Egzaminų paradoksai: pirmūnai kapstė per giliai

Šiųmečių brandos egzaminų sesijos rezultatai nudžiugino anaiptol ne vieną abiturientą ir pedagogą. Užsienio kalbos žinios – geresnės nei gimtosios lietuvių, panaši tendencija ir su savo krašto istorija. Kauno pedagogai, ne vienus metus vertinę brandos egzaminų darbus, neabejoja: didelė dalis kaltės dėl prastų įvertinimų tenka mokiniams, o ne juos ruošusiems pedagogams. Vis dėlto kritikos, jų manymu, nusipelnę ir egzaminų užduočių sudarytojai.
 

Jūratė Slavinienė
Lietuvių kalbos mokytoja,
Kauno Antano Smetonos gimnazija

Šiemet visai nedaug mokinių neišlaikė lietuvių kalbos egzamino – 10 proc., būdavo tokių metų, kai net 16 proc. neišlaikydavo. Tiesą pasakius, nustebau, nes maniau, kad bus daugiau neišlaikiusiųjų. Egzaminas tikrai nebuvo sunkus. Visi abiturientai prieš dvejus metus žinojo, kokios bus užduotys, žinojo, kad jiems reikės parašyti rašinėlį. Esminis skirtumas nuo pernykščio egzamino – gausus literatūros kūrinių sąrašas, kuriais moksleiviai turėjo paremti ar argumentuoti savo rašinį.

Buvo labai įvairių rašinių. Vieni kėlė susižavėjimą, buvo labai malonu skaityti. Deja, buvo ir tokių, kad net gėda skaityti, ypač kai žinai, jog rašinį parašė dvyliktokas. Teko skaityti moksleivių apeliacijas. Vienas mokinys už rašinį iš 50 galimų balų gavo vos tris ir pateikė apeliaciją. Kad egzaminas būtų išlaikytas, reikėjo surinkti bent 15 balų. Ką aš galiu pasakyti apie tokį mokinį: jis visiškai nesavikritiškas. Jeigu gavo tik tiek balų, jam turi būti aišku, kad kažkas buvo negerai. Egzaminus taiso ekspertai, o ne šiaip pašaliniai žmonės.

Moksleiviai turėtų daugiau dėmesio skirti gramatikai ir skyrybai. Mano nuomone, į 11–12 klasių lietuvių kalbos pamokų programas reikėtų grąžinti gramatikos ir skyrybos kursą. Prieš abitūros egzaminus jie galėtų pasikartoti visas įgytas žinias, o per kelerius metus jos tiesiog užsimiršta. Be to, vaikai visiškai nemoka dėstyti savo minčių rašiniuose. Kodėl taip yra? Moksleiviai visai neskaito knygų. Norėdami bent jau žinoti, apie ką knyga, paskaito tik aprašus apie patį literatūros kūrinį.

Pavyzdžiui, šįmet per egzaminą susidūrėme su viena problema. Yra dviejų skirtingų autorių kūriniai tokiu pačiu pavadinimu "Vagis": Jono Biliūno novelė ir Jurgio Savickio apsakymas. Dvyliktokai egzamine painiojo vieno rašytojo aprašytą vagį su kito rašytojo personažu. Rašinyje teigia, kad remiasi J.Biliūno veikėju, o iš tikrųjų aprašO J.Savickio personažą. Tai tik įrodo, kad jie neskaitė nė vieno kūrinio, o tik girdėjo apie juos.

Mano nuomone, šiuolaikiniai mokiniai įdeda per mažai pastangų ruošdamiesi egzaminui. O jų argumentai tik kelia juoką: jeigu neišlaikysiu valstybinio egzamino, eisiu rašyti mokyklinio. Mes su mokytojais jau seniai diskutuojame, ar visi mokiniai, kurie nori laikyti valstybinį egzaminą, verti jį laikyti. Jeigu mokinio semestro įvertinimas tik 4–5 balai, tai ar jis tikrai pasiruošęs tokiam išbandymui. Žinoma, mes neturime teisės nė vienam dvyliktokui uždrausti pasirinkti tokį egzaminą, kurio jis nori.

Dažnai girdime, kad visa kaltė dėl neišlaikyto egzamino krenta ant mokytojų pečių, bet tai – absurdas. Dažnai būna, kai mokytojui tenka nuleisti rankas, nes vaikui niekas neįdomu. Ateina į pamokas visiškai nepasiruošęs, neperskaitęs knygos – situacija būna beviltiška. Tai ar dėl to kaltas mokytojas?
Tikrai pritarčiau, kad būtų koreguojama mokymosi programa. Literatūros kūrinių yra tikrai per daug, todėl vaikai nespėja perskaityti visų knygų, juk mokykloje jie mokosi ne vien lietuvių kalbos.

Ričardas Jarmalauskas
Istorijos mokytojas,
Kauno "Purienų" vidurinė mokykla

Tenka apgailestauti, bet šiemet moksleiviai į istorijos egzaminą atėjo visai nepasiruošę. Tokios tendencijos vyrauja jau ne vienus metus, nes kažkodėl dvyliktokai mano, kad istorijos egzaminas yra pats lengviausias ir jam nebūtina ruoštis. Šiųmetis egzaminas iš abiturientų reikalavo ne tik žinių, bet ir mokėti analizuoti turimą informaciją. Būtent tie vaikai, kurie nemoka atsirinkti reikiamos informacijos, tinkamai išanalizuoti pateiktus šaltinius, ir neišlaikė egzamino.

