Geriausiai įvertintas klaipėdietis magistrantas R. Grigaliūnas: „Žinokite, ko norite“

Robertas Grigaliūnas tapo vieninteliu uostamiesčio atstovu iš penkių jaunuolių Lietuvoje, kurio baigiamasis magistro darbas buvo įvertintas geriausiu. Klaipėdos universiteto Jūreivystės institute studijavęs vaikinas tikino, kad siekiant mokslo aukštumų svarbu rodyti susidomėjimą ir įdėti daug darbo.

Rašė nuosekliai

– Susisiekimo ministerija jau antrus metus skelbė geriausių baigiamųjų ir mokslinių darbų konkursą ir kvietė Lietuvos aukštųjų mokyklų studentus domėtis aktualiomis transporto sektoriui temomis. Už gerą magistro darbą buvote pastebėtas vienintelis iš visų Klaipėdos studentų. Ar tikėjotės tokio rezultato?

– Įvertinimas man buvo didelė staigmena. Tikrai nelaukiau pripažinimo, tiesiog stengiausi kaip įmanoma geriau atlikti tai, ką privalau padaryti. Teko paplušėti renkant medžiagą, studijuojant ir verčiant užsienio autorių literatūrą, konsultuojantis ir diskutuojant su darbo vadovu. Siekiau geriausio rezultato, įdėjau daug pastangų ir pavyko. Įdirbis atsipirko su kaupu. Universitetas paprašė leisti gautą diplomą nusikopijuoti, įrėminti ir pakabinti ant sienos, kad kitiems dėstytojai galėtų pirštu baksnoti ir rodyti kaip pavyzdį.

– Jūsų magistro darbo tema, kuri vadinosi "Suskystintųjų dujų panaudojimo Ro-Ro ir Ro-Pax tipo laivų jėgainėse tyrimai bei technologinis įdiegimas", atrodo labai sudėtinga. Ar daug laiko ir jėgų atėmė rašymas?

– Tikiu, jog paprastą žmogų, kuris nėra šios srities specialistas, išgirstas temos pavadinimas gali išgąsdinti. Mums, ne vienus metus studijuojantiems techninius dalykus, tai nėra jau taip komplikuota. Visas bakalauro darbo rašymo procesas truko apie porą mėnesių. Paskutinės nakties laukti neteko – dirbau sistemingai ir nuosekliai. Tiesa, galima sakyti, kad rašymas buvo labiau individualus, nes patys dėstytojai su mano analizuojama magistro darbo tema artimiau nebuvo susidūrę.

Vizija – dar mokykloje

– Baigėte vientisąsias laivų energetinių įrenginių specialybės studijas. Tai, jūsų manymu, išėjo į naudą?

– Taip, peršokau vieną laiptelį, nes mokiausi penkerius metus. Bakalauro darbo neteko rašyti ir ginti. Iš karto ruošiausi magistro darbui. Tiek finansiniu, tiek laiko atžvilgiu tokias studijas vertinu teigiamai.

– Esate klaipėdietis. Ar baigęs mokyklą nenorėtoje išvykti į sostinę ar mokytis užsienyje?

– Dar mokydamasis 11 klasėje žinojau, ką noriu veikti. Man patiko faktas, kad jūrinio pobūdžio specialybes galima studijuoti tik uostamiestyje. Nė vienas Lietuvos miestas negali pasiūlyti nieko panašaus. Be to, ir pats esu klaipėdietis. Visada jaučiau potraukį mechanikos sričiai: automobiliams, varikliams, technikai. Specialybė, į kurią stojau, nebuvo atsitiktinė. Labai sąmoningai ir apgalvotai ją į sąrašą įrašiau pirmu numeriu.

Studijos patiko

– Kaip vertinate mokslą Klaipėdos universitete?

– Tiek studijų kokybe, tiek dėstytojais esu patenkintas. Savo kailiu patyriau, kad profesoriai Klaipėdos universitete – patyrę, kompetentingi, su jais visada galima konsultuotis. Atsiliepimai tik teigiami. Tačiau aš galiu kalbėti tik apie savo specialybę ir savo universitetą. Niekada nelyginau kelių skirtingų Lietuvos aukštojo mokslo įstaigų. Manau, kad kiekvienas universitetas yra individualus: turi savo specifiką, specialybes, dėstytojus ir stipriąsias puses.

