Geriausiai įvertintas klaipėdietis magistrantas R. Grigaliūnas: „Žinokite, ko norite“

Robertas Grigaliūnas tapo vieninteliu uostamiesčio atstovu iš penkių jaunuolių Lietuvoje, kurio baigiamasis magistro darbas buvo įvertintas geriausiu. Klaipėdos universiteto Jūreivystės institute studijavęs vaikinas tikino, kad siekiant mokslo aukštumų svarbu rodyti susidomėjimą ir įdėti daug darbo.

Rašė nuosekliai

– Susisiekimo ministerija jau antrus metus skelbė geriausių baigiamųjų ir mokslinių darbų konkursą ir kvietė Lietuvos aukštųjų mokyklų studentus domėtis aktualiomis transporto sektoriui temomis. Už gerą magistro darbą buvote pastebėtas vienintelis iš visų Klaipėdos studentų. Ar tikėjotės tokio rezultato?

– Įvertinimas man buvo didelė staigmena. Tikrai nelaukiau pripažinimo, tiesiog stengiausi kaip įmanoma geriau atlikti tai, ką privalau padaryti. Teko paplušėti renkant medžiagą, studijuojant ir verčiant užsienio autorių literatūrą, konsultuojantis ir diskutuojant su darbo vadovu. Siekiau geriausio rezultato, įdėjau daug pastangų ir pavyko. Įdirbis atsipirko su kaupu. Universitetas paprašė leisti gautą diplomą nusikopijuoti, įrėminti ir pakabinti ant sienos, kad kitiems dėstytojai galėtų pirštu baksnoti ir rodyti kaip pavyzdį.

– Jūsų magistro darbo tema, kuri vadinosi "Suskystintųjų dujų panaudojimo Ro-Ro ir Ro-Pax tipo laivų jėgainėse tyrimai bei technologinis įdiegimas", atrodo labai sudėtinga. Ar daug laiko ir jėgų atėmė rašymas?

– Tikiu, jog paprastą žmogų, kuris nėra šios srities specialistas, išgirstas temos pavadinimas gali išgąsdinti. Mums, ne vienus metus studijuojantiems techninius dalykus, tai nėra jau taip komplikuota. Visas bakalauro darbo rašymo procesas truko apie porą mėnesių. Paskutinės nakties laukti neteko – dirbau sistemingai ir nuosekliai. Tiesa, galima sakyti, kad rašymas buvo labiau individualus, nes patys dėstytojai su mano analizuojama magistro darbo tema artimiau nebuvo susidūrę.

Vizija – dar mokykloje

– Baigėte vientisąsias laivų energetinių įrenginių specialybės studijas. Tai, jūsų manymu, išėjo į naudą?

– Taip, peršokau vieną laiptelį, nes mokiausi penkerius metus. Bakalauro darbo neteko rašyti ir ginti. Iš karto ruošiausi magistro darbui. Tiek finansiniu, tiek laiko atžvilgiu tokias studijas vertinu teigiamai.

– Esate klaipėdietis. Ar baigęs mokyklą nenorėtoje išvykti į sostinę ar mokytis užsienyje?

– Dar mokydamasis 11 klasėje žinojau, ką noriu veikti. Man patiko faktas, kad jūrinio pobūdžio specialybes galima studijuoti tik uostamiestyje. Nė vienas Lietuvos miestas negali pasiūlyti nieko panašaus. Be to, ir pats esu klaipėdietis. Visada jaučiau potraukį mechanikos sričiai: automobiliams, varikliams, technikai. Specialybė, į kurią stojau, nebuvo atsitiktinė. Labai sąmoningai ir apgalvotai ją į sąrašą įrašiau pirmu numeriu.

Studijos patiko

– Kaip vertinate mokslą Klaipėdos universitete?

– Tiek studijų kokybe, tiek dėstytojais esu patenkintas. Savo kailiu patyriau, kad profesoriai Klaipėdos universitete – patyrę, kompetentingi, su jais visada galima konsultuotis. Atsiliepimai tik teigiami. Tačiau aš galiu kalbėti tik apie savo specialybę ir savo universitetą. Niekada nelyginau kelių skirtingų Lietuvos aukštojo mokslo įstaigų. Manau, kad kiekvienas universitetas yra individualus: turi savo specifiką, specialybes, dėstytojus ir stipriąsias puses.

