Gintaro muziejuje – leidiniai apie Palangos istoriją

Sekmadienį rengiamos senosios Palangos istoriją atskleidžiančių dviejų naujų knygų „Grafų Tiškevičių Palangos rūmai. Architekto Franco Heinricho Schwechteno piešiniai ir brėžiniai“ ir „Senoji Palanga. Henriko Grinevičiaus fotografijų ir atvirukų kolekcija“ sutiktuvės. 

Jose dalyvaus pirmąkart šias vertingas kolekcijas publikuojančių Lietuvos dailės muziejaus knygų sudarytojai ir pristatomų kolekcijų tyrinėtojai - menotyrininkas Romualdas Budrys, fotografijos istorikė Margarita Matulytė, istorikas Saulius Striuogaitis bei Palangos istorijos puoselėtoja Audra Lukauskytė, solistės Regina Maciūtė, Laura Zigmantaitė, pianistė Elina Maslakova.  

Knygoje „Grafų Tiškevičių Palangos rūmai. Architekto Franco Heinricho Schwechteno piešiniai ir brėžiniai“ pirmą kartą publikuojami garsaus vokiečių karališkojo architekto Franzo Heinricho Schwechteno (1841-1924) sukurti grafų Felikso ir Antaninos Tiškevičių Palangos rūmų projektai - 74 brėžiniai ir piešiniai. Projektai buvo sukurti trimis etapais 1895 - 1916 m. Pagal juos 1896-1897 m. Palangos kurorte ant Baltijos jūros kranto buvo pastatyta naujoji grafų rezidencija ir sukurtas parkas, kurį suprojektavo ir įrengė garsus prancūzų architektas Edouardas André (1840 -1911).

Berlyne, Prūsijos valstybės kultūros paveldo slaptajame archyve (Geheimes Staatsarchiv Preussischer Kulturbesitz), išsaugoti, 2006 m. šio archyvo specialistų surasti paties architekto datuoti rūmų brėžiniai ir interjerų puošybos piešiniai (visi jie autoriaus signuoti ir datuoti) liudija, kad projektavimo ir statybos darbai Palangoje buvo vykdomi keliais etapais. Sprendžiant iš projektų sukūrimo datų, pirmasis projektavimo ir statybos laikotarpis baigėsi 1897 m. pabaigoje, kai buvo suprojektuota erdvi terasa, ant kurios ir puikavosi puošnūs naujieji rūmai. Maždaug po dešimties metų grafai užsakė F. H. Schwechtenui suprojektuoti vakarinėje rūmų pusėje už verandos koplyčią, o naują verandą įrengti pietinio rūmų fasado centre priešais rožyną, kur dabar vasaromis vyksta klasikines muzikos festivalis.

Naujoji veranda buvo daug didesnė, ją architektas planavo įstiklinti. Dar vieną kartą grafai buvo sumanę išplėsti rūmus, kad juose galėtų apsistoti į populiarųjį kurortą atvykstantys didikų giminaičiai. 1916 metais jie užsakė architektui suprojektuoti kur kas aukštesnį mansardinį rūmų stogą, po kuriuo būtų įrengti dar devyni gyvenamieji kambariai ir kitos reikalingos patalpos. Tačiau dėl pasikeitusių aplinkybių projektai taip ir liko neįgyvendinti.

Lietuvos dailės muziejaus išleistoje knygoje pirmą kartą skelbiami ne tik visi Berlyne išsaugoti  F. H. Schwechteno sukurti grafų Tiškevičių Palangos rūmų brėžiniai ir piešiniai, bet ir Palangos šildomųjų vonių komplekso projektai (du variantai). Palangos grafas Feliksas Tiškevičius ir Plungės kunigaikštis Mykolas Oginskis buvo sudarę finansinę sąjungą, kad sukurtų europinio lygio šildomųjų vonių kompleksą, kurio Palangoje ypač stigo didikams, daugiausia atvykstantiems iš Lenkijos. 1902 m. Nicoje staiga mirus kunigaikščiui Mykolui Oginskiui, projektas nebuvo įgyvendintas.

Albume publikuojami išlikę F. H. Schwechteno Palangos rūmų brėžiniai ir piešiniai kaip ypatingos svarbus istorijos šaltinis, kuris supažindina su pirmaprade rūmų koncepcija ir atskleidžia vienos gražiausių Lietuvos rezidencijų genezę. Šie Palangos rūmų brėžiniai ir piešiniai leidžia suprasti pirminę užsakovo - grafo Felikso Tiškevičiaus - rūmų ansamblio sampratą.

Knyga reprezentuoja ir vieną garsiausių iš XIX a. pab. - XX a. pr. vokiečių architektų F. H. Schwechteną. Grafų Tiškevičių Palangos rūmų projektas buvo sukurtas, kai karališkasis architektas jau buvo pasiekęs visuotinį jo kūrybos pripažinimą: 52 metų talentingasis kūrėjas jau buvo suprojektavęs ne tik kelias krikščionių šventoves, pramoninius statinius, bet ir garsius  reprezentacinius pastatus: Berlyno Prūsijos karo akademiją, Filharmoniją ir kt. pastatus.

Knygą sudarė ir įvadą parašė menotyrininkas, nacionalinio Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys, Palangos miesto Garbės pilietis, 1963 m. grafų Tiškevičių Palangos rūmuose sukūręs ir per kelis dešimtmečius išpuoselėjęs vieną vertingiausių Lietuvos muziejų - Palangos gintaro muziejų. Knygos dailininkė - Laima Zulonė.