– Ar buvote pavyzdingas studentas?

– Gal ir nereikėtų girtis, tačiau galiu drąsiai pasakyti, kad per visus penkerius metus nė karto nemokėjau už mokslą. Pagal sąrašą įstojau trečiu numeriu, o vėliau tiesiog stengiausi išlaikyti gerus pažymius ir pasiekti reikalaujamą 8 balų vidurkį. Skolų turėti neteko.

– Ar sunku buvo studijuoti?

– Nepasakyčiau, kad mokslai, ypač pradžioje, buvo labai sudėtingi. Jau po pirmo kurso susiradau darbą, kurį galėjau laisvu grafiku suderinti su studijomis. Visus penkerius metus studijuodamas ir dirbau.

Pasigenda darbdavių lankstumo

– Kaip dėstytojai vertino bandymą suspėti viską? Dažnai pedagogai dirbančių studentų atžvilgiu būna nusiteikę gan skeptiškai.

– Mano darbas buvo labai geras – dirbau kada noriu ir galiu. Visada buvau sąžiningas paskaitų lankytojas. Tik itin retai tekdavo neatvykti į universitetą.

– Ar universitetas pakankamai padeda jaunam žmogui integruotis į darbo rinką dar studijų metu?

– Turbūt tai – silpnoji daugelio aukštojo mokslo įstaigų vieta. Ir man pačiam teko nusivilti, kai turėjau ieškoti, kur atlikti privalomą praktiką. Nė vienas studentas nesulaukė universiteto pagalbos. Jūrinių kompanijų uostamiestyje nėra daug, vietų, į kurias galima priimti studentus, skaičius ribotas. Tik mes patys turėjome stengtis sukurti tinkamas praktikai sąlygas. Tačiau ir pačios įmonės galėtų į jaunus žmones žiūrėti lanksčiau. Visi reikalauja patirties. Tačiau kaip jos įgyti, jei vos baigei studijas. Pastebiu, kad absolventai patenka į užburtą ratą.

– Besimokydamas spėjote dalyvauti studentiškoje veikloje?

– Kadangi visą laiką studijuodamas ir dirbau, papildomai veiklai nebeturėjau nei laiko, nei sveikatos.

Pataria lankyti paskaitas

– Gal planuojate siekti dar didesnių mokslo aukštumų?

– Iš dalies ir dabar dirbu savo sferoje, tačiau jau tvarkausi dokumentus, nes noriu 100 proc. dirbti pagal specialybę. Ruošiuosi išplaukti į jūrą. Turbūt būtų keista, jei, baigęs savo mokslus, siekčiau ko kito. Įgytu laipsniu kol kas apsiribosiu, tačiau neatmetu galimybės ateityje bandyti stoti į kitą specialybę – laivavedybą.

– Ką patartumėte mokyklą baigiantiems moksleiviams ar tik mokslus pradėjusiems studentams?

– Savo gyvenimo tikslus buvau užsibrėžęs dar mokykloje. Linkėčiau moksleiviams kuo anksčiau suprasti, kas juos tikrai domina. Be to, ne pro šalį išsiaiškinti, ką artimiausiu metu siūlys darbo rinka, kad baigus studijas netektų dirbti nemielo darbo. Turbūt reikėtų atrasti viduriuką tarp to, kas paklausu, ir to, kas patinka. Jau studijuojant, visada reikėtų atsižvelgti į studijų sudėtingumą ir tik tada pagalvoti apie jų suderinimą su darbu. Iš savo patirties galiu pasakyti, kad mokantis reikia parodyti norą, susidomėjimą ir, žinoma, lankyti paskaitas. Toliau viskas vyks savaime.
 



