Emigrantai kratosi balasto

Šiuolaikinių emigrantų vaikai, gyvenantys užsienyje, veikiausiai netaps dvikalbiai. Gimtąją šneką šiandien negailestingai išstumia dominuojanti aplinkos kalba. Neretam išeiviui tariami gimtieji žodžiai tėra slegianti praeities šmėkla, kurią sąmoningai net norima kuo greičiau pamiršti.

Šiuolaikinių emigrantų vaikai, gyvenantys užsienyje, veikiausiai netaps dvikalbiai. Gimtąją šneką šiandien negailestingai išstumia dominuojanti aplinkos kalba. Neretam išeiviui tariami gimtieji žodžiai tėra slegianti praeities šmėkla, kurią sąmoningai net norima kuo greičiau pamiršti.

Su mama – angliškai

Buvusi klaipėdietė mokytoja Loreta Vilkytė prieš 10 metų ištekėjo už anglo ir netrukus su šeima išvažiavo gyventi į Jungtinę Karalystę.

Tada jos vyresnioji dukra dar buvo paauglė. Mergaitei teko prisitaikyti naujoje aplinkoje, kurioje buvo bendraujama ne jos gimtąja kalba.

„Mokytoja mano dukrai patarė ir namuose su mama kalbėti angliškai, kad greičiau integruotųsi. Ar ta pedagogė įsivaizduoja, kad ji pati artimoje aplinkoje su savo vaiku prabiltų prancūziškai, lietuviškai ar dar kažkaip?“ – retoriškai klausė L.Vilkytė, kuri skatinama ir asmeninės patirties ėmėsi rašyti patarimų knygą emigrantams apie dvikalbystę.

Nukertami ryšiai

Teigiama, kad Amerikoje atlikti tyrimai parodė, kad neanglakalbių vaikų skatinimas mažiau kalbėtis tarpusavyje gimtąja kalba sulaukė gana liūdnų pasekmių.

„Nustatyta, kad tokiu atveju abiejų kalbų – tiek gimtosios, tiek anglų – mokymasis sulėtėjo arba kurį laiką sustojo. Išryškėjo nepageidautini psichologiniai veiksniai – žemas vaikų savivertės jausmas, nemalonus atsiskyrimo nuo praeities pojūtis, bendravimo problemos“, – amerikiečių mokslininkus citavo L.Vilkytė.

Tyrimai parodė, kad asmeniniai vaiko poreikiai mokykloje buvo pažeminti ir nevertinami. Tvirtinama, jog tai prieštarauja bet kurios švietimo sistemos ideologijai.
Esą atėmus gimtąją kalbą, o tai dažniausiai nutinka vaikui pradėjus lankyti mokyklą kitoje šalyje, ne tik pažeidžiamos jo teisės, bet svarbiausia – nutraukiami vaiko ryšiai su tėvais ir artimaisiais. Konstatuojama, kad taip išniekinama paties švietimo reikšmė.

Gimtoji kalba nunyksta

Pasak L.Vilkytės, vaikai, kurie gimė svetimoje šalyje, tačiau jų šeimose tėvai kalba lietuviškai, o aplinka – angliška, iki ketverių metų išmoksta laisvai kalbėti dviem kalbomis.

„Praktika tokia, kad tokie mažieji į mokyklas ateina būdami dvikalbiai, tačiau pabaigę jas gimtosios kalbos beveik nebevartoja. Aišku, gimtąją kalbą turi labai puoselėti tėvai“, – įsitikinusi L.Vilkytė.

Pasak moters, dauguma atvažiavusių žmonių neatsisako gimtosios kalbos. Tiesiog ją labai sunku išlaikyti, kai visa aplinka šneka kitaip. Esą nekontroliuojant situacijos gimtoji kalba šeimose ima nykti negrįžtamai.

„Išeivijos lietuvių šventėse teko stebėti ne vieną situaciją, kai tėveliai tarpusavyje šneka lietuviškai, o su savo atžalomis bendrauja laužyta anglų kalba. Būna ir dar įdomiau: vaikai į tėvus kreipiasi angliškai, tėvai atsako lietuviškai. Vaikai juos supranta, bet kalbėti jau nebemoka“, – apgailestavo L.Vilkytė.