Mano manymu, mūsų šalies istorikai turėtų stengtis, kad Lietuvos vaikai geriau išmanytų savo šalies istoriją, todėl valstybinis istorijos egzaminas abiturientams turėtų būti orientuotas būtent į Lietuvos istoriją, o pasaulio istoriją mes turėtume žinoti tiek, kiek tai susiję su mumis. Dvyliktokai tikrai geriau atsako į klausimus apie užsienio šalių istoriją nei apie mūsų. Todėl egzaminų užduotys turėtų keistis radikaliai.

Man labai patiko šių metų egzamino paskutinė užduotis apie tarpukariu okupuotą Lietuvą ir to meto mūsų santykius su kaimyninėmis valstybėmis. Ši užduotis pareikalavo ne tik puikių žinių, bet ir gebėjimo sklandžiai išdėstyti mintis, atsirinkti reikalingiausią informaciją. Deja, ne visiems moksleiviams užteko laiko šiai užduočiai.

Šiemet buvo daug įvairių istorinių šaltinių, karikatūrų, nuotraukų. Kiekvienas, kuris domisi istorija, privalo žinoti, kas jose pavaizduota. Pavyzdžiui, vienoje karikatūroje buvo pavaizduotas Leninas, o vaikai jo neatpažino. Argi tai normalu?

Birutė Maciulevičienė
Chemijos mokytoja,
KTU gimnazija

Palyginti su praėjusiais metais, mano manymu, moksleiviai buvo šiek tiek geriau pasiruošę chemijos egzaminui. Man gal pasisekė, nes šįmet taisiau geriausius darbus. Be abejo, buvo ir prastai parašiusiųjų egzaminą. Buvo tokių, kurie iš 100 balų surinko vos 15.

Žinoma, norint išlaikyti chemijos egzaminą, būtina žinoti visas smulkmenas, niuansus. Pavyzdžiui, mano mokiniai, kurie rašė šį egzaminą, ne visi gavo šimtukus, nors vertų buvo labai daug. Aš pati dėl to labai kankinausi, ieškojau priežasčių, kodėl tie mokiniai, kurie pasaulio, Europos chemijos olimpiadose pelnydavo aukso ar sidabro medalius, nesurenka maksimalaus balo iš valstybinio chemijos egzamino savo šalyje. Atsakymas labai paprastas – jie per daug giliai kapstosi ir ieško sudėtingo atsakymo, kai užtenka tiesiog paprastai atsakyti į klausimą. Taip jie save sužlugdė.

Šiųmečio egzamino užduotys praktiškai atitiko mokymosi programą, nors buvo keletas užduočių, kurios kėlė diskusijų net ir mokytojams. Mano manymu, tobulėti ribų nėra, užduotys galėtų būti ir geriau paruoštos.
Iš savo patirties galiu pasakyti, kad egzaminų rezultatus lemia ir psichologiniai dalykai. Visi juokauja, kad vaikams prieš egzaminus nereikia psichologo pagalbos, aš manau priešingai. Vaikai labai jaudinasi per egzaminus. Ar kada teko matyti jų veidus prieš egzaminus? Jaudulys labai dažnai pakiša koją.

Šiemet man ypač nepatiko egzaminų grafikas: trečiadienį buvo biologijos, o jau penktadienį – chemijos egzaminas. Paprastai moksleiviai laiko abu šiuos egzaminus, nes ruošiasi medicinos ar biochemijos studijoms. Po pirmojo egzamino nemažai mokinių nespėjo atsigauti, nes krimtosi, kad nesugebėjo atsakyti į visus klausimus. Visą ketvirtadienį jie jaudinosi, todėl atėję penktadienį į chemijos egzaminą buvo jau perdegę. Tikrai galėjo būti daugiau laiko tarp egzaminų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

vik

vik portretas
viena moko, o per egzaminus užduotys kaip iš lempos, o jau vertinimas, vieniems prideda balų-kitiems atima, ne valstybiniai egzaminai o loterija, jau neegzistuoja sąlyga "kiek uždirbai tiek ir gausi". Kas nesusidūrė su tuo nesupras, net į galvą neateis, kad taip nudaryta

vi

vi portretas
istorikui noriu priminti, kad Leninas jaunajai kartai NEEGZISTUOJA, o jau apie Marksą ir Engelsą išvis patylėsiu, jie juos vadina Kalėdų seneliais, nes vienas -su barzda...tad kuo stebitės, mielas kolega?matyt, nemokot 11-12 klasių...o pagal naują programą, istorijos, dauguma klausimų ir PRIVALĖJO būti iš Lietuvos istorijos, o kaip gavosi, a?...tas samprotavimo rašinėlis išvis naujovė, jei mokinys mokėsi tik bendruoju kursu tai jis išvis nežino, kas čia per daiktas...per tokius rašinėlius jie jau nebesupranta, lietuvių ar istorijos egzaminą laiko...

mokytojai

mokytojai portretas
pati sau, tamsta, prieštarauji: nustebau, maniau kad bus daugiau neišlaikiusiųjų, ir po to sakinys - egzaminas nebuvo sunkus. Va kai tokios mokytojos moko mokinius, tai ir rezultatai tokie. Jokios logikos net MOKYTOJOS straipsnyje. GĖDA. O apie vertintojus ekspertus gal geriau nerašinėk - mano sūnus prieš metus laikė, jo klasėj buvo vaikinas, kuris net rašyt be klaidų nemoka , po 30 ar 50 padaro rašinyje, o egzaminą išlaikė daug geriau už pirmūnus, gavo 89 balus. Pats jis klasiokams paskui juokėsi - rašiau "ant durniaus" fantazavau kas šovė į galvą, pievas rašinėjau, nes nežinojau, ką rašyt - ir va še... Tai jei ekspertai pas mus tokie žiopli, kad nemato klaidų, geriau patylėsiu. Egzaminą tiesiog kompromituoja tokie "šviesuoliai". Matau, kad tamsta juos irgi linkusi girti, tai tokio tu ir lygio.
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių