Galimam pavasario potvyniui pasirengta

Klaipėdos apskrities viršininko administracijoje vykusiame Klaipėdos apskrities ekstremalių situacijų valdymo centro posėdyje aptartas savivaldybių pasirengimas galimam pavasario potvyniui. Klaipėdos, Kretingos ir Šilutės rajonų savivaldybių administracijų atstovai patvirtino, kas pavasario potvyniui yra pasirengę.

Daugiausia dėmesio posėdžio metu skirta Šilutės rajonui. Prognozuojama, kad šiemet čia į potvynio zoną pateks apie 30 tūkst. ha teritorijos, kurioje gyvena apie 1000 gyventojų.

„Nemune ledo storis šiuo metu siekia apie 30 cm. Rajone vandens lygis žemas ir jokių potvynio požymių dar nematyti. Bent jau šią savaitę turėtų būti ramu, nes sinoptikai staigaus atšilimo neprognozuoja. Nuo 1999-ųjų aštuonerius metus potvynis būdavo gruodžio, sausio mėnesiais. Šiandien - jau vasaris, o kol kas potvynio požymių nėra. Potvynis pirmą kartą gerokai vėluoja. Specialiosios tarnybos pasiruošusios padėti žmonėms ir esant reikalui juos evakuoti iš kaimų. Nors kone su visais gyventojais kalbėta apie išankstinę evakuaciją, nė vienas nepareiškė noro iš anksto apleisti savo sodybų. Kasmetinei pavasario bėdai Šilutės rajonas yra pasiruošęs. Žmonės turi sukaupę maisto atsargų, žvakių, vaistų“, - kalbėjo Šilutės rajono savivaldybės Civilinės ir priešgaisrinės saugos tarnybos vedėjas Romualdas Renčeliauskas.

Didžiausia problema kaip ir kasmet išlieka kelias Šilutė-Rusnė. Užliejus šį kelią čia darbuosis specialus transportas, kuris dirbs nuo 6 ryto iki 22 val. ir kels automobilius bei žmones. Paskaičiuota, kad per parą šiame kelio ruože perkeliama apie 700 automobilių. Iš užlietų teritorijų gyventojus kels keturi tralai, trys amfibijos.

Ne mažiau problemų gelbėtojams kelia ir Rusnė. Šios salos gyventojų išgabenti iš aplietos teritorijos greitai neįmanoma, Rusnė iki šiol neturi gaisrininkų komandos. Iš Šilutės atvykstantiems ugniagesiams potvynio metu tiesiog nėra kur apsistoti, iki šiol nėra išspręstas patalpų klausimas.

Su potvyniu susiduria ir Kretingos rajonas. Pasak šio rajono savivaldybės Civilinės saugos ir mobilizacijos skyriaus vedėjos R.Beniušienės, potvynis pakilus Minijos upės vandeniui paprastai gresia ir apie 40 Kartenos gyventojų. Kartenoje reikėtų paaukštinti pylimus, kuriuos nuplauna lietus, išvažinėja automobiliai, tačiau darbams prašytų 30 tūkst. litų nepavyko gauti.

Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Kaimo reikalų ir melioracijos skyriaus vyriausiasis specialistas Alfonsas Palauskas teigė, kad dar 2006 metais Vyriausybėje buvo patvirtinta programa potvynių padariniams šalinti. Šiemet tam turėjo būti skirta 7 mln. litų, tačiau gauta tik 200 tūkst. litų. Už juos ketinama rekonstruoti Skirvytės upės krantinės ruožą ties Rusne.


Šiame straipsnyje: potvynis

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių