Geriausiai įvertintas klaipėdietis magistrantas R. Grigaliūnas: „Žinokite, ko norite“

Robertas Grigaliūnas tapo vieninteliu uostamiesčio atstovu iš penkių jaunuolių Lietuvoje, kurio baigiamasis magistro darbas buvo įvertintas geriausiu. Klaipėdos universiteto Jūreivystės institute studijavęs vaikinas tikino, kad siekiant mokslo aukštumų svarbu rodyti susidomėjimą ir įdėti daug darbo.

Rašė nuosekliai

– Susisiekimo ministerija jau antrus metus skelbė geriausių baigiamųjų ir mokslinių darbų konkursą ir kvietė Lietuvos aukštųjų mokyklų studentus domėtis aktualiomis transporto sektoriui temomis. Už gerą magistro darbą buvote pastebėtas vienintelis iš visų Klaipėdos studentų. Ar tikėjotės tokio rezultato?

– Įvertinimas man buvo didelė staigmena. Tikrai nelaukiau pripažinimo, tiesiog stengiausi kaip įmanoma geriau atlikti tai, ką privalau padaryti. Teko paplušėti renkant medžiagą, studijuojant ir verčiant užsienio autorių literatūrą, konsultuojantis ir diskutuojant su darbo vadovu. Siekiau geriausio rezultato, įdėjau daug pastangų ir pavyko. Įdirbis atsipirko su kaupu. Universitetas paprašė leisti gautą diplomą nusikopijuoti, įrėminti ir pakabinti ant sienos, kad kitiems dėstytojai galėtų pirštu baksnoti ir rodyti kaip pavyzdį.

– Jūsų magistro darbo tema, kuri vadinosi "Suskystintųjų dujų panaudojimo Ro-Ro ir Ro-Pax tipo laivų jėgainėse tyrimai bei technologinis įdiegimas", atrodo labai sudėtinga. Ar daug laiko ir jėgų atėmė rašymas?

– Tikiu, jog paprastą žmogų, kuris nėra šios srities specialistas, išgirstas temos pavadinimas gali išgąsdinti. Mums, ne vienus metus studijuojantiems techninius dalykus, tai nėra jau taip komplikuota. Visas bakalauro darbo rašymo procesas truko apie porą mėnesių. Paskutinės nakties laukti neteko – dirbau sistemingai ir nuosekliai. Tiesa, galima sakyti, kad rašymas buvo labiau individualus, nes patys dėstytojai su mano analizuojama magistro darbo tema artimiau nebuvo susidūrę.

Vizija – dar mokykloje

– Baigėte vientisąsias laivų energetinių įrenginių specialybės studijas. Tai, jūsų manymu, išėjo į naudą?

– Taip, peršokau vieną laiptelį, nes mokiausi penkerius metus. Bakalauro darbo neteko rašyti ir ginti. Iš karto ruošiausi magistro darbui. Tiek finansiniu, tiek laiko atžvilgiu tokias studijas vertinu teigiamai.

– Esate klaipėdietis. Ar baigęs mokyklą nenorėtoje išvykti į sostinę ar mokytis užsienyje?

– Dar mokydamasis 11 klasėje žinojau, ką noriu veikti. Man patiko faktas, kad jūrinio pobūdžio specialybes galima studijuoti tik uostamiestyje. Nė vienas Lietuvos miestas negali pasiūlyti nieko panašaus. Be to, ir pats esu klaipėdietis. Visada jaučiau potraukį mechanikos sričiai: automobiliams, varikliams, technikai. Specialybė, į kurią stojau, nebuvo atsitiktinė. Labai sąmoningai ir apgalvotai ją į sąrašą įrašiau pirmu numeriu.

Studijos patiko

– Kaip vertinate mokslą Klaipėdos universitete?

– Tiek studijų kokybe, tiek dėstytojais esu patenkintas. Savo kailiu patyriau, kad profesoriai Klaipėdos universitete – patyrę, kompetentingi, su jais visada galima konsultuotis. Atsiliepimai tik teigiami. Tačiau aš galiu kalbėti tik apie savo specialybę ir savo universitetą. Niekada nelyginau kelių skirtingų Lietuvos aukštojo mokslo įstaigų. Manau, kad kiekvienas universitetas yra individualus: turi savo specifiką, specialybes, dėstytojus ir stipriąsias puses.

– Ar buvote pavyzdingas studentas?

– Gal ir nereikėtų girtis, tačiau galiu drąsiai pasakyti, kad per visus penkerius metus nė karto nemokėjau už mokslą. Pagal sąrašą įstojau trečiu numeriu, o vėliau tiesiog stengiausi išlaikyti gerus pažymius ir pasiekti reikalaujamą 8 balų vidurkį. Skolų turėti neteko.

– Ar sunku buvo studijuoti?

– Nepasakyčiau, kad mokslai, ypač pradžioje, buvo labai sudėtingi. Jau po pirmo kurso susiradau darbą, kurį galėjau laisvu grafiku suderinti su studijomis. Visus penkerius metus studijuodamas ir dirbau.

Pasigenda darbdavių lankstumo

– Kaip dėstytojai vertino bandymą suspėti viską? Dažnai pedagogai dirbančių studentų atžvilgiu būna nusiteikę gan skeptiškai.

– Mano darbas buvo labai geras – dirbau kada noriu ir galiu. Visada buvau sąžiningas paskaitų lankytojas. Tik itin retai tekdavo neatvykti į universitetą.

– Ar universitetas pakankamai padeda jaunam žmogui integruotis į darbo rinką dar studijų metu?

– Turbūt tai – silpnoji daugelio aukštojo mokslo įstaigų vieta. Ir man pačiam teko nusivilti, kai turėjau ieškoti, kur atlikti privalomą praktiką. Nė vienas studentas nesulaukė universiteto pagalbos. Jūrinių kompanijų uostamiestyje nėra daug, vietų, į kurias galima priimti studentus, skaičius ribotas. Tik mes patys turėjome stengtis sukurti tinkamas praktikai sąlygas. Tačiau ir pačios įmonės galėtų į jaunus žmones žiūrėti lanksčiau. Visi reikalauja patirties. Tačiau kaip jos įgyti, jei vos baigei studijas. Pastebiu, kad absolventai patenka į užburtą ratą.

– Besimokydamas spėjote dalyvauti studentiškoje veikloje?

– Kadangi visą laiką studijuodamas ir dirbau, papildomai veiklai nebeturėjau nei laiko, nei sveikatos.

Pataria lankyti paskaitas

– Gal planuojate siekti dar didesnių mokslo aukštumų?

– Iš dalies ir dabar dirbu savo sferoje, tačiau jau tvarkausi dokumentus, nes noriu 100 proc. dirbti pagal specialybę. Ruošiuosi išplaukti į jūrą. Turbūt būtų keista, jei, baigęs savo mokslus, siekčiau ko kito. Įgytu laipsniu kol kas apsiribosiu, tačiau neatmetu galimybės ateityje bandyti stoti į kitą specialybę – laivavedybą.

– Ką patartumėte mokyklą baigiantiems moksleiviams ar tik mokslus pradėjusiems studentams?

– Savo gyvenimo tikslus buvau užsibrėžęs dar mokykloje. Linkėčiau moksleiviams kuo anksčiau suprasti, kas juos tikrai domina. Be to, ne pro šalį išsiaiškinti, ką artimiausiu metu siūlys darbo rinka, kad baigus studijas netektų dirbti nemielo darbo. Turbūt reikėtų atrasti viduriuką tarp to, kas paklausu, ir to, kas patinka. Jau studijuojant, visada reikėtų atsižvelgti į studijų sudėtingumą ir tik tada pagalvoti apie jų suderinimą su darbu. Iš savo patirties galiu pasakyti, kad mokantis reikia parodyti norą, susidomėjimą ir, žinoma, lankyti paskaitas. Toliau viskas vyks savaime.
 