Kita renginyje pristatoma knyga - vieno žymiausių Lietuvos ikonografijos kolekcininkų ir kraštotyrininkų Henriko Grinevičiaus (1924-1998) fotografijų ir atvirukų rinkinio paroda „Senoji Palanga“. Kolekciją paveldėjo ir saugo jo sūnus Tadas Grinevičius, maloniai sutikęs pirmą kartą rinkinį eksponuoti 2006 m. Gintaro muziejuje surengtoje parodoje ir suteikęs muziejui išskirtinę teisę publikuoti knygoje. I

šsamus XX a. pirmos pusės vaizdų rinkinys (298 puslapių albume - 200 originalaus dydžio atvirukų ir 23 fotografijos) atskleidžia vieną svarbiausiausių Palangos raidos etapų - kurortinio miesto kūrimą, atspindi gamtinį ir urbanistinį landšaftą, pajūrio peizažus ir istorinius pastatus, o tuo pačiu parodo ypatingą fotografų žvilgsnį į pajūrio miestą. Istoriniai vaizdai knygoje pateikiami skyriuose „Baltijos jūra ir paplūdimys“, „Grafų Tiškevičių rūmai ir parkas“, „Birutės kalnas“, „Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia“, „Kurhauzas“, „Vilos“, „Miesto gatvės“, „Pasienis“.

Leidinyje pristatoma kolekcija išsamiai ir įtaigiai aptarta fotografijos istorikės Margaritos Matulytės įvadiniame strapsnyje „Plevenatis senosios Palangos laikas“. Knygos sudarytojai - Margarita Matulytė, Saulius Striuogaitis, dailininkė - Sigutė Chlebinskaitė.


Šiame straipsnyje: gintaro muziejus

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Uosto planuose – ir naujas kruizinis terminalas
    Uosto planuose – ir naujas kruizinis terminalas

    Pastaraisiais metais kruizinius laivus sunkiai besutalpinantis Klaipėdos uostas planuoja naują krantinę kruiziniams laineriams. Tendencijos šiame segmente aiškios – laivai didėja, daugėja jūrų turistų. ...

    5
  • Kultūrai reikės dešimčių milijonų
    Kultūrai reikės dešimčių milijonų

    Miesto kultūros ilgalaikės strategijos priemonių planui įgyvendinti, preliminariais skaičiavimais, reikėtų per 60 mln. eurų. Didžiąją dalį lėšų numatyta išleisti naujiems objektams įkurti. ...

    3
  • Klaipėdiečiai nori švenčių
    Klaipėdiečiai nori švenčių

    Kultūros sostinės kadencija Klaipėdai artėja prie pabaigos. Didžioji dalis suplanuotų renginių jau įvyko. Ruduo į uostamiestį atnešė ramybę. Vienintelis masinis renginys, dar laukiantis klaipėdiečių, – kalėdinės eglutės įžiebim...

    2
  • Medaus kainos nenudžiugins
    Medaus kainos nenudžiugins

    Pajūrio krašto bitininkai guodžiasi, jog šiemet medaus aruodai nedžiugina, o kitų metų pavasarį medaus kainos gali gerokai šoktelėti. ...

  • Padaugės vaikų teisių sergėtojų
    Padaugės vaikų teisių sergėtojų

    Valstybė stiprina vaikų teisių sergėtojų gretas. Siekiama, kad tokius specialistus prireikus būtų galima išsikviesti ir naktimis. Tad bus organizuojami budėjimai. ...

    3
  • Politikė vėl dirbs pozicijoje
    Politikė vėl dirbs pozicijoje

    Iš Klaipėdos miesto tarybos valdančiosios koalicijos metų pradžioje pasitraukusi Lilija Petraitienė vėl dirbs pozicijoje. Tai politikė kolegoms pranešė paskutinio posėdžio metu. ...

    11
  • Sveikatos sistemos užribyje
    Sveikatos sistemos užribyje

    Beveik 800 eurų, jei nėra jokių komplikacijų, tiek kainuoja gimdymas Lietuvos ligoninėse moterims, kurios ištekėjo už Lietuvos Respublikos piliečių ir turi čia laikiną leidimą gyventi. Socialiniuose tinkluose kilo audringi ginčai dėl itin ...

    6
  • Nori Europos jaunimo sostinės titulo
    Nori Europos jaunimo sostinės titulo

    Klaipėda sieks tapti Europos jaunimo sostine 2020 metais. Tikimasi, kad tai padės ugdyti ir išlaikyti mieste jaunuosius talentus. Tačiau yra ir abejojančių tokių titulų nauda. ...

    4
  • Mokyklose atnaujins sporto sales ir bibliotekas
    Mokyklose atnaujins sporto sales ir bibliotekas

    Septyniose uostamiesčio progimnazijose ir gimnazijose bus įrengtos modernios ugdymo erdvės. Vienose numatoma atnaujinti sporto sales, kitose bibliotekas-skaityklas. ...

    2
  • Siekis: Lietuvos šimtmečiui – atnaujinta jachta „Lietuva“
    Siekis: Lietuvos šimtmečiui – atnaujinta jachta „Lietuva“

    Jachta „Lietuva“ turi būti kapitališkai suremontuota ir toliau reprezentuoti Klaipėdą bei visą šalį – tokią poziciją išsakė Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos kolegija, pritarusi lėšų skyrimui &scaro...

    8
Daugiau straipsnių