Etnokultūros centre – Užgavėnių kviesliai

Klaipėdos etnokultūros centre prasideda pirmieji renginiai, skirti artėjančioms Užgavėnėms.

Jų organizatoriai jau šį penktadienį kviečia pasigrožėti Užgavėnių kaukėmis, o antradienį – į knygos ir plokštelės su Užgavėnių dainomis sutiktuves.

Parengė net dvi parodas

Betgi pirmiausia vasario 18 d. 18 val. Klaipėdos etnokultūros centre (Daržų g. 10) bus atidarytos dvi Užgavėnėms skirtos parodos – „Užgavėnių kaukės“ bei „Morė Klaipėdoje“.

Šiemet sukanka 100 metų kaip gimė vienas ryškiausių Vakarų Lietuvos regiono medžio drožėjų – dievdirbys, Užgavėnių kaukių meistras Anicetas Puškorius (1911- 1994).  Šiai sukakčiai paminėti Etnokultūros centro salėje  suruošta Užgavėnių kaukių paroda, kurioje eksponuojamos A.Puškoriaus, jo sūnaus Raimundo Puškoriaus bei kraštiečio tautodailininko Adolfo Viluckio kurtos tradicinės Užgavėnių kaukės.

"Tai itin subtilūs drožiniai, reikalavę didelės kantrybės, išmonės ir laiko, menantys senąsias Žemaitijos Užgavėnes. Šiandien medinėms kaukėms suteikiama labiau dekoratyvinė paskirtis, tačiau tradicinėje kultūroje per Užgavėnes būtent medinės drožinėtos ar iš žievės gamintos kaukės buvo populiariausios", - pasakojo etnologė Irena Armonienė.

Jos žodžius patvirtino ir kaukių autoriai A. Viluckis bei R.Puškorius, galintys be perstojo pasakoti apie savo akimis matytas bei patirtas Užgavėnių persirengėlių linksmybes bei personažų „įvaizdį“.

Av|biejų Puškorių ir A.Viluckio gamintos kaukės – lengvutės, drožtos iš kruopščiai parinktos medienos, pritaikytos nešioti, patogios. Nuo sienų dairosi raganos ir raganiai, prekybininkai žydeliai, kanapiniai, lašininiai, daktarai, kipšai, ubagai, čigonai. Vypsančios bedantės burnos, kumpos nosys,  ragai ir nagai negąsdina – kaukės  šypsosi, akį merkia...

Etnokultūros centro pirmajame aukšte bus galima pasigėrėti akimirkomis iš Klaipėdoje vykusių Užgavėnių, į kurias žvelgiama per Morės personažą. Etnokultūros centro archyvo fotografijų paroda „Morė Klaipėdoje“ atskleidžia  1999–2010 m. Užgavėnių švenčių nuotaikas. Nelabos žiemos dvasią įprasminanti Morė kasmet keitė savo formas, veido bei kūno formas, buvo deginta, skandinta,  į sunaikinimo vietą lydima su dūdų orkestru, vežama sunkvežimiu, nešama stipruolių. Šias akimirkas pavyko užfiksuoti dailininkei Elenai Matulionienei.

Abi Užgavėnėms skirtos parodos Etnokultūros centre veiks iki pat Užgavėnių. Jas galima apžiūrėti nemokamai.

Apie Užgavėnių kaukių autorius

A.Puškorius gimė 1911 m. Skaudaliuose Kretingos rajone. Žemaičių medžio drožėjas – talentingas pasakorius, dainininkas, kraštotyrininkas, Kretingos Garbės pilietis. Drožinėti pradėjo būdamas aštuonerių. Mokėsi iš pripažintų liaudies meistrų, domėjosi profesionalių skulptorių kūryba. Anksti pradėjo dalyvauti parodose (1928 m.). 25-erių tapo liaudies meistru. Dalyvavo kuriant liaudies menininkų sąjungą, eksponavo savo darbus respublikinėse parodose, Rusijoje, Čekijoje, Vengrijoje, Italijoje. A.Puškoriaus skulptūrose dažna tėvynės ir Dievo tematika. Jis mėgo kurti garsių žmonių biustus. Savo drožiniuose atskleisdavo karo, žmogaus likimo problemas, žmogaus ydas ir gražiąsias jo puses. Kaip medžio drožėjas didžiausią pripažinimą pelnė savo darbais, kuriuos sukūrė būdamas 50-60 metų. Dalyvavo kuriant Ablingos skulptūrų kompleksą, kartu su sūnumi Raimundu dalyvavo „Raganų kalno“ Juodkrantėje kūrime. Drožėjo kūryba ne kartą pažymėta reikšmingais apdovanojimais, kūryba žinoma ne tik pas mus, bet plačiai pasklidusi po pasaulį. Daug darbų yra Sankt Peterburge, Maskvoje, Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Telšių, Plungės, Plungės, Kretingos bei kituose muziejuose, miestų parodų salėse. Medžio drožėjo tradicijas perdavė savo sūnums - pomėgį drožti paveldėjo visi keturi jo sūnūs. A.Puškorius mirė 1994 m.

