Grėsmė Lietuvos jūriniam kabeliui

Kainos išaugo kartais

Lietuvai, taip pat ir Latvijai su Estija svarbaus „Harmony Link“ kabelio tiesimo jūros dugnu istorija yra apaugusi gandais ir prielaidomis.

Pagrindinė priežastis, kodėl elektros tinklų atjungimui nuo Rusijos sistemos reikalingas kabelis taip ir nepradėtas tiesti, yra kartais išaugusi jo tiesimo kaina.

Pradžioje buvo planuojama jūros dugnu maždaug 300 km ilgio kabelį nutiesti maždaug už 680 mln. eurų. Po vykusio konkurso rangovai pasiūlė 1,6 mlrd. kainą.

Už tokią kainą Lietuva jo negali tiesti, nes projektą remia Europos Sąjunga ir ji tokio projekto brangimo nėra suderinusi.

Rusijos propagandistai jau juokiasi iš Lietuvos. Prikišama, kad Kaliningrado srities tranzitą norinti uždaryti Lietuva yra itin stipriai pažeidžiama, nes Rusija bet kada galinti paralyžiuoti jos elektros energijos tiekimą per rusišką „Brell“.

Greičiausiai toks paralyžius nėra įmanomas, nes Lietuva jau dabar turi elektros jungtis su Švedija ir Lenkija. Lietuvos valdžios atstovai yra teigę, tikėtina, neblefavę, kad Lietuva techniškai yra pasirengusi, esant ypatingai situacijai, sinchronizuoti savo elektros tinklus su Vakarų Europos sistema.

Tyrimas: šis laivas daugiau nei prieš dvejus metus detaliai buvo išžvalgęs maždaug 300 km ilgio „Harmony Link“ trasą Baltijos jūroje. / „Jūros“ archyvo nuotr.

Kabelis pagal „Rail Baltic“

Jūrinį kabelį tarp Lietuvos ir Lenkijos per Baltijos jūrą ketinusios tiesti valstybės bendrovės „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis šiomis dienomis prabilo apie galimą tokio kabelio alternatyvą per sausumą.

Kai informaciją skelbia tokio lygio vadovas, galima manyti, kad „Harmony Link“ projektas gali būti laidojamas.

R. Masiulio teigimu, naujas kabelis galėtų būti tiesiamas pagal „Rail Baltic“ geležinkelio trasą. Tiek jo projektavimas, tiek ir tiesimas būtų gerokai pigesnis nei kloti „Harmony Link“ kabelį Baltijos jūros dugne.

Lietuvoje nepripažįstama, kad sumanius jūrinį kabelį tiesti Baltijos jūros dugnu buvo padaryta klaida.

R. Masiulis nepripažįsta, kad maždaug prieš 10-metį sumanius jūrinį kabelį tiesti Baltijos jūros dugnu, padaryta klaida. Jo teigimu, tuo metu jūrinių kabelių tiesimo kainos buvusios mažesnės, nei tą daryti sausumoje.

Verta prisiminti, kad tuo metu Lietuva jau turėjo ir kabelio tiesimo jūros dugnu patirties, nes nutiestas vadinamasis jūrinis elektros tiltas „Nord Baltic“ tarp Lietuvos ir Švedijos.

Dabar, sumanius jūrinį kabelį keisti į kabelį sausumoje, vėl viską, pradedant nuo planavimo ir poveikio aplinkai ataskaitos, tektų daryti nuo pradžių. Nėra aišku, kiek ilgai tai užtruktų. Gal dar kokį dešimtmetį, kaip įvyko su „Harmony Link“ projektu?

Verta prisiminti ir tai, kad tarp Lenkijos ir Lietuvos jau yra sausumo elektros jungtis „LitPol Link“ iš Elk stoties Lenkijoje iki Alytaus Lietuvoje.

Ukrainos karo auka

Galima manyti, kad „Harmony Link“ projektas yra dar viena Rusijos pradėto karo prieš Ukrainą auka. Šis karas Europoje sukėlė infliacinius lūžius. Jis galėjo sukelti ir kabelio linijos tiesimo kainas.

Kaip yra iš tiesų, sunku vertinti, nes kito panašaus projekto Baltijos jūroje šiuo metu nė viena kita šalis neplanavo daryti.

Dar viena Ukrainos karo įtaka gali būti ir Baltijos jūroje prasidėję procesai, kai pradžioje Baltijoje susprogo dujotiekio „Nord Stream“ atšakos, o po to įvyko neaiškus dujotiekio tarp Estijos ir Suomijos pažeidimas ir jūros ryšių kabelio tarp Estijos ir Švedijos sugadinimas.

Po šių įvykių bet kokiai jungčiai Baltijos jūroje yra didesnis pavojaus lygis. Tai reiškia, kad tokios jungtys dar labiau brangs, nes reikės diegti papildomas apsaugos nuo sabotažų ir terorizmo priemones.