ES pinigai plūstelėjo į Klaipėdos uostą

  • Teksto dydis:

Šiemet daugiau nei per visus metus iki tol Klaipėdos uoste naudojama Europos Sąjungos paramos pinigų.

Parama: už ES lėšas baigiama statyti keleivių ir krovinių terminalo infrastruktūra su modernia rampa.
Vidmanto Matučio nuotr.

Šiemet daugiau nei per visus metus iki tol Klaipėdos uoste naudojama Europos Sąjungos paramos pinigų. Tai užtikrina bendrauostinių investicijų finansavimą, o sukurta nauda tarnauja visiems uosto naudotojams.

Atvėrė naujas galimybes

Didžiausias uosto projektas, kuriame naudotos ES lėšos, jau užbaigtas. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos kanalas išgilintas nuo 13 iki 14,5 metro, išplatintas nuo 120 iki 150 metrų.

Gilinimo darbų vertė – 127,3 mln. litų, įskaitant PVM. ES paramos lėšos sudarė 81,5 mln. litų. Projekto paramos iš ES intensyvumas – 85 proc. tinkamų finansuoti ES lėšomis darbų. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto istorijoje tai yra didžiausios vertės sutartis, įgyvendinta naudojantis ES lėšomis.
Darbus atliko skelbtą tarptautinį konkursą laimėjusi olandų kompanija "Van Oord Dredging and Marine Contractors BV". Uosto direkcijos specialistų vertinimu, darbai buvo atlikti laiku, kokybiškai.

Laivybos kanalo gilinimo ir platinimo projektas ypač svarbus Klaipėdos uostui. Po gilinimo dar labiau padidės didžiųjų laivų plaukimo ir manevravimo saugumas. Projektas finansuotas Sanglaudos fondo lėšomis, turint tikslą užtikrinti lygias konkurencines sąlygas "Postpanamax" tipo laivams aptarnauti ir vertinant tiek kaimyninius, tiek Vakarų Europoje veikiančius uostus. Klaipėdoje sudarytos sąlygos priimti "Postpanamax" tipo laivus, kurių gramzda siekia 13,5 metro.

Miestui naudingas projektas

Naudojantis daline ES parama, baigiama statyti keleivių ir krovinių terminalo infrastruktūra. Objektas ypač svarbus Klaipėdos miestui. Bus užtikrintas patogus, gerokai spartesnis keleivių aptarnavimas, teikiamų paslaugų kokybė. Terminalas pagyvins Klaipėdos architektūrą, suteiks jai daugiau jūriškumo – naujasis terminalas gerai matomas iš II Smiltynės perkėlos keliantis į Smiltynę.
Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalo infrastruktūros statybos konkursą laimėjusi kompanija „Latvijas tilti“ pasiūlė 112,5 mln. litų statybos kainą. ES parama sudaro 65,6 proc. arba beveik 61,8 mln. litų.

Uosto direkcija jau beveik pastatė 80 ir 81 krantines, kur yra 10 metrų gylis. Jų bendras ilgis beveik 525 metrai. Taip pat pastatytas 287 metrų ilgio pirsas su 12,5 metro gyliu ir dviem reguliuojamomis rampomis. Objektai turi būti baigti šiemet rugpjūčio pabaigoje. Vienu metu prie šių krantinių ir pirso galės švartuotis trys laivai – keltai ir kruiziniai laineriai. Per metus naujajame terminale planuojama krauti apie 6 mln. tonų krovinių ir aptarnauti apie pusę milijono keleivių.

Bendra Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalo statyba, įskaitant ir suprastruktūrą, turi būti baigta iki šių metų pabaigos. Terminalą eksploatuosianti bendrovė "Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalas" baigia statyti 4,5 tūkst. kv. metrų keleivių aptarnavimo ir administracinį pastatą, kontrolės ir patikros punktus, sandėlius, įrenginėja inžinerinius tinklus. Terminale, kurio bendras plotas 18 ha, net 14 ha dalyje bus įrengtos į keltus judančių automobilių statymo ir krovinių saugojimo aikštelės.

Su keleivių ir krovinių terminalo statyba susiję ir kiti šiuo metu Uosto direkcijos užsakymu vykdomi statybos darbai – rengiamas privažiavimo kelias į terminalą, į jį taip pat tiesiama geležinkelio atšaka.

Šimtaprocentinis projektas

Anksčiau uosto naudotojai įvairiuose pasitarimuose akcentuodavo, kad ES investicijos į uosto infrastruktūrą yra per mažos. Tačiau verta atkreipti dėmesį į tai, jog ne visiems infrastruktūros objektams galima naudoti ES lėšas. ES parama skiriama tik bendrauostiniams, pelno negeneruojantiems projektams, kurie sukuria ekonominę-socialinę naudą visiems gyventojams. Konkreti vienam uosto naudotojui skirta infrastruktūra negali būti finansuojama ES lėšomis, kai šios lėšos suplanuotos valstybės projektų planavimo metodu. Tokia ES parama gali būti pripažinta valstybės pagalba, o pagal stojimo į Europos bendriją sutartį iš esmės valstybės pagalba yra draudžiama su retomis išimtimis (pvz. Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalo infrastruktūros statyba).