NAUJAUSI KOMENTARAI

Balys

Balys portretas
Maladiec vyriokas, kad studijavo ne pliurpologijos mokslus, o pozityvius technologijos dalykus. Juolab, kad toms jo studijoms reikėjo konkrečių tiksliųjų mokslų. Taigi prireikus galės persiorientuoti į kitokią inžinerinę specialybę. Vadybininkas iš inžinieriaus bet kada išeis, bet iš vadybininko be rimtų fundamebntaliųjų studijų tu niekada nepadarysi.
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Merai pažadėjo gelbėti universitetą
    Merai pažadėjo gelbėti universitetą

    Nepriklausomu siekiantis išlikti Klaipėdos universitetas ieško būdų išvengti sujungimo su kitomis aukštojo mokslo įstaigomis ir tikisi, kad Vakarų Lietuvos rajonų merai padės šį siekį įgyvendinti. Žadantys atnaujin...

  • Gyventojams užkliuvo vieta iškyloms
    Gyventojams užkliuvo vieta iškyloms

    Klaipėdiečiams klausimų sukėlė iškylų vieta, kurią numatyta įrengti atnaujintame Malūno parke. Manoma, kad dėl jos gali kilti netvarka. Savo pastabas išreiškė ir žvejai, kurie baiminasi netekti žūklės vietų. ...

    2
  • Užgesęs šviesoforas ir piktino, ir džiugino
    Užgesęs šviesoforas ir piktino, ir džiugino

    Sugedęs šviesoforas Liepojos gatvėje sukėlė dvejopų emocijų. Vieni svarstė, ar ne dėl to šioje arterijoje sumažėjo rytinė spūstis, kiti liejo apmaudą, kad neturėjo galimybių išsukti iš šalutinės gatvės. ...

    4
  • Ieškojo priešnuodžių transporto spūstims
    Ieškojo priešnuodžių transporto spūstims

    Transporto spūstys mieste ir jo prieigose jau tapo kasdienybe. Uostamiesčio valdžios ir įvairių tarnybų atstovai ieškojo būdų, kaip jas sumažinti ir palengvinti gyvenimą miestiečiams. Susitikimo metu susitarta dėl remonto darbų organizavimo...

    27
  • Kurortas neteko iškilaus muziejininko
    Kurortas neteko iškilaus muziejininko

    Sekmadienio rytą, išėjęs pasivaikščioti, netikėtai mirė Palangos kurorto muziejaus direktorius Jūratis Viktoras Liachovičius. Jo netektis prislėgė artimuosius, kurorto muziejaus darbuotojus, Klaipėdos universiteto bendruomenę, bičiul...

  • Remontuos Mokyklos gatvės dalį
    Remontuos Mokyklos gatvės dalį

    Trečiadienį pradėtas asfalto dangos remontas Mokyklos gatvės dalyje nuo Aguonų gatvės iki Šilutės plento ir Tilžės gatvės žiedinės sankryžos. ...

    11
  • Dovana miestui – atkurti istoriją menantys pastatai
    Dovana miestui – atkurti istoriją menantys pastatai

    Naujam gyvenimui atgimė ant Dangės upės kranto, šalia miesto simbolio – burlaivio „Meridianas“ esantys istoriniai sandėliai. Jie buvo restauruoti-rekonstruoti, išsaugant jų svarbiausias autentiškas savybes ir pritaik...

    12
  • Po cirko gastrolių – mėšlynas
    Po cirko gastrolių – mėšlynas

    "Cirkui prie Žvejų rūmų – ne vieta, čia jų daugiau niekada nebus", – įsitikinę Klaipėdos savivaldybės atstovai, davę leidimą artistų pasirodymams šioje teritorijoje, kuri po gastrolių tapo panaši į apsileidusi...

    14
  • Pirmą kartą atlikta SGD perkrova į autodujovežį
    Pirmą kartą atlikta SGD perkrova į autodujovežį

    Klaipėdos uoste, KN („Klaipėdos nafta“) valdomoje suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) paskirstymo stotyje vykdant stoties paleidimo-derinimo darbus pirmą kartą SGD perkrautos į autodujovežį. ...

    3
  • Ministerijų vadovai nerado sutarimo dėl neteisėtų statinių Kuršių nerijoje
    Ministerijų vadovai nerado sutarimo dėl neteisėtų statinių Kuršių nerijoje

    Aplinkos ir Kultūros ministerijų vadovai, antradienį susitikę tartis dėl neteisėtų statinių Kuršių nerijoje, išsiskyrė be rezultatų. ...

    2
Daugiau straipsnių