E. Mantulova: man nereikia titulų

Jau metus uostamiesčio savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigas einanti Elida Mantulova neslepia – gavusi pasiūlymą iš sėkmingo pačios sukurto verslo į viešąjį sektorių nėrė suviliota ne pinigų ar aukšto posto, o pastūmėta tikėjimo, kad gali būti naudinga. Nors kasdien tenka susigrumti su reglamentų mechanizmu, moters tai nepavertė biurokrate. Ji jaučia jūros vėją ir džiaugiasi jau kelis dešimtmečius trunkančia santuoka.

Tremties patirtys

– Elida yra gana retas vardas. Ar žinote istoriją, kaip jis jums buvo suteiktas?

– Feisbuke Elidų randu. Gyvų sutikusi nesu, bet antkapis, žinau, kur yra. Juodasis humoras, bet taip yra. Tuo metu, kai tėvai man rinko vardą, žmonės ieškojo vaikams įdomesnių vardų. Vienas variantų man buvo "Gitana", tačiau mama, skaitydama "Tarybinę Klaipėdą" aptiko vardą "Elida". Jai pavyko sužinoti tik tiek, kad šio vardo kilmė yra graikiška. Vėliau pati radau, kad šis vardas reiškia "gydyti, išgydyti". Su medicina nieko bendra neturiu. Galbūt aš kitaip padedu žmonėms – gebu klausytis. Kalbu retai, bet tada, kai subręstu pasakyti.

– Pati esate palangiškė ir dabar gyvenate ne Klaipėdoje.

– Gyvenu tarp Klaipėdos ir Palangos, prie Karklės esančiame Kunkių kaime. Mano šeima – tremtiniai. Seneliai buvo ištremti pačią pirmąją trėmimų dieną. Jie gyveno Darbėnų apskrityje kaime ir turėjo žemės, todėl, kaip ir dauguma pasiturinčių arba inteligentų, pateko į pirmąją trėmimų bangą. Tuo metu mano mamai buvo 10 mėnesių. Kai visus suvarė į Darbėnų geležinkelio stotį, susirinko begalė išlydinčiųjų. Tremiamuosius pradėjus kišti į vagonus, susirinkusieji pradėjo šaukti, kad mano močiutė mestų vaiką. Ir ji tiesiog išmetė mano mamą į minią. Vėl jos pasimatė tada, kai mano mamai buvo 18-a. Mamą augino jos močiutė, tačiau tai truko tik ketverius metus. Vėliau močiutė mirė, tad mamą augindavo tai vieni, tai kiti kaimo žmonės. Grįžus tėvams jie ėmė kurtis Palangoje, čia pasistatė namą. Šitame name užaugau ir aš, baigiau tuometę Antrąją Palangos vidurinę mokyklą, dabar ji – P.Jurgučio mokykla. Ištekėjau Palangoje, čia auginau sūnų. Mano pirmoji darbovietė – Palangos prekybos valdyba.

Netoleruoja agresijos

– Kodėl dabar gyvenate ne Palangoje?

– Kai prasidėjo privatizacija, mes buvome jauni, nepatyrę, gyvenome nuo algos iki algos. Ėmė mažėti darbo vietų. Palangoje nekilnojamasis turtas kainavo brangiai, todėl nusprendėme keisti jį į Klaipėdą. 1993-iaisiais atvykome čia gyventi ir įsikūrėme Budelkiemio gatvėje. Tuomet tai buvo naujas rajonas, butai su holais atrodė didelis pasiekimas. Tačiau gimiau ir užaugau name – labai greitai bute pasijutau kaip narvelyje. Kurį laiką Klaipėdoje, tiesą sakant, jaučiausi svetima. Galbūt ji man buvo per didelis miestas. Pradėjome žvalgytis, kaip grįžti link Palangos. Visuomet buvo vienintelis reikalavimas – netoli turi būti jūra. Tad vis patikrindavome ruožą nuo Ventės rago iki Būtingės. 1999 m. prie Palangos esančiame Užpelkių kaime aptikome seną sodybą ir nusipirkome ją vasaroms. Apie aštuonerius metus ten gyvenome labai kokybiškai ir džiaugėmės tuo.

– Kaip nutrūko "draugystė" su šia sodyba?