Jo sūnus Raimundas gimė 1954 m. tuose pačiuose Skaudaliuose. Pomėgį drožti paveldėjo iš tėvo. Nuo 1972 m. – Lietuvos tautodailininkų sąjungos Žemaitijos skyriaus narys, Kretingos sekcijos pirmininko pavaduotojas. Nuo 2007 m. Kretingos rajono savivaldybės tarybos narys, Kretingos miesto seniūnijos sporto organizatorius. R.Puškorius dalyvavo daugelyje kūrybinių stovyklų ir parodų Lietuvoje, Japonijoje, Danijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, JAV, Švedijoje, Latvijoje, Estijoje.  R.Puškoriaus  skulptūros, stogastulpiai, koplytstulpiai puošia ne tik Kretingą, Klaipėdos rajoną, Lietuvą, bet ir užsienio šalis. Tautodailininko kryžiai, koplytstulpiai ir Užgavėnių kaukės sertifikuotos ir pripažintos tautinio paveldo produktais. Medžio drožyba domisi ir R.Puškoriaus vaikai bei vaikaičiai.

A.Viluckis gimė 1939 m. Grūšlaukėje, Kretingos rajone. Drožyba užsiima nuo vaikystės. Parodose pradėjo dalyvauti būdamas 20 metų. Nuo 1960 m. – Lietuvos tautodailininkų sąjungos Žemaitijos skyriaus narys, 1964 m. jam suteiktas liaudies meistro vardas, 1986 m. už kūrybinę veiklą Lietuvos kultūros ministerija A.Viluckiui paskyrė P.Galaunės premiją.  Meistras sukūrė daugiau negu 200 reikšmingesnių skulptūrų, surengė 18 autorinių parodų, dalyvavo 60-yje tautodailės parodų Lietuvoje ir užsienyje. 1999 m. A.Viluckiui Kretingos rajono savivaldybės taryba suteikė rajono garbės piliečio vardą. 2005 m. tautodailininkui įteikta Kultūros ministerijos premija už būdingiausių mūsų kraštui tautodailės formų ir amato tradicijų išsaugojimą bei perdavimą jaunajai kartai. Drožyba domisi ir A.Viluckio dukra.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Šuo išgelbėjo lapei gyvybę
    Šuo išgelbėjo lapei gyvybę

    Vokiečių ir škotų aviganių mišrūnė išgelbėjo gyvybę į šulinį įkritusiai lapei. Laukinis gyvūnas įkrito į spąstus prie Vasaros estrados, kur ją aptiko su šeimininke pasivaikščioti išėjusi kalyt...

    1
  • Vėl bandys išjudinti apsileidėlius
    Vėl bandys išjudinti apsileidėlius

    Klaipėdos valdžia bandys vėl išjudinti miesto vaizdą darkančių griuvenų savininkus imtis darbų. Maksimalus žemės mokestis grės ir tiems, kurių sklypuose stovi ilgą laiką nenaudojami pastatai. ...

    7
  • V. Sinkevičius: uosto plėtra privalo išlikti tarp valstybės prioritetų
    V. Sinkevičius: uosto plėtra privalo išlikti tarp valstybės prioritetų

    LR Seimo Ekonomikos komiteto vadovas Virginijus Sinkevičius teigia, kad rekordiniai Klaipėdos uosto rezultatai ir gaunama nauda valstybei rodo, jog valstybė turi siekti, kad uostas būtų maksimaliai plėtojamas. Šiandien Klaipėdos valstybinio jūr...

    1
  • Klaipėdoje šeimai teikiamos kompleksinės paslaugos
    Klaipėdoje šeimai teikiamos kompleksinės paslaugos

    Nuo liepos 1 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija kartu su partneriais vykdo iš ES struktūrinių fondų lėšų finansuojamą projektą „Kompleksinės paslaugos šeimai Klaipėdos mieste“. ...

  • Įrengs naujus ženklus
    Įrengs naujus ženklus

    Klaipėdos regione planuojama diegti vienodą turizmo informacinę infrastruktūrą. Septynių savivaldybių administruojamose teritorijose numatyta statyti vienodus ženklus ir stendus, kurie palengvintų istorinių, kultūrinių, gamtinių objektų lankymą....

    1
  • Klaipėdos uoste įspūdingai augo krova
    Klaipėdos uoste įspūdingai augo krova

    Klaipėdos uosto augimas tarp rytinės Baltijos uostų vertinant tonomis šiemet yra vienas didžiausių. Jis ne tik, kad neprarado kokių nors krovinių, bet ir pritraukė naujų. ...

    4
  • Stiprinama žemės kasimo darbų kontrolė
    Stiprinama žemės kasimo darbų kontrolė

    Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrius intensyvina kontrolę dėl kasinėjimo darbų, atliekamų savivaldybės viešojo naudojimo teritorijose (gatvėse, vietinės reikšmės keliuose, aikštėse, ža...

    1
  • Klaipėdos universiteto laivynas plaukioja saugiai
    Klaipėdos universiteto laivynas plaukioja saugiai

    Klaipėdos universitetas yra bene vienintelė Lietuvos aukštojo mokslo įstaiga, kuri turi laivus. ...

    2
  • Šventojoje siekiama atnaujinti „Žvejo dukrų“ skulptūrą
    Šventojoje siekiama atnaujinti „Žvejo dukrų“ skulptūrą

    Visuomenininkai ketina kreiptis į Palangos miesto savivaldybę ir prašyti lėšų 1982 metais sukurtos skulptūros „Žvejo dukros“ aplinkai sutvarkyti, rašo dienraštis „Lietuvos žinios“. ...

    4
  • Kova su lapais – be reklamos
    Kova su lapais – be reklamos

    Pietinėje miesto dalyje esančių daugiabučių namų gyventojai keiksnoja visus kitus, tik ne save, dėl prieš savaitę lietaus nuotekas užkimšusių rudeninių lapų. Tačiau atsirado ir klaipėdiečių, parodžiusių pavyzdį kitiems. ...

    14
Daugiau straipsnių