Gilinamas Klaipėdos uosto įplaukos kanalas

Klaipėdos jūrų uosto kanalo gilinimo darbai, prasidėję balandžio 22 dieną, tęsiasi. Iki šios dienos jau iškasta  per 200 tūkst. kubinių metrų grunto.
Klaipėdos valstybinis jūrų uostas yra Klaipėdos sąsiauryje, kurio šiaurinėje dalyje yra 15 m ir 14,5 m gylio įplaukos kanalas, o vidurinėje dalyje - 13 m gylio farvateris.

Balandžio 22 d. rangovas „Van Oord Dredging and Marine Contractors BV“ pradėjo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos kanalo gilinimo ir platinimo darbus. Darbai palaipsniui apims 1 591 377 m2 uosto akvatorijos plotą, kuris pagal techninį projektą suskirstytas į 13 gilimo darbų barų.

Bendra projekte nurodytų kasimo darbų apimtis - 4 mln. 515 tūkst. kubinių metrų grunto.

Kasamo grunto pagrindinį kiekį sudaro moreninis priemolis arba priesmėlis, vietomis šias nuogulas dengia dumblo nuosėdos, kurios pradžioje nusiurbiamos žemsiurbe, todėl gilinimo darbų metu didesnė vandens tarša.

Rangovo pateiktų ataskaitų duomenimis, iki šios dienos iškasta per 200  tūkst. kubinių metrų grunto.

Siekiant sumažinti gilinimo darbų įtaką uosto eismui ir saugai, rangovai numatė efektyviausią laivybos kanalo gilinimo metodą, panaudojant žemsiurbę su siurbimo bunkeriu „Trailer Suction Hopper Dredger (TSHD)", - teigiama uosto pranešime.

Plotams, kurių negalima pasiekti su TSHD dėl manevravimo galimybių ar riboto vandens gylio, gilinti bus panaudota žemkasė.

Darbus atliekanti kompanija naudos didžiausią ir galingiausią žemsiurbę su siurbimo bunkeriu, kokia tik gali įplaukti į uostą - „Utrecht". Ši žemsiurbė, vykdydama gilinimo darbus, pasiekia 1-3 mazgų greitį ir specialaus antgalio pagalba pajėgi siurbti ne tik dumblą, bet ir moreninį priemolį bei priesmėlį su iki 40 cm skersmens rieduliais.

Efektyviam žemsiurbės „Utrecht" darbui minimalus gilinimo darbų plotas turi būti nuo 3,5 iki 7,0 km ilgio. Tam turi įtakos laivo ilgis, kuris siekia 160 m, o laivo grimzlė jį pakrovus - daugiau nei 10 m.

Darbų metu taip pat bus naudojama žemkasė „Goliath" su atbuliniu kaušu.

Teigiama, kad užbaigus uosto laivybos kanalo gilinimo ir platinimo darbus, jame bus sudarytos sąlygos aptarnauti 13 m grimzlės laivus.

Uosto kanalas nuo krantinių Nr. 11 iki Nr. 106 bus išgilintas iki 14,5 m, iš abiejų pusių išplatintas po 12,5 m. Taip pat bus įrengti laivų apsisukimo ratai priešais bendrovių „Bega„ bei “Smeltė" krantines, iki 14 m išgilinta akvatorija prie naujai statomo pirso ties krantinėmis Nr. 66 ir Nr. 67, iki 12,5 m išgilinta akvatorija prie krantinių Nr. 79 ir Nr. 80, iki 12,7 m i šgilinta akvatorija ties krantinėmis Nr. 101-104, iki 13,5 m - ties įplaukimu į Malkų įlanką.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos kanalo gilinimo ir platinimo darbų trukmė - 12 mėnesių, darbų vertė vertė -129 mln. 508 tūkst. Lt.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Klausimas

Klausimas  portretas
O prie kokiu uosto krantiniu nuo 11 iki 106 yra 13,5, 14,0 m projektinis gylis. Kiek uosto schemoje teko matyt nuo 11 iki 106 maksimalus gylis prie krantiniu 12,5 m. Ar nebus taip, kad mln. gilinimo darbams bus isleisti patenkinant vieno Smeltes operatoriaus busimo habo poreikius, kurie svartuos Post Panamax laivus su 13,5 m grimzle, nors ir Smelte siuo metu nelabai prisideda prie bendru uosto perkraunamu t. skaiciaus. Atplaukia laivas su 4000 TEU, o uoste issikrauna tik 20. Kaip uoste bus isnaudojamas 14,5 gylio kanalas, kokie operatorei tures nauda ????