– Ar buvote pavyzdingas studentas?

– Gal ir nereikėtų girtis, tačiau galiu drąsiai pasakyti, kad per visus penkerius metus nė karto nemokėjau už mokslą. Pagal sąrašą įstojau trečiu numeriu, o vėliau tiesiog stengiausi išlaikyti gerus pažymius ir pasiekti reikalaujamą 8 balų vidurkį. Skolų turėti neteko.

– Ar sunku buvo studijuoti?

– Nepasakyčiau, kad mokslai, ypač pradžioje, buvo labai sudėtingi. Jau po pirmo kurso susiradau darbą, kurį galėjau laisvu grafiku suderinti su studijomis. Visus penkerius metus studijuodamas ir dirbau.

Pasigenda darbdavių lankstumo

– Kaip dėstytojai vertino bandymą suspėti viską? Dažnai pedagogai dirbančių studentų atžvilgiu būna nusiteikę gan skeptiškai.

– Mano darbas buvo labai geras – dirbau kada noriu ir galiu. Visada buvau sąžiningas paskaitų lankytojas. Tik itin retai tekdavo neatvykti į universitetą.

– Ar universitetas pakankamai padeda jaunam žmogui integruotis į darbo rinką dar studijų metu?

– Turbūt tai – silpnoji daugelio aukštojo mokslo įstaigų vieta. Ir man pačiam teko nusivilti, kai turėjau ieškoti, kur atlikti privalomą praktiką. Nė vienas studentas nesulaukė universiteto pagalbos. Jūrinių kompanijų uostamiestyje nėra daug, vietų, į kurias galima priimti studentus, skaičius ribotas. Tik mes patys turėjome stengtis sukurti tinkamas praktikai sąlygas. Tačiau ir pačios įmonės galėtų į jaunus žmones žiūrėti lanksčiau. Visi reikalauja patirties. Tačiau kaip jos įgyti, jei vos baigei studijas. Pastebiu, kad absolventai patenka į užburtą ratą.

– Besimokydamas spėjote dalyvauti studentiškoje veikloje?

– Kadangi visą laiką studijuodamas ir dirbau, papildomai veiklai nebeturėjau nei laiko, nei sveikatos.

Pataria lankyti paskaitas

– Gal planuojate siekti dar didesnių mokslo aukštumų?

– Iš dalies ir dabar dirbu savo sferoje, tačiau jau tvarkausi dokumentus, nes noriu 100 proc. dirbti pagal specialybę. Ruošiuosi išplaukti į jūrą. Turbūt būtų keista, jei, baigęs savo mokslus, siekčiau ko kito. Įgytu laipsniu kol kas apsiribosiu, tačiau neatmetu galimybės ateityje bandyti stoti į kitą specialybę – laivavedybą.

– Ką patartumėte mokyklą baigiantiems moksleiviams ar tik mokslus pradėjusiems studentams?

– Savo gyvenimo tikslus buvau užsibrėžęs dar mokykloje. Linkėčiau moksleiviams kuo anksčiau suprasti, kas juos tikrai domina. Be to, ne pro šalį išsiaiškinti, ką artimiausiu metu siūlys darbo rinka, kad baigus studijas netektų dirbti nemielo darbo. Turbūt reikėtų atrasti viduriuką tarp to, kas paklausu, ir to, kas patinka. Jau studijuojant, visada reikėtų atsižvelgti į studijų sudėtingumą ir tik tada pagalvoti apie jų suderinimą su darbu. Iš savo patirties galiu pasakyti, kad mokantis reikia parodyti norą, susidomėjimą ir, žinoma, lankyti paskaitas. Toliau viskas vyks savaime.
 



NAUJAUSI KOMENTARAI

Balys

Balys portretas
Maladiec vyriokas, kad studijavo ne pliurpologijos mokslus, o pozityvius technologijos dalykus. Juolab, kad toms jo studijoms reikėjo konkrečių tiksliųjų mokslų. Taigi prireikus galės persiorientuoti į kitokią inžinerinę specialybę. Vadybininkas iš inžinieriaus bet kada išeis, bet iš vadybininko be rimtų fundamebntaliųjų studijų tu niekada nepadarysi.
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Uostamiesčio gyventojams – nauja prievolė
    Uostamiesčio gyventojams – nauja prievolė

    Kai kuriems klaipėdiečiams šiukšlių rūšiavimas vis dar yra tikras iššūkis. Nepaisant to, Aplinkos ministerija žmonėms parengė dar vieną naujovę – nuo sausio 1-osios didesniuose šalies miestuose jau priv...