Išleido patarimų knygą

L.Vilkytė Jungtinėje Karalystėje apsigynė disertaciją „Dvikalbystės vystymasis, požiūrių formavimasis ir jų įtaka šeimos gerovei“. Rašant šį mokslinį darbą, autorei labai padėjo savo patirtimi pasidalijusios lietuvių emigrantų šeimos.

„Svarbiausia buvo išsiaiškinti, kokią įtaką šeimos gerovei turi dvikalbystė. Tapo aišku, kad žmonėms labai trūksta žinių, kaip su vaiku bendrauti socialinėje aplinkoje. Ar pradėjus lankyti mokyklą, būtina informuoti mokytojus, kad atžala šneka dar ir kita kalba. Tai labai paprastos dilemos, kylančios emigrantų kasdienybėje“, – pasakojo buvusi klaipėdietė.

Remdamasi emigrantų šeimų, taip pat ir savo asmenine patirtimi bei moksliniais tyrimais, L.Vilkytė parašė ir išleido knygą „Kaip padėti vaikams užaugti dvikalbiams“. Leidiniu siekiama atskleisti gerąsias dvikalbystės puses, siūloma neskubėti atsisakyti gimtosios kalbos.

„Ir ne tik dėl to, kad vaikai galėtų susikalbėti su seneliais. Juk bendravimas dviem kalbomis smegenis veikia kaip koks treniruoklis. Dvikalbystė yra neįkainojama dovana, kurios nereikėtų prarasti. Tai – vertybė, kurią tėvai gali padėti labai nesunkiai išsaugoti“, – įsitikinusi L.Vilkytė.

Knygos autorė džiaugėsi, kai po leidinio pasirodymo viešumoje elektroniniu paštu gavo ne vieną padėką. Ypač įsiminė Škotijoje gyvenančios lietuvių emigrantų šeimos laiškas, kurie teigia besinaudojantys knygoje jos
pateiktais patarimais.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Is norvegijos

Is norvegijos  portretas
As turiu du vaikus abu gyvena su manimi norvegijoja.Viresnisis vaikas jam dabar 18m. jis kalba keturiomis kalbomis lietuviu,rusu,norvegu ir anglu,mazasis jam 7m. jis kalba trejomis kalbomis lietuviu,rusu,norvegu ir mokinasi anglu.Kai atvaziavome gyventi i norvegija maziukui buvo 1m.ejo i darzeli norvegiska ir pedagogai sake kad mes namuose kalbetume tik savo gimta kalba kad jis nepamirstu.O tai kad vaikai nesneka namuose su mama gimta kalba patis tevai kalti

Is norvegijos

Is norvegijos  portretas
As turiu du vaikus abu gyvena su manimi norvegijoja.Viresnisis vaikas jam dabar 18m. jis kalba keturiomis kalbomis lietuviu,rusu,norvegu ir anglu,mazasis jam 7m. jis kalba trejomis kalbomis lietuviu,rusu,norvegu ir mokinasi anglu.Kai atvaziavome gyventi i norvegija maziukui buvo 1m.ejo i darzeli norvegiska ir pedagogai sake kad mes namuose kalbetume tik savo gimta kalba kad jis nepamirstu.O tai kad vaikai nesneka namuose su mama gimta kalba patis tevai kalti

Is norvegijos

Is norvegijos  portretas
As turiu du vaikus abu gyvena su manimi norvegijoja.Viresnisis vaikas jam dabar 18m. jis kalba keturiomis kalbomis lietuviu,rusu,norvegu ir anglu,mazasis jam 7m. jis kalba trejomis kalbomis lietuviu,rusu,norvegu ir mokinasi anglu.Kai atvaziavome gyventi i norvegija maziukui buvo 1m.ejo i darzeli norvegiska ir pedagogai sake kad mes namuose kalbetume tik savo gimta kalba kad jis nepamirstu.O tai kad vaikai nesneka namuose su mama gimta kalba patis tevai kalti
VISI KOMENTARAI 5

Galerijos

  • Gargždų gyventojus išgąsdino suveikusi sirena
    Gargždų gyventojus išgąsdino suveikusi sirena

    Trečiadienio vakarą, prieš 19 val., Gargžduose nerimo įvarė staiga miesto centre ėmusi kaukti sirena. ...

