Garažas – vertingas turtas

Naujų garažų masyvų Klaipėdoje statyti nebeplanuojama, nes esą jau nebėra jų poreikio. Tačiau dėl šios priežasties esamų tokių statinių vertė tik išaugo. Pigiausią garažą uostamiestyje šiuo metu galima įsigyti nuo 7 tūkst. litų, tačiau už patrauklesnėje vietoje esantį reikės atseikėti ir 20 tūkst. litų.

Garažų kooperatyvų Klaipėdoje yra apie pusė šimto, juose – keli tūkstančiai pastatų. Viena garažų bendrija vienija nuo 100 iki 900 narių. Šie garažų masyvai esą – tarybinių laikų liekana, todėl jie ateityje nebebus statomi.

„Nauji garažai projektuojami su daugiabučiais namais ar visuomeninės paskirties statiniais, atskirų jų masyvų statyti mieste neplanuojama. Keičiasi mados ir garažų srityje, nes epocha pasikeitė nuo tų laikų, kai buvo didžiulis garažų kooperatyvų poreikis“, – teigė Klaipėdos savivaldybės Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vedėjas Gediminas Pocius.

Dabar esą pastebima nauja tendencija, kad savininkai skuba tvarkyti turimų garažų nuosavybės dokumentus, nes daugelis senųjų mūrinių ar metalinių pastatų mieste lig šiol yra neįteisinti. Kitaip tariant, tai – neteisėti statiniai.

„Daugelis garažų savininkų turi įteisinę žemės nuomą, kai kurie yra tik žemės naudotojai. Pastebime tendenciją, jog žmonės tvarkosi dokumentus, kad galėtų tuos naudojamus pastatus įteisinti“, – pabrėžė G.Pocius.

Klaipėdos bendrajame plane numatyta, kad garažų griovimas ar tolimesnis senųjų naudojimas priklauso nuo to, kaip juos kas valdys.

Esą, jei garažų kooperatyvą įsigis koks nors juridinis asmuo ir pakeitęs žemės paskirtį turės kitų planų, yra tikimybė, kad garažus nugriaus ir pastatys kažką kita.

Garažų bendrijos „Uostas“ pirmininkas Stanislavas Francuzovas teigė, kad metalinių garažų mieste mažėja, o mūrinių kaina priklauso nuo to, kas juos perka ir parduoda.

„Garažą šiuo metu galima parduoti ir už 15 tūkst. litų. Minijos gatvėje esančiame garažų masyve kainos dar didesnės, nes netoli – miesto gyvenamieji rajonai. Kai kurie savininkai aplinkybių verčiami garažus parduoda, kiti žmonės juos naudoja kaip sandėlius, bet manau, kad tai – vertingas nekilnojamasis turtas“, – kalbėjo S.Francuzovas.