    7
  • Klaipėdos dieną – būgnai, deglai ir patriotizmas
    Klaipėdos dieną – būgnai, deglai ir patriotizmas

    Gausia šventine uostamiesčio jaunuomenės eisena su deglais paminėta Klaipėdos krašto diena. „Sausio 15-osios garbė – jaunimo maršą“ organizavę aktyvistai džiaugėsi, jog siekis Klaipėdos sukilimo ir prijungimo pr...

    2
  • Keičiasi neatlygintino perkėlimo į Kuršių neriją leidimų išdavimo tvarka
    Keičiasi neatlygintino perkėlimo į Kuršių neriją leidimų išdavimo tvarka

    Nuo sausio 1 dienos pasikeitė neatlygintino perkėlimo į Kuršių neriją leidimų išdavimo tvarka - nuo šiol sprendimą, kas turi teisę nemokamai keltis, priims nebe Neringos ir Klaipėdos savivaldybės, bet Lietuvos automobilių keli...

    2
  • Rinkimai Palangoje – be intrigos?
    Rinkimai Palangoje – be intrigos?

    Savivaldos rinkimuose Palangoje ketina dalyvauti šešios partijos ir du visuomeniniai rinkimų komitetai. Kurorto mero posto sieks keturi kandidatai, tačiau jau dabar manoma, jog antrojo turo, kaip ir per pastaruosius rinkimus, veikiausiai gali i...

  • Vakarų Lietuvai – sniego spąstai
    Vakarų Lietuvai – sniego spąstai

    Antradienio rytą prasidėjęs smarkus snygius kai kuriuose Klaipėdos apskrities rajonuose nerimo iki pavakarių. Pranešama, jog ypač daug sniego iškrito Skuodo apylinkėse. ...

    3
  • Klaipėdos sukilimo vado J. Budrio paskutinė valia
    Klaipėdos sukilimo vado J. Budrio paskutinė valia

    Klaipėdos sukilimo vadas, tarpukario Lietuvos kontržvalgybininkas ir diplomatas Jonas Polovinskas-Budrys, kurio palaikai prieš beveik 55 metus atgulė Tautinėse lietuvių kapinėse Čikagoje, norėjo būti palaidotas būtent Klaipėdoje. Šią ...

    3
  • Klaipėdoje – dviračių srauto skaičiuokliai
    Klaipėdoje – dviračių srauto skaičiuokliai

    Siekiant gerinti bemotorių transporto priemonių infrastruktūrą, uostamiestyje netrukus ims veikti dviračių srauto skaičiuokliai. Šiais įrenginiais kasdien bus registruojamas dviračiais į darbą važinėjančių miestiečių skaičius. ...

    9
  • Šventės baigiasi greičiau nei pagirios
    Šventės baigiasi greičiau nei pagirios

    Nors jau įpusėjo sausis, kai kuriems didžiosios metų šventės užsitęsė dėl priklausomybės nuo alkoholio. Tiesa, esama ir teigiamų poslinkių – pernai uostamiestyje sulaukta daugiau norinčiųjų į gyvenimą pradėti žiūrėti blaiviai....

    3
  • Daugėja meningokoko infekcijos atvejų
    Daugėja meningokoko infekcijos atvejų

    2018 m. Lietuvoje užregistruoti beveik 40 meningokokinės infekcijos atvejų. Nors specialistai pavojaus varpais skambinti neskuba, vis dėlto gyventojus ragina rūpintis sveikata ir saugotis šios itin pavojingos ligos. ...

    1
  • Klaipėdos sukilimo dalyviams – gėlės ir padėkos
    Klaipėdos sukilimo dalyviams – gėlės ir padėkos

    Uostamiestyje antradienį minima svarbi data – lygiai prieš 96 metus įvyko Klaipėdos krašto savanorių sukilimas prieš prancūzus. Šia proga Skulptūrų parke pagerbti žuvę karinės akcijos dalyviai. ...

    12
Daugiau straipsnių