  • Kaip apsaugoti dviračius nuo vagių?
    Kaip apsaugoti dviračius nuo vagių?

    Gyventojai jau vis aktyviau važinėja dviračiais ar paspirtukais, į kuriuos kėsinasi vagišiai. Jų grobiu dažniausiai tampa neprirakinti, be priežiūros palikti, neretai ir brangiai kainuojantys dviračiai. Pareigūnai pataria ženklinti savo turt...

    1
  • Prieš Velykas – Kryžiaus kelio eisena
    Prieš Velykas – Kryžiaus kelio eisena

    Šiandien, Didįjį penktadienį, uostamiesčio gatvėmis klaipėdiečiai neš maždaug šešių metrų kryžių. Šis Kristaus kančios apmąstymams skirtas Kryžiaus kelias tikintiesiems yra vienas svarbiausių įvykių prie&sca...

    5
  • Klaipėda puošiasi šventėms
    Klaipėda puošiasi šventėms

    Uostamiestis pamažu ruošiasi Velykoms. Kai kur prie daugiabučių namų matyti kiaušiniais papuoštos medžių šakos, prie Kultūros centro Žvejų rūmų – velykinė instaliacija, o parduotuvių vitrinose irgi yra velykinių ...

    2
  • „Palangos dienos“ kviečia paminėti dvi kurortui svarbias datas
    „Palangos dienos“ kviečia paminėti dvi kurortui svarbias datas

    Penktadienį Palangoje prasideda savaitę truksiančios kurorto dienos, kurios įprasmins Palangos krašto prijungimą prie Lietuvos prieš daugiau kaip šimtmetį bei paminės kurorto gimtadienį. ...

  • Kretingos taryba – prieš „European Energy“ žaliojo kuro gamyklos statybą
    Kretingos taryba – prieš „European Energy“ žaliojo kuro gamyklos statybą

    Kretingos valdžia nepritarė Danijos atsinaujinančios energetikos kompanijos „European Energy“ planams rajone statyti žaliojo kuro gamyklą. ...

    9
  • Naudojimui nebetinkamas padangas galite atiduoti nemokamai!
    Naudojimui nebetinkamas padangas galite atiduoti nemokamai!

    1. Jei perkate naujas padangas parduotuvėje ir servise, ten galite nemokamai atiduoti ir senąsias. Tik turi atitikti perkamų–paliekamų padangų kiekis ir tipas: jei perkate lengvojo automobilio padangas, traktoriaus ar sunkvežimio padangų palikti n...

    5
  • „Smiltynės perkėla“ – svarbių pokyčių kelyje
    „Smiltynės perkėla“ – svarbių pokyčių kelyje

    Milijonai keleivių, šimtai tūkstančių transporto priemonių. Praėję metai bendrovei „Smiltynės perkėla“ buvo darbingi ne vien perkėlimų skaičiumi. Ilgametes marių laivybos tradicijas puoselėjanti įmonė įgyvendina ambicingus p...

    5
  • Kelionė iš Klaipėdos į Rygą – tik su persėdimais
    Kelionė iš Klaipėdos į Rygą – tik su persėdimais

    Pernai pradėjęs kursuoti traukinys Vilnius–Ryga stojo Šiauliuose, o jau nuo balandžio sustos dar dviejuose Lietuvos miestuose. Uostamiesčio gyventojams iš Klaipėdos tiesiogiai pasiekti Latvijos sostinę traukiniu dar nepavyks, bet, pas...

    13
  • Vietoj griuvenos Liepojos gatvėje – prekybos centras
    Vietoj griuvenos Liepojos gatvėje – prekybos centras

    Liepojos gatvės pradžioje pokyčiai stebina ir tempu, ir mastais – metų pradžioje pagaliau nugriautas apleistas baltų plytų statinys ir greta jo veikusi parduotuvė. Dabar milžiniškoje statybų aikštelėje verda darbas. ...

    13
Daugiau straipsnių