Grybai „persikėlė“ į Smiltynę (grybingiausios vietos)

Tūkstančius baravykų šį sezoną prisirinkę klaipėdiečiai nesibaimindami laukia grybų sezono pabaigos. Miško gėrybių šiuo metu patariama ieškoti nebe žemyninėje dalyje, o Smiltynėje.

„Grybų per kelis kartus šiemet prisirinkau tiek, kiek nebuvau prigrybavęs per pastaruosius dešimt metų. Visada maniau, jog grybų rojus yra Norvegija. Pats kelerius metus ten gyvenau, tad baravykus iš miškų traktoriumi veždavau. Tačiau tai, kas šiemet dėjosi aplink Klaipėdą esančiuose miškuose, pranoko net Norvegiją“, – pasakojo prisiekęs grybautojas klaipėdietis Aurimas Mockus.

Jis prisiminė, kad baravykus šiemet tiesiog „šienavo“ – vienoje vietoje jų rasdavo po 20–30, rekordas – 47. A.Mockus atskleidė, jog grybingiausios vietos šiemet – miškai, kurie driekiasi nuo Klaipėdos važiuojant Kretingos link.

„Dar labai geros vietos – tarp Darbėnų ir Salantų, Tarvyduose, Didžiuosiuose Žalimuose, netoli Kulių. Realiai visi miškai aplink Klaipėdą buvo pilni grybų. Manau, kad jų įmanoma rasti ir šį savaitgalį. Bėda ta, kad miškuose jau per sausa ir nemažai kepurėtųjų sukirmiję. Be to, baravykų sezonas taip pat jau į pabaigą, dabar daugiausia – raudonviršių ir lepšių“, – pastebėjimais dalijosi pašnekovas.

A.Mockus patarė grybautojams, kurie nusiteikę šį savaitgalį praleisti miške, keltis į Smiltynę. „Remdamiesi mūsų, grybautojų, patirtimi, galime drąsiai teigti, kad grybai Kuršių nerijoje pasirodo savaitę vėliau nei žemyninėje dalyje, todėl dabar Smiltynėje turėtų būti pats jų sezonas“, – aiškino A.Mockus.

Paklausta, kaip atpažinti mišką, kuriame garantuotai įmanoma rasti grybų, Botanikos instituto Mikologijos laboratorijos vadovė Jurga Motiejūnaitė patikino, jog tai neįmanoma – grybingas vietas tiesiog reikia žinoti ir turėti nuojautą.

„Tačiau neapsirikite – jei šiemet vienoje vietoje „šienavote“ baravykus, jų kitais metais toje pačioje vietoje nerasite. Grybų derėjimo pikas yra kas treji metai ir jei jis dar sutampa su geromis klimatinėmis sąlygomis, neabejotinai bus puikus derlius“, – pabrėžė J.Motiejūnaitė.

Tačiau yra tam tikra draugystė tarp medžių šaknų ir grybienos – mikorizė, kuri lemia, kuriuose miškuose auga atitinkami grybai. Pavyzdžiui, raudonviršių reikia ieškoti beržynuose ir drebulynuose, baravykų – pušynuose, rudmėsių – eglynuose.

Nustatyta ir tai, jog daugiausia grybų būna ne senuose, kaip įprasta manyti, miškuose, o vidutinio amžiaus. Kai kurios grybų rūšys, pavyzdžiui, kazlėkai, mėgsta jaunuolynus.

„Vis dėlto didžiausią įtaką grybų derliui turi gamtos sąlygos. Todėl jei šiemet bus normali bobų vasara, prieš tai dar palis, tai tęsis ir grybų sezonas“, – tikino J.Motiejūnaitė.