Geriausiai įvertintas klaipėdietis magistrantas R. Grigaliūnas: „Žinokite, ko norite“

Robertas Grigaliūnas tapo vieninteliu uostamiesčio atstovu iš penkių jaunuolių Lietuvoje, kurio baigiamasis magistro darbas buvo įvertintas geriausiu. Klaipėdos universiteto Jūreivystės institute studijavęs vaikinas tikino, kad siekiant mokslo aukštumų svarbu rodyti susidomėjimą ir įdėti daug darbo.

Rašė nuosekliai

– Susisiekimo ministerija jau antrus metus skelbė geriausių baigiamųjų ir mokslinių darbų konkursą ir kvietė Lietuvos aukštųjų mokyklų studentus domėtis aktualiomis transporto sektoriui temomis. Už gerą magistro darbą buvote pastebėtas vienintelis iš visų Klaipėdos studentų. Ar tikėjotės tokio rezultato?

– Įvertinimas man buvo didelė staigmena. Tikrai nelaukiau pripažinimo, tiesiog stengiausi kaip įmanoma geriau atlikti tai, ką privalau padaryti. Teko paplušėti renkant medžiagą, studijuojant ir verčiant užsienio autorių literatūrą, konsultuojantis ir diskutuojant su darbo vadovu. Siekiau geriausio rezultato, įdėjau daug pastangų ir pavyko. Įdirbis atsipirko su kaupu. Universitetas paprašė leisti gautą diplomą nusikopijuoti, įrėminti ir pakabinti ant sienos, kad kitiems dėstytojai galėtų pirštu baksnoti ir rodyti kaip pavyzdį.

– Jūsų magistro darbo tema, kuri vadinosi "Suskystintųjų dujų panaudojimo Ro-Ro ir Ro-Pax tipo laivų jėgainėse tyrimai bei technologinis įdiegimas", atrodo labai sudėtinga. Ar daug laiko ir jėgų atėmė rašymas?

– Tikiu, jog paprastą žmogų, kuris nėra šios srities specialistas, išgirstas temos pavadinimas gali išgąsdinti. Mums, ne vienus metus studijuojantiems techninius dalykus, tai nėra jau taip komplikuota. Visas bakalauro darbo rašymo procesas truko apie porą mėnesių. Paskutinės nakties laukti neteko – dirbau sistemingai ir nuosekliai. Tiesa, galima sakyti, kad rašymas buvo labiau individualus, nes patys dėstytojai su mano analizuojama magistro darbo tema artimiau nebuvo susidūrę.

Vizija – dar mokykloje

– Baigėte vientisąsias laivų energetinių įrenginių specialybės studijas. Tai, jūsų manymu, išėjo į naudą?

– Taip, peršokau vieną laiptelį, nes mokiausi penkerius metus. Bakalauro darbo neteko rašyti ir ginti. Iš karto ruošiausi magistro darbui. Tiek finansiniu, tiek laiko atžvilgiu tokias studijas vertinu teigiamai.

– Esate klaipėdietis. Ar baigęs mokyklą nenorėtoje išvykti į sostinę ar mokytis užsienyje?

– Dar mokydamasis 11 klasėje žinojau, ką noriu veikti. Man patiko faktas, kad jūrinio pobūdžio specialybes galima studijuoti tik uostamiestyje. Nė vienas Lietuvos miestas negali pasiūlyti nieko panašaus. Be to, ir pats esu klaipėdietis. Visada jaučiau potraukį mechanikos sričiai: automobiliams, varikliams, technikai. Specialybė, į kurią stojau, nebuvo atsitiktinė. Labai sąmoningai ir apgalvotai ją į sąrašą įrašiau pirmu numeriu.

Studijos patiko

– Kaip vertinate mokslą Klaipėdos universitete?