– Turėjome asocialius kaimynus. Mane tiesiog paniška baimė ima, kai girdžiu barnį, triukšmą, o bet kokio smurto apraiška man visiškai nepriimtina. Impulso pagauta į vieną skelbimų portalą įdėjau žinutę, kad parduodame sodybą. Tuo metu buvo didysis nekilnojamojo turto kainų burbulas – atvyko žmonės po valandos ir nupirko. Jau anksčiau buvau girdėjusi apie Kunkių kaimą. Ten yra gražūs rugių laukai. Pamenu, dar gerokai anksčiau besidairydama namo ir važinėdama po apylinkes užlipau ant kalnelio tuose rugiuose ir pasakiau, kad čia norėčiau gyventi, man čia yra gera. Ir kai reikėjo ieškoti namo, paskambinusi į agentūrą paklausiau, galbūt turi ką Kunkiuose. Netrukus apžiūrėjome namą, man patiko. Paskui žiūrėjome ir kitus variantus, bet aš nė nelipdavau iš automobilio. Kunkiai – mano vieta. Jūra – už poros kilometrų. Mes ją jaučiame, mes ją girdime, gaudome jos vėją.

– Ar domėjotės buvusių kaimynų likimu?

– Aš meldžiau Dievą, kad tas žmogus vyktų gydytis. Visi mūsų pokalbiai apie tai būdavo bevaisiai, bet tuomet, kai pardavėme sodybą, kaip ir kiekvieną rytą su kavos puodeliu išėjau į kiemą ir už tvoros išgirdau neįprastus garsus – paaiškėjo, kad tai vyras prausėsi ir pylė ant savęs vandenį. Jam tai nebuvo būdinga. Jis išvyko gydytis. Gana ilgai gydėsi ir pusmečiui to užteko. Vėliau, kiek žinau, grįžo prie to paties.

Atrado sportą

– Savas namas jus traukė dar ir dėl augintinių, tiesa?

– Taip, dėl šuniukų. Šiuo metu pas mus yra dvi auksaspalvių retriverių veislės kalytės, bet jos jau garbaus amžiaus – viena 12-os, o kita – 10 metų. Tuo metu, kai aš augau, Palanga buvo kitokia nei dabar. Kai gimiau, turėjome karvę, vėliau liko vištų ir ožkų, visuomet laikydavome šunų ir kačių. Šunys yra tie gyvūnai, kurie visada išklausys, supras. Visi mano šunys buvo iš veislynų. Esu tik už tai, kad šunį reikia pirkti labai atsakingai. Visi šunys turi išeiti mokyklą, kuri yra skirta ir šeimininkui. Tikrai ne šunys yra kalti dėl visokių incidentų arba dėl daromos netvarkos. Kalti žmonės. Juos reikia šviesti.

– Augintinių draugija turi įtakos ir gyvenimo būdui. Kasdien tenka skirti jiems laiko. Negali tiesiog po darbo išsitiesti prieš televizorių.

– Žinoma. Tačiau televizoriaus mano gyvenime yra labai mažai. Ryte fone skamba "Euronews", nes norime žinoti, kas vyksta pasaulyje. Vakare televizoriaus beveik nežiūriu, nebent vyksta teniso turnyrai. Kaip ir dabar, vyksta Vimbldono turnyras, tad leidžiu sau vakarais pasėdėti ilgiau. Tenisas yra naujas mano hobis, atsiradęs prieš 6 metus.

– Ar sportui dar lieka laiko?

– Atėjus dirbti į valstybinę įstaigą sportui laiko lieka labai mažai. Kai užsiėmiau tik savo verslu, žaisdavau du ar tris kartus per savaitę nuo 7 val. ryto. Dabar negaliu sau to leisti. Vasarą galbūt yra kiek paprasčiau, tačiau žiemą – sudėtinga. Mes turime tik vieną teniso salę. Kai buvau Kunkių bendruomenės pirmininkė, parašėme projektą. Bendruomenės reikmėms buvo skirtas valstybinės žemės sklypas, kuriame yra pastatytas paviljonas meninei raiškai. Kita šio projekto dalis – teniso aikštelė bendruomenei. Ji labai dažnai yra "įdarbinta". Patys mūsų gyventojai kviečiasi trenerius.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Vsssx

Vsssx portretas
Nuostabi pavaduotoja, galiu drąsiai teigti, dirbau su ja, be galo dalykiška, puikiai pastebi žmogaus talentus ir gabumus, reikli, bet pastabas visada išsako pagarbiai.

Idomu

Idomu portretas
Hmm. Labai keistai atrodo. Kažkas "pasiūlė šį postą, pagalvoajau, nuėjau"? Kas čia, UAB'as koks nors? Kas čia toksai siūlo savivaldybėje postus? Kiek žinau privalomi konkursai, o ne asmeniniai ryšiai su siūlytojais? Na ši miesto valdžia tai tikras "perliukas". Nepotizmo lopšys.

