Gargžduose - unikalus šokio ir instrumentinės muzikos spektaklis

Pirmadienį Gargždų kultūros centre bus rodomas unikalus šokio ir instrumentinės muzikos spektaklis: garsusis violončelistas Davidas Geringas (Vokietija/Lietuva) grieš J. .Bacho siuitas violončelei solo, praturtindamas jas nūdienos muzikos kūrėjų preliudijomis, interliudijomis ir postliudijomis bei garsios japonų balerinos Emi Hariyama šokiu.

Lietuvoje gimsta unikalus muzikos ir šokio spektaklis BACH PLUS. Balandžio 27 dieną Davidas Geringas ir Emi Hariyama specialiai atvyko iš Vokietijos į Lietuvą, kad parepetuotų drauge su kitais pastatymo dalyviais: šviesų dailininku, spektaklio vedėju ir naujausių kompozicijų autoriais Vytautu Germanavičiumi ir Anatolijum Šenderovu. Visi, stebėję renginį vienbalsiai sutarė: Lietuvoje gimsta konceptualus, išraiškingas spektaklis, neabejojama – įgysiantis ir tarptautinio pripažinimo.

Pasak spektaklio koncepcijos ir muzikinės dramaturgijos autoriaus Davido Geringo, svarbiausias pastatymo tikslas – šlovinti meną: akademinę muziką ir klasikinį šokį. Todėl spektaklyje svarbūs ir kostiumai: nuo balerinos triko (šešėlių teatras) ir stilizuotų japoniškų kostiumų iki frako ir klasikinio baleto simbolio tutu sijonėlio. Visų kostiumų spalvos griežtai akademiškos: balta ir juoda.

Kompozitorius Johanas Sebastianas Bachas (1685 – 1750) siuitas violončelei kūrė 1717-1723 metais, dirbdamas kapelmeisteriu Ketene. Šešios siuitos violončelei sudaro šio instrumento repertuaro aukso fondą. Savo išraiškos galimybėmis, muzikine dramaturgija ir emocionalumu siuitos dažnai lyginamos su Shakespeareۥo dramomis. Spektaklyje skambės pirmoji, penktoji ir trečioji siuitos.

D.Geringas J.S. acho siuitas grieš garsiojo italų styginių instrumentų meistro Giovanni Battistos Guadagnini (1711–1786) pagaminta violončele. Pasaulyje yra tik penkios Guadagnini violončelės, ir viena jų, pagaminta 1761 m., griežia garsusis Vilniuje gimęs violončelininkas ir dirigentas Davidas Geringas. Beje, Vokietijoje D.Geringas ypač mylimas ir gerbiamas – stengiamasi nepraleisti nei vieno šio puikaus muziko koncerto, į juos sunku gauti bilietų.

Lietuvoje Bacho siuitas D.Geringas grieš tik trečią kartą. 2010 metais su milžinišku pasisekimu jis griežė Bacho siuitas Biržų pilyje ir Vilniuje Valdovų rūmuose.

Šiais metais maestro sumanė praturtinti projektą – Bacho siuitų nūdienį skambėjimą patvirtins šiuolaikinių autorių preliudai, interliudai ir postliudai. Skambės Johno Corigliano, Anatolijaus Šenderovo, Pablo Casalso ir paties maestro Davido Geringo muzika. Specialiai šiam projektui tris Haiku japonų tekstais sukūrė Vytautas Germanavičius, o emocinę kulminaciją spektaklis pasieks su latvių kompozitoriaus Peterio Vaskso fragmentais iš „Knygos violončelei“.

Žymi japonų balerina Emi Hariyama nepaprastai kūrybinga, linkusi improvizuoti šokiu ir kurti choreografiją. Susižavėjusi D.Geringo pasiūlyta muzika, Berlyno operos teatrų solistė entuziastingai įsitraukė į bendrą kūrybinį darbą ir netgi rado laiko specialiai atvykti į Vilnių (vienai dienai), kad parepetuotų unikalų sumanymą.

Emi Hariyama gimė Osakos mieste (Japonija). Mokėsi Maskvoje, kur ir debiutavo parengdama partijas klasikiniuose baletuose.  Emi Hariyama šoko Maskvos Didžiajame ir Sankt Peterburgo Marijos teatre (Rusija), Eseno Aalto operoje (Vokietija) ir pastaraisiais metais abiejuose Valstybiniuose Berlyno operos teatruose. Ne kartą gastrolėse E. Hariyama šoko garsiausiuose JAV teatruose (Klyvlende, Bostone, Niujorke ir kt.), Ispanijoje, Prancūzijoje, Japonijoje ir kt. šalyse. Laureatės vardą ir įvairius apdovanojimus ji pelnė garsiausiuose šokio meno konkursuose Maskvoje, Sankt Peterburge, Niujorke, Japonijoje ir kt. šalyse. Gimtojoje Japonijoje pastaraisiais metais ji organizuoja meistriškumo kursus, šokio festivalius.