Naudojantis ES lėšomis, Uosto direkcija vykdo ir kitus svarbius projektus. Iki šių metų lapkričio 30 dienos turi būti baigtas 4,6 mln. litų vertės laivų aptarnavimo kokybės, efektyvumo bei laivybos saugumo uoste projektas LUVIS. Kuriant Laivybos Klaipėdos jūrų uoste valdymo informacinę sistemą iš ES 100 proc. finansuojamos tinkamos dengti projekto išlaidos.

LUVIS užtikrins automatizuotą laivybos uoste procesų valdymą, uosto rinkliavų apskaitą bei duomenų teikimą jų gavimu suinteresuotų institucijų informacinėms sistemoms, leis atskirti realiu laiku vykstančių laivybos procesų valdymo funkcijas nuo procesų apskaitos funkcijų.

Bus sukurtos ir įdiegtos elektroninės paslaugos: pranešimų uostui teikimo, deklaracijų teikimo, uosto teikiamų paslaugų užsakymo, sąskaitų už uosto suteiktas paslaugas pateikimo ir apmokėjimo, interaktyvios uosto rinkliavų skaičiuoklės bei informacijos teikimo. Šios paslaugos užtikrins efektyvų uosto tarnybų ir laivų agentų, savininkų, frachtuotojų bei kapitonų bendravimą ir leis atsisakyti tradicinių keitimosi informacija būdų.

Tvarkomi uosto keliai

Atskira ES projektų dalis yra susijusi su kelių į uostą statybomis ar rekonstrukcija. Geras techninis privažiavimo kelių ir geležinkelių infrastruktūros lygis užtikrina saugų ir nepertraukiamą krovinių gabenimą į Klaipėdos uostą ir iš jo.

Naudodamasi ES lėšomis, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija įgyvendino ar įgyvendins projektus, skirtus privažiavimo keliams į multimodalinius krovinių terminalus pietinėje uosto dalyje sutvarkyti – Perkėlos ir Kairių gatves.

Dabartinė kelių būklė nėra pritaikyta intensyviam sunkiojo transporto eismui, todėl ardoma kelio danga, susidaro transporto spūstys, didėja avarijų tikimybė, oro tarša ir triukšmas. Sutvarkius privažiavimo kelius, pagerės jų pralaidumas ir saugumas, bus skatinama transporto rūšių sąveika, pagerės laivybos linijų jungtis su europine magistrale Vilnius–Kaunas–Klaipėda. Įgyvendinant šiuos projektus, iš viso bus rekonstruoti keli kilometrai privažiuojamųjų kelių bei automobilių tiltas per Klaipėdos kanalą.

Didžiausias Uosto direkcijos įgyvendinamas privažiavimo kelių projektas, kuriam naudojamos ES lėšos, yra šiuo metu vykdoma Kairių gatvės rekonstrukcija. Bendra projekto vertė – 33,9 mln. litų, iš jų ES lėšos sudaro 21,3 mln. litų. Rekonstrukcija turi būti baigta 2014 metais. Jau įgyvendintas privažiavimo kelių projektas – Perkėlos gatvės rekonstrukcija – kainavo 6,5 mln. litų, iš jų 4,8 mln. ES paramos lėšos.

Ne vien Uosto direkcija, bet ir kitos institucijos, o pirmiausiai Lietuvos geležinkeliai vykdo nemažai ES projektų, kurie susiję uosto aptarnavimo, privažiavimo į jį gerinimu. Iki 2015 metų „Lietuvos geležinkeliai“ įgyvendins Klaipėdos, Rimkų ir Draugystės geležinkelio stočių bei jų kelynų, taip pat Pauosčio kelyno rekonstrukcijos ir plėtros projektus. Jiems skiriama per 300 mln. litų ES parama.

Teiks naujas paramos paraiškas

Uostas tikisi paramos ir iš 2014–2020 metų ES finansavimo laikotarpio. Uosto direkcija jau turi pateikusi projektų, kurių vertė siekia 1,6 mlrd. litų, iš jų ES parama – 1,1 mlrd. litų.

Uosto direkcijos ekonomikos ir finansų direktorius-vyriausiasis finansininkas Martynas Armonaitis pastebėjo, kad jau parengtas Malkų įlankos gilinimo projektas, kuris būtų finansuojamas iš naujo ES finansavimo laikotarpio.

Suprojektuota, bet įšaldyta ES finansavimo laukianti mažųjų ir pramoginių laivų prieplaukos statyba. Šis 41,7 mln. litų vertės projektas įšaldytas dėl to, kad jam finansuoti reikia net 31,7 mln. litų nuosavų lėšų, o šiuo metu jų trūksta ir didelę ekonominę naudą teikiantiems projektams. Sprendimas atidėti šio projekto įgyvendinimą atsirado dėl 2012 m. priimto sprendimo įmonei sumokėti pelno dalį į valstybės biudžetą.