Kitas požiūris

Kitas požiūris portretas
Dalykiška, visada ieškanti kompromiso, leidžianti spręsti bendrai. Tokių žmonių, kurie supranta jauną kartą, ir reikia šiuolaikinėje politikoje!
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Į pajūrį įsiverš bobų vasara
    Į pajūrį įsiverš bobų vasara

    Pajūrį merkę stiprūs lietūs pasitrauks. Juos pakeis šilti, saulėti, sausi ir malonūs orai – prasidės gyventojų taip laukta bobų vasara. Tačiau, kaip ir šiųmetė vasara, ji nestebins šilumos rekordais. ...

  • Karo klajūnų odisėja
    Karo klajūnų odisėja

    Kelios senos fotografijos ir nedidelis albumas su palinkėjimais tada dar septynmetei mergaitei – tai beveik ir viskas, kas šiandien mena internuotų lenkų karininkų ir karių buvimą Lietuvos pajūryje. Keturiems tūkstančiams kariški...

  • Pėsčiųjų tunelis – patvinęs ir tamsus
    Pėsčiųjų tunelis – patvinęs ir tamsus

    Klaipėdiečiams nerimą kelia pėsčiųjų perėja po Pilies tiltu. Ją jau spėjo nusiaubti chuliganai – dėl sudaužytų žibintų vaikščioti tapo nesaugu. ...

    6
  • Lenktynėse autobusas vėl liko trečias
    Lenktynėse autobusas vėl liko trečias

    Diena be automobilio uostamiestyje prasidėjo tradicinėmis lenktynėmis miesto gatvėmis. Varžytasi, kas greičiau – autobuso keleivis, automobilio ar elektromobilio vairuotojai ar dviratininkas – pasieks kelionės tikslą. ...

    2
  • Melnragę atakavo mėlynieji žmogeliukai
    Melnragę atakavo mėlynieji žmogeliukai

    Penktadienį paryčiais klaipėdiečius pažadino įtartini sprogimai Melnragės paplūdimyje. Buvo tokių, kurie, išvydę siauromis pajūrio gyvenamojo rajono gatvelėmis lakstančius ginkluotus vyrus, skambino visoms esamoms ir nesamoms tarnyboms, bai...

    8
  • Vairuotojai vėl strigo transporto spūstyse
    Vairuotojai vėl strigo transporto spūstyse

    Uostamiesčio vairuotojai penktadienį rytinio piko metu įstrigo transporto spūstyse. Užsikimšo ne tik Šilutės plentas, kur dirbo kelininkai, bet ir šalutinės gatvės, Taikos prospektas. Kelininkams į darbus skubantys miestiečiai ne...

    11
  • Neringos gimnazijoje mokiniai žengia koja kojon su naujausiomis technologijomis
    Neringos gimnazijoje mokiniai žengia koja kojon su naujausiomis technologijomis

    Nedidelės Neringos gimnazijos entuziastingo mokytojo kūrybingumas bei naujosios technologijos padeda mokiniams priartėti prie pažangiausių mokymosi būdų. Vaikai mokomi naudotis virtualiomis lentomis, o užduotis spręsti taikant skirting...

  • Uosto plėtrą prižiūrės speciali Vyriausybės darbo grupė
    Uosto plėtrą prižiūrės speciali Vyriausybės darbo grupė

    Daug nesutarimų tarp Klaipėdos uosto ir miesto valdžios keliančią uosto plėtrą prižiūrės speciali Vyriausybės sudaryta darbo grupė. Premjeras Saulius Skvernelis sako, kad taip bus paspartinta uosto teritorijų plėtra. ...

    14
  • Pramoga vaikui virto kankyne
    Pramoga vaikui virto kankyne

    Iš siaubo pastėręs klykiantis keturmetis, kurį tėvas pasiėmė pasikarstyti Poilsio parko medžiuose įrengtose laipynėse, kėlė šiurpą aplinkiniams. Žmonės tai prilygino vaiko kankinimui. Tačiau tėvas atkakliai siekė ugdyti sūnaus d...

    6
  • Grybai – ir skanu, ir pavojinga
    Grybai – ir skanu, ir pavojinga

    Pagaliau grybų pilni miškai ir Vakarų Lietuvoje. Nors neseniai nuo apsinuodijimo grybais mirusios moters istorija sukrėtė visus rudens gėrybių mėgėjus, internete miškų lankytojai dalijasi mažai kam pažįstamų grybų nuotraukomis ir pa...

Daugiau straipsnių