Emi Hariyama šoka ir klasikinį repertuarą, ir domisi šiuolaikiniu šokiu, ypač – judesio išraiškos galimybėmis. Pasak garsiosios artistės, šokti galimą pagal visą muziką, svarbiausia, kad ji būtų turtinga emociniu turiniu.

Šią gražią šventę įprasmins ir graži dovana klausytojams – bus pristatyta iš D.Geringo asmeninio archyvo įrašų 2010 m. Lietuvos muzikų sąjungos išleista kompaktinė plokštelė, kurioje įrašytos keturios (I–IV) J.S.Bacho siuitos violončelei.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Kuršių nerijos rusiškoje dalyje krantui stabilizuoti bus įrengta prieškopė
    Kuršių nerijos rusiškoje dalyje krantui stabilizuoti bus įrengta prieškopė

    Rusijos įstaigos „Glavgosekspertiza“ Sankt Peterburgo filialas pateikė išvadą, pritariančią projektui įrengti prieškopę Kuršiu Nerijos krantui sustiprinti Kaliningrado srityje. ...

    1
  • Siekiama panaikinti kvotų aukcioną
    Siekiama panaikinti kvotų aukcioną

    Vidaus vandenų žvejyboje siekiama panaikinti kvotų pardavimo per aukcionus sistemą. ...

    2
  • Balis: čia leidžiama neskubėti
    Balis: čia leidžiama neskubėti

    Kai suprato, jog po pigių skrydžių bilietų medžioklės teks krautis kuprines į Balį, klaipėdietė Loreta Tallat-Kelpšienė itin netryško entuziazmu. Regis, kokių dar intrigų gali pateikti ši turistų skersai išilgai i&scar...

  • Žiema spustelės dar smarkiau
    Žiema spustelės dar smarkiau

    Šią savaitę žiema dar neketina trauktis. Klaipėdiečiai pajus ypač aštrius jos dantis, nes jutiminė temperatūra bus kur kas žemesnė nei rodys termometrai. Džiaugsis tik poledinės žūklės mėgėjai. ...

  • Kretinga kai kurias vietoves sieks įteisinti kaip kurortus
    Kretinga kai kurias vietoves sieks įteisinti kaip kurortus

    Kretingos rajono savivaldybė sieks oficialaus kurortinės teritorijos statuso kai kuriose jos vietovėse, šeštadienį pranešė dienraštis „Lietuvos žinios“. ...

    4
  • Klimato kaitos miražai
    Klimato kaitos miražai

    Audros, uraganai, potvyniai ir liūtys – anaiptol ne tik šių laikų pasaulinio atšilimo padariniai, kaip bando įtikinti kai kurie klimatologai. Pavarčius XX a. pradžios spaudą matyti, jog pasitaikydavo metų, kai visą gruodį Klaipėd...

    5
  • Uostamiesčiui – LKL vadovo padėka
    Uostamiesčiui – LKL vadovo padėka

    Sporto metai uostamiestyje įsibėgėja. Klaipėdos savivaldybė gavo oficialią padėką už bendradarbiavimą rengiant SIL-Karaliaus Mindaugo taurės krepšinio turnyrą. „Bendradarbiavimas su Jumis mums padeda sukurti renginį, kuris įvardijama...

    2
  • Darželyje „Klevelis“ – kiauros sienos
    Darželyje „Klevelis“ – kiauros sienos

    Lopšelį-darželį "Klevelis" lankantiems mažiesiems klaipėdiečiams ir įstaigos darbuotojams galbūt jau kitąmet bus šilčiau. Miesto savivaldybė rengia projektą, susijusį su patalpų apšiltinimu ir atnaujinimu. ...

    6
  • Atvers žvalgybinių nuotraukų archyvą
    Atvers žvalgybinių nuotraukų archyvą

    Daugiau nei 17,5 tūkst. Lietuvos teritorijos, taip pat ir pajūrio fotografijų iš oro, užfiksuotų Antrojo pasaulinio karo metais, bus eksponuojama virtualioje erdvėje. Šias unikalias nuotraukas Lietuva gavo iš JAV nacionalinio archyvo...

    2
  • Želdiniams – dar daugiau lėšų
    Želdiniams – dar daugiau lėšų

    Miestas šiemet skirs apie 600 tūkst. eurų šešiolikai aplinkosauginių priemonių įgyvendinti. Tam pritarė ir miesto taryba. ...

    3
Daugiau straipsnių