Gintaro atsargos katastrofiškai mažėja

Baltijos gintaras, kitaip dar vadinamas Lietuvos auksu, laikomas vienas seniausių iš naudingųjų iškasenų. Šis organinės kilmės mineralas susidarė sustingus spygliuočių medžių sakams.

Jau prieš 5000 metų žmonės rinkdavo gintarą Baltijos jūros pakrantėje. Šis procesas populiarus ir šiandien. Pasaulinės Gintaro Tarybos narys, Gintaro muziejaus-galerijos Nidoje ir Vilniuje savininkas Kazimieras Mizgiris portalui grynas.lt pasakojo, kad šiandien gintaras yra randamas ant jūros kranto tarp jūržolių. Taip pat gintarą galima gaudyti specialiais tinklais „keseliais“ (krepšys ilgu kotu, skirtas žuvims nuo tilto gaudyti, - red. past.) jūros bangose.

„Gintaro "žvejojimo" laikotarpis yra ruduo ir pavasaris, kada bangos išjudina mėlynojoje žemėje (netoli Palvininkų) esančius gintaro gabalėlius.Tada srovės, pagavusios juos iš Sembos pusiasalio pakrančių,atneša iki Nidos, Juodkrantės, Karkles ir net Palangos“, - pasakojo K. Mizgiris.

Dabar žvejai sužvejoja apie 300 – 500 kg gintaro per metus. Štai Palvininkuose gintaras yra kasamas iš 60 metrų gylyje esančios mėlynosios žemės, čia iškasama apie 300 kg gintaro per metus. Nors skaičiai ir dideli, K. Mizgiris teigia, kad gintaro ištekliai kasmet vis mažėja.

„Žmonės be atodairos naudoja Žemės turtus, aišku, ir gintaro atsargos katastrofiškai mažėja. Juk apie 1993 metus rusai ten iškasdavo iki 700 tonų gintaro, deja, šiandien viskas kitaip“, - teigė Pasaulinės Gintaro Tarybos narys.

Gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto vadovas Sigitas Podėnas jau beveik dvidešimt metų domisi ne tik paprastu gintaru, bet ir inkliuzais. Mokslininkas atskleidžia, kaip reikia patikrinti, ar įsigytas gintaras yra tikras.

„Gintarą reikia panardinti į vandenį su druska. Jei šis neskęsta, vadinasi, tai tikrų tikriausias gintaras“,- teigė S. Podėnas.

Gintaras – fosiliniai sakai. Tai organinės kilmės mineralas, susidaręs sustingus spygliuočių augalų sakams. Jis sudarytas iš anglies, deguonies ir vandenilio. Gintarai susidarė, kai miškuose augo sakingos pušys. Klimatui atšilus, jų sakai ėmė tekėti ant žemės, maišėsi su ja, kietėjo. Susikaupusius sakus iš miško dirvožemio išplaudavo upės ir nešdavo į jūrą. Ilgainiui, vykstant oksidacijos bei polimerizacijos procesams, sakai virto dabartiniu gintaru.


Šiame straipsnyje: gintaras

NAUJAUSI KOMENTARAI

emigrant

emigrant portretas
Ko jus cia pergyvenat del Kaliningrado. Lietuvoje niekas gintaro nekasa ir niekada nekase.. Viska is rusyno atsiveza.
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Apdovanoti ryškiausi Laivų parado dalyviai
    Apdovanoti ryškiausi Laivų parado dalyviai

    Įspūdingais fejerverkais gegužės 19-ąją palydėtas Laivų paradas. Spalvingai iliuminuoti bei išmoningai papuošti laivai, kurie šventinį vakarą nudažė Kuršių marias, šiandien buvo įvertinti ir apdovanoti. Įspūdi...

  • Stebina grybautojų laimikiai
    Stebina grybautojų laimikiai

    Itin šilti šių metų gegužės orai pažėrė netikėtumų – grybautojai miškuose ir parkuose jau aptinka baravykų. ...

  • Pasieniečiai su nelegalia migracija kovos Viduržemio jūros regione
    Pasieniečiai su nelegalia migracija kovos Viduržemio jūros regione

    Į tarptautinę operaciją „Poseidon 2018“ Viduržemio jūros regione ketvirtadienį Klaipėdoje bus išlydėti greitaeigis pasieniečių kateris „Boomeranger 1100“ ir jo įgula. Kitą savaitę į šią operaciją išs...

  • Lengvatos tėvams – tik svajos?
    Lengvatos tėvams – tik svajos?

    Daugiau nei vieną mažylį auginantiems lietuviams sauskelnės – sunkiai įkandamos. Ne tik šių, bet ir kitų vaikiškų prekių kainos Norvegijoje, Anglijoje ar Airijoje yra perpus mažesnės nei Lietuvoje. To neapsikentę tūkstančiai t...

    1
  • Pajūryje šeštą kartą rengiamos pratybos „Ugninis griausmas”
    Pajūryje šeštą kartą rengiamos pratybos „Ugninis griausmas”

    Klaipėdos rajone šeštą kartą vyks pratybos „Ugninis griausmas”. ...

    9
  • Vėjaraupiai dažniausiai pakerta jaunus tėvus
    Vėjaraupiai dažniausiai pakerta jaunus tėvus

    Pastebima, kad per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje daugėja sergančiųjų vėjaraupiais. Panaši tendencija fiksuojama ir uostamiestyje. Nors vėjaraupiai dažnai laikoma vaikiška liga, tačiau sergančiųjų pasitaiko ir tarp suaugusi...

    4
  • Palangoje – špagato rekordas
    Palangoje – špagato rekordas

    Gegužės 26 d. Palangos vasaros sezono atidarymo metu, šokių mokykla „Coda“ ir „Palangos vasaros parkas“ bandys pagerinti „Super špagato“ rekordą. Dar 2011 m. vasarį „Coda“ subūrė daugiau nei ...

    1
  • Nidoje neliko vienintelio knygyno
    Nidoje neliko vienintelio knygyno

    Belaukiant vasaros, Nidoje neliko paskutinio knygyno. Jo savininkė teigė veiklą ėmusi stabdyti dar pernai rudenį, o jau šį turistinį sezoną knygynas nebeveiks. Trylika metų šiuo verslu užsiėmusi verslininkė apgailestavo, kad jos knygy...

    6
  • Palangos verslininkai skundžiasi dar neprasidėjus sezonui: neranda darbuotojų
    Palangos verslininkai skundžiasi dar neprasidėjus sezonui: neranda darbuotojų

    Nors vasara dar neprasidėjo, tačiau Palangoje veikiantys verslininkai jau pradėjo skųstis darbuotojų trūkumu ir situaciją vadina kone tragiška. Tuo metu įdarbinimo agentūros specialistė teigia, kad dėl susidariusios padėties kalti patys vers...

    19
  • Vairuotojams pavojų kelia smegduobės
    Vairuotojams pavojų kelia smegduobės

    Uostamiesčio gatvėse per keletą savaičių užfiksuota nemažai keistų įgriuvų. Pirmadienį smegduobė atsivėrė Sportininkų gatvės vidury, kiek anksčiau įgriuva pastebėta Senajame turguje. ...

    2
Daugiau straipsnių