacijų privatiems investuotojams iš valstybės biudžeto klausimą. Tai ar iš tikrųjų mes, visi mokesčių mokėtojai, taip mielai sutinkame kompensuoti kažkam žalą? Situacija nėra vienareikšmiška, tai geriau tokiu atveju surasti taikos susitarimą“, - sakė D.Matulionis.

Darbo grupės siūlymu, statytojai taikos sutartimis turėtų parengti statinių projektų pakeitimo pasiūlymus, kad būtų sumažinta žala valstybės saugomai kultūros paveldo vietovei - Palangos miesto istorinei daliai ir kraštovaizdžiui, taip pat jie turėtų įsipareigoti nereikšti pretenzijų valstybei ar Palangos savivaldybei.

Iš Darbo grupės pažymos matyti, kad išduodant leidimus minėtiems penkiems statiniams buvo padaryta klaidų: prokurorai, gindami viešąjį interesą, teismuose ginčija kai kurių minėtų teritorijų detaliuosius planus, techninių projektų sprendinius ir kitus dokumentus.

Taip pat pažymima, kad teismams nusprendus griauti statinius jų savininkų patirtą žalą gali tekti atlyginti neteisėtus sprendimus priėmusiam viešojo administravimo subjektui.

Tos pačios darbo grupės išvados dėl statinių Neringoje likimo sulaukė kritikos. Šios darbo grupės siūlymu ir Vyriausybės pritarimu tarp Neringoje numatomų įteisinti pastatų atsidūrė vadinamieji Preilos boteliai, kuriuos nugriauti buvo įpareigojęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

Botelius ketinama įtraukti į naują Kuršių nerijos nacionalinio parko planą.