Spaudos dienai

Spaudos dienai portretas
Klausimas, kuriame pilna rašybos klaidų ir kuris parašytas ne lietuvišku šriftu manau, kad kažką sako.

To 1 Klausimas

To 1 Klausimas portretas
Kodėl visi būtent kiša Smeltę ? Nevienai jai naudingas gylesnis farvateris. Juk didesnius laivus galės priimti ir BKT, kuris krauna grūdus ir trąšas. bet svarbiausia gylesnis ir platesnis farvateris yra ypač reikalingas dujovežiams, kurie švartuosis prie Kiaulės Nugaros stovėsiančio kito laivo. Tad nereikia sapalioti, kad taip bus tenkinami tik Smeltes interesai.
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Klaipėdos valdžia ieško, kas suprojektuotų sakurų parką
    Klaipėdos valdžia ieško, kas suprojektuotų sakurų parką

    Klaipėda tikisi pasipuošti sakurų parku – ieškoma, kas parengtų parko projektą. ...

  • Vaikui užtrenktos durys į mokyklą?
    Vaikui užtrenktos durys į mokyklą?

    Artinantis naujiems mokslo metams – sąmyšis. Klaipėdietė Virginija tikino nebežinanti, ko griebtis, kad jos vaikas būtų priimtas į uostamiesčio gimnaziją. Arčiausiai namų esančioje įstaigoje vietų jau seniai nėra, o kitos mokyklos e...

    2
  • Parke – Berbomų kapai
    Parke – Berbomų kapai

    Buvusios miesto kapinės, prieš kelis dešimtmečius paverstos Skulptūrų parku, dar slepia nemažai paslapčių. Vieną jų atskleidė klaipėdietis, ilgus metus laikęs atmintyje garbingo Klaipėdos krašto vyro – Ernsto Vilhelmo Be...

  • Po Klaipėdą migravo briedis
    Po Klaipėdą migravo briedis

    Po uostamiestį sekmadienio rytą klaidžiojo briedis. Laukinis gyvūnas buvo pastebėtas keliose vietose šiaurinėje miesto dalyje.  ...

  • Naujai suskambėjusios dainos išjudino ir jaunimą, ir senjorus
    Naujai suskambėjusios dainos išjudino ir jaunimą, ir senjorus

    Klaipėdiečiai ir uostamiesčio svečiai šėlo pagal naujai suskambusią lietuvių liaudies muziką. Dalis senųjų lietuviškų dainų virto visiškai neatpažįstamomis ir galėjo varžytis su šiuolaikiniais hitais. ...

    3
  • Uostamiestyje neįsijungė dalis gatvės žibintų
    Uostamiestyje neįsijungė dalis gatvės žibintų

    Klaipėdoje, Liepojos gatvėje, šeštadienio vakarą neveikė dalis gatvės apšvietimo žibintų. Buvo užtemęs ruožas ties gyvenamuoju „Dragūnų“ kvartalu, važiuojant iš šiaurinės miesto dalies į pietus. ...

    1
  • Danijos vėjo jėgainės gali atsirasti ir prie Lietuvos krantų
    Danijos vėjo jėgainės gali atsirasti ir prie Lietuvos krantų

    Kitąmet šimto penkiasdešimt metų jubiliejų minėsiantis Danijos Esbjergo uostas yra vienas didžiausių vėjo jėgainių uostų Europoje. Užkariavę Šiaurės jūros rinką danai gręžiasi ir į Baltijos jūrą. ...

    8
  • Kitais metais Nidoje bus tvarkomas Urbo kalnas
    Kitais metais Nidoje bus tvarkomas Urbo kalnas

    Vienu iš Nidos simbolių laikomas Urbo kalnas su švyturiu jau kitąmet bus pradėtas tvarkyti, rašo dienraštis „Lietuvos žinios“. ...

  • 70 metų sulaukęs Šventosios švyturys įsileido smalsuolius
    70 metų sulaukęs Šventosios švyturys įsileido smalsuolius

    Šeštadienį, Pasaulinę švyturių dieną, paminėtas Šventosios švyturio 70 metų jubiliejus. Šia proga jis atvėrė duris lankytojams. Norinčių pasigrožėti panorama iš viršaus netrūko, tad teko lauk...

  • Slaugytojas Norvegijoje: čia dirbu, o ne ariu
    Slaugytojas Norvegijoje: čia dirbu, o ne ariu

    Šiame darbe maža romantikos. Be to, jis reikalauja ir didelio atsidavimo, ir profesionalumo. Tačiau tik padirbėjęs Norvegijoje ergoterapeutas Mantas Gilys patyrė, kaip išties turėtų būti vertinami – įskaitant ir materialinę i&scar...

    18
Daugiau straipsnių