NAUJAUSI KOMENTARAI

Balys

Balys portretas
Maladiec vyriokas, kad studijavo ne pliurpologijos mokslus, o pozityvius technologijos dalykus. Juolab, kad toms jo studijoms reikėjo konkrečių tiksliųjų mokslų. Taigi prireikus galės persiorientuoti į kitokią inžinerinę specialybę. Vadybininkas iš inžinieriaus bet kada išeis, bet iš vadybininko be rimtų fundamebntaliųjų studijų tu niekada nepadarysi.
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Etikos sargams prireikė pastiprinimo
    Etikos sargams prireikė pastiprinimo

    Pasibaigus seniūnaičių kadencijai ir nustojus galioti senųjų gyventojų atstovų įgaliojimams, uostamiesčio Etikos komisijai prireikė ieškoti naujų narių. Iki tol, kol miesto etikos sargų gretos pasipildys, posėdžiai gali ir neįvykti, mat,...

    2
  • Žibintai įsiplieskė ne laiku
    Žibintai įsiplieskė ne laiku

    Klaipėdiečius stebino gatvių apšvietimo žibintai. Pavakarę, nors dar buvo šviesu, jie švietė centrinėje miesto dalyje, o sutemus kai kuriose gatvėse nebuvo įjungti. ...

  • Miestą papuoš išskirtinės perėjos
    Miestą papuoš išskirtinės perėjos

    Nors ir būta abejonių, tačiau idėja piešiniais pagyvinti kai kurias uostamiesčio pėsčiųjų perėjas vis dėlto turėtų būtų įgyvendinta. Miesto valdžios atstovai tam nemato trukdžių, tad pirmieji išskirtiniai vadinamieji zebrai Kla...

    3
  • Į uostamiestį kruiziniu laivu atplaukia virš 2 tūkst. turistų
    Į uostamiestį kruiziniu laivu atplaukia virš 2 tūkst. turistų

    Šį šeštadienį, rugpjūčio 19 d., pirmą kartą šį sezoną, Klaipėdos uoste prisišvartuos kruizinis laivas „Vision of the Seas“. ...

    1
  • Pravėrė Kukuliškių piliakalnio praeitį
    Pravėrė Kukuliškių piliakalnio praeitį

    Pernai pajūryje netoli Klaipėdos beveik atsitiktinai atrasto Kukuliškių piliakalnio tyrimo ėmėsi Klaipėdos universiteto doktorantė, archeologė Miglė Urbonaitė-Ubė. Pirmoji perkasa patvirtino mokslininkų spėjimus. ...

  • Žygeiviai suplūs į Nidą
    Žygeiviai suplūs į Nidą

    Rugsėjo 16 d. tūkstančiai žygeivių suplūs į Nidą. Pirmą kartą čia bus organizuojamas „Neringos žygis“. ...

  • Prieš Karklės festivalį spūsčių išvengs?
    Prieš Karklės festivalį spūsčių išvengs?

    Po patirto fiasko sugrįžtantis muzikos ir menų festivalis "Karklė Live Music Beach" šiemet susidurs su nemenku iššūkiu – kelyje, vedančiame renginio teritorijos link, vykdomi remonto darbai. ...

    1
  • Smiltynės perkėloje – diversija?
    Smiltynės perkėloje – diversija?

    Per Žolinę pakaitinusi saulė klaipėdiečius ir miesto svečius viliojo į Smiltynę, tačiau atskubėję prie Senosios perkėlos žmonės kepė ilgoje eilėje laukdami bilietų ir keiksnojo perkėlą dėl netvarkos. ...

    13
  • Klaipėdoje prisiekė apie 600 šauktinių
    Klaipėdoje prisiekė apie 600 šauktinių

    Ketvirtadienį Klaipėdos universiteto aikštėje vyko Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ kovinės vėliavos įteikimo ceremonija. Taip pat priesaiką davė ir gintį savo valstybę pasiryžo daugiau kaip 600 Dragūnų batalio...

    17
  • Pajūryje daugėja draugiškų vietų gyvūnams
    Pajūryje daugėja draugiškų vietų gyvūnams

    Klaipėdoje sparčiai daugėja parduotuvių, kavinių ir restoranų, kviečiančių užsukti su gyvūnais, visos šios vietos pažymėtos specialiais „Draugiški gyvūnams“ ženklais. Iki šiol tokių vietų buvo vos kelios, o &sc...

    2
Daugiau straipsnių