Iš 2014–2020 m. ES lėšų programavimo laikotarpio ES paramos Uosto direkcija planuoja įsigyti ir uostui valyti bei vietomis pagilinti reikalingą universalią žemsiurbę/žemkasę.

Vienas didžiausių naujo programavimo laikotarpio ES paramos projektas būtų Šventosios uosto statyba. Šiuo metu rengiamas techninis projektas, kuris, beje, finansuojamas iš 2007–2013 ES paramos lėšų (ES parama sudaro 6,3 mln. litų). Preliminari uosto statybos kaina – apie 200 mln. litų. Jam statyti tikimasi maksimalaus ES lėšų finansavimo.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Smiltynėje prie Naujosios perkėlos susidarė transporto spūstis
    Smiltynėje prie Naujosios perkėlos susidarė transporto spūstis

    Iš Neringos namo grįžtantys poilsiautojai pakliuvo į transporto spūstį Smiltynėje, prie Naujosios perkėlos. Eismą kontroliavo policijos pareigūnai. ...

    1
  • Atidengtas istorinis paminklas simbolizuos laisvę ir dovanos sėkmę
    Atidengtas istorinis paminklas simbolizuos laisvę ir dovanos sėkmę

    Klaipėda turi dar vieną simbolį, kuris neabejotinai taps traukos objektu. Griaudint motociklams, atidengtas paminklas, skirtas pirmajam Lietuvoje automobilių-motorračių klubui „M.S.C. Memelland“ ir keliautojui Antanui Poškai atminti. A...

    17
  • Vasarotojai šturmavo paplūdimius: aikštelėse neliko vietos automobiliams
    Vasarotojai šturmavo paplūdimius: aikštelėse neliko vietos automobiliams

    Šiltą ir saulėtą šeštadienį minios poilsiautojų traukė į paplūdimius. Vasarotojų kelionę apkartino transporto spūstys. Klaipėdiečiai ir miesto svečiai „kamščiuose“ strigo, ne tik grįždami namo, kas jau &...

    3
  • Poilsiautojai toliau traukia į pajūrį: susidarė spūstys, neišvengta avarijų
    Poilsiautojai toliau traukia į pajūrį: susidarė spūstys, neišvengta avarijų

    Šilti, vasariški, saulėti orai ir renginiai poilsiautojus savaitgalį viliojo į pajūrį. Transporto spūstys susidarė ir prie Naujosios perkėlos, ir pakeliui į Palangą. Neišvengta ir eismo įvykių. ...

  • Prašys atiduoti Centrinį paštą
    Prašys atiduoti Centrinį paštą

    Klaipėdos savivaldybė ne tik planuoja įsigyti senojo pašto patalpas, bet ir prašys valstybės, kad atiduotų byrantį Centrinio pašto pastatą, kurį bendrovė "Lietuvos paštas" nusprendė parduoti. ...

    4
  • Miestui – inovatyvūs sprendimai
    Miestui – inovatyvūs sprendimai

    Ateityje Klaipėdoje gali atsirasti daugiau šiuolaikinių technologijų ir įvairių inovacijų, padėsiančių užtikrinti klaipėdiečių saugumą. Pavyzdžiui, apie susidariusias spūstis mieste bus galima sužinoti realiu laiku arba užbėgti už ak...

    4
  • Pradėjo rengti koncesijos sąlygas
    Pradėjo rengti koncesijos sąlygas

    Uostamiesčio savivaldybė toliau ruošiasi 2-osios vandenvietės konversijai. Numatyta, kad šioje teritorijoje išdygs daugiafunkcis sporto objektas. Kadangi jis bus statomas privačiomis lėšomis, pradėtos rengti koncesijos sąlygo...

    1
  • Kelio ženklai sukėlė abejonių
    Kelio ženklai sukėlė abejonių

    Saugaus eismo specialistai aiškinsis, ar Klaipėdos universitetas iš vienos pusės teisėtai uždarė miesto gatvę. Taip pat bus vertinama, ar įstaigos teritorijoje teisingai įrengti kelio ženklai, o jų schema – suderinta. ...

    5
  • KEPA vadovo konkursas: lauks tinkamesnių?
    KEPA vadovo konkursas: lauks tinkamesnių?

    Įvertinus pretendentus Klaipėdos ekonominės plėtros agentūros (KEPA) direktoriaus pareigoms eiti, nuspręsta palaukti daugiau pretendentų. Pabrėžiama, kad ieškoma paties geriausio kandidato, kuris gebėtų įgyvendinti ambicingus miesto planus. ...

  • Dėl garbių svečių Jūros šventėje – nežinia
    Dėl garbių svečių Jūros šventėje – nežinia

    Iki Jūros šventės likus mažiau nei savaitei, prieš didįjį renginių maratoną dėliojami paskutiniai akcentai. Kol kas dar nepatvirtinta, ar svarbiausioje uostamiesčio fiestoje dalyvaus Lietuvos valstybės vadovai, tačiau, pasak organizato...

    2
Daugiau straipsnių