– Tiek studijų kokybe, tiek dėstytojais esu patenkintas. Savo kailiu patyriau, kad profesoriai Klaipėdos universitete – patyrę, kompetentingi, su jais visada galima konsultuotis. Atsiliepimai tik teigiami. Tačiau aš galiu kalbėti tik apie savo specialybę ir savo universitetą. Niekada nelyginau kelių skirtingų Lietuvos aukštojo mokslo įstaigų. Manau, kad kiekvienas universitetas yra individualus: turi savo specifiką, specialybes, dėstytojus ir stipriąsias puses.

– Ar buvote pavyzdingas studentas?

– Gal ir nereikėtų girtis, tačiau galiu drąsiai pasakyti, kad per visus penkerius metus nė karto nemokėjau už mokslą. Pagal sąrašą įstojau trečiu numeriu, o vėliau tiesiog stengiausi išlaikyti gerus pažymius ir pasiekti reikalaujamą 8 balų vidurkį. Skolų turėti neteko.

– Ar sunku buvo studijuoti?

– Nepasakyčiau, kad mokslai, ypač pradžioje, buvo labai sudėtingi. Jau po pirmo kurso susiradau darbą, kurį galėjau laisvu grafiku suderinti su studijomis. Visus penkerius metus studijuodamas ir dirbau.

Pasigenda darbdavių lankstumo

– Kaip dėstytojai vertino bandymą suspėti viską? Dažnai pedagogai dirbančių studentų atžvilgiu būna nusiteikę gan skeptiškai.

– Mano darbas buvo labai geras – dirbau kada noriu ir galiu. Visada buvau sąžiningas paskaitų lankytojas. Tik itin retai tekdavo neatvykti į universitetą.

– Ar universitetas pakankamai padeda jaunam žmogui integruotis į darbo rinką dar studijų metu?

– Turbūt tai – silpnoji daugelio aukštojo mokslo įstaigų vieta. Ir man pačiam teko nusivilti, kai turėjau ieškoti, kur atlikti privalomą praktiką. Nė vienas studentas nesulaukė universiteto pagalbos. Jūrinių kompanijų uostamiestyje nėra daug, vietų, į kurias galima priimti studentus, skaičius ribotas. Tik mes patys turėjome stengtis sukurti tinkamas praktikai sąlygas. Tačiau ir pačios įmonės galėtų į jaunus žmones žiūrėti lanksčiau. Visi reikalauja patirties. Tačiau kaip jos įgyti, jei vos baigei studijas. Pastebiu, kad absolventai patenka į užburtą ratą.

– Besimokydamas spėjote dalyvauti studentiškoje veikloje?

– Kadangi visą laiką studijuodamas ir dirbau, papildomai veiklai nebeturėjau nei laiko, nei sveikatos.

Pataria lankyti paskaitas

– Gal planuojate siekti dar didesnių mokslo aukštumų?

– Iš dalies ir dabar dirbu savo sferoje, tačiau jau tvarkausi dokumentus, nes noriu 100 proc. dirbti pagal specialybę. Ruošiuosi išplaukti į jūrą. Turbūt būtų keista, jei, baigęs savo mokslus, siekčiau ko kito. Įgytu laipsniu kol kas apsiribosiu, tačiau neatmetu galimybės ateityje bandyti stoti į kitą specialybę – laivavedybą.

– Ką patartumėte mokyklą baigiantiems moksleiviams ar tik mokslus pradėjusiems studentams?

– Savo gyvenimo tikslus buvau užsibrėžęs dar mokykloje. Linkėčiau moksleiviams kuo anksčiau suprasti, kas juos tikrai domina. Be to, ne pro šalį išsiaiškinti, ką artimiausiu metu siūlys darbo rinka, kad baigus studijas netektų dirbti nemielo darbo. Turbūt reikėtų atrasti viduriuką tarp to, kas paklausu, ir to, kas patinka. Jau studijuojant, visada reikėtų atsižvelgti į studijų sudėtingumą ir tik tada pagalvoti apie jų suderinimą su darbu. Iš savo patirties galiu pasakyti, kad mokantis reikia parodyti norą, susidomėjimą ir, žinoma, lankyti paskaitas. Toliau viskas